Kaip atpažinti širdies nepakankamumą, jo rodiklius ir mirties riziką

Širdies nepakankamumas – tai ne staigi būklė, o lėtinis procesas, kai širdis palaipsniui netenka gebėjimo pumpuoti kraują taip, kaip reikia organizmui.
Dažnai žmonės šią ligą pastebi tik tada, kai pradeda dusti lipdami laiptais, jaučia nuolatinį nuovargį ar patinsta kojos.
Iš pradžių šie simptomai atrodo nereikšmingi, tačiau būtent jie – pirmieji širdies nepakankamumo signalai, rodantys, kad širdis jau dirba viršvalandžius.

Šią ligą galima suvaldyti, jei ji atpažįstama laiku.
Kuo anksčiau nustatomi sutrikimo požymiai ir atliekami reikalingi tyrimai, tuo mažesnė rimtų komplikacijų ar net mirties rizika.

Pirmieji širdies nepakankamumo požymiai ir simptomai

Širdies nepakankamumas dažniausiai vystosi palaipsniui – žmogus ilgai nejaučia jokių simptomų arba juos priskiria nuovargiui, stresui ar amžiui. Tačiau kūnas visada siunčia signalus, kad širdis nebespėja dirbti. Juos svarbu pastebėti anksti.

1. Dusulys fizinio krūvio metu. Iš pradžių pasireiškia lipant laiptais ar einant greitu žingsniu, o vėliau – net ramybės būsenoje. Dusulys atsiranda todėl, kad širdis nebesugeba pernešti pakankamai deguonies į audinius, o plaučiuose pradeda kauptis skysčiai.
2. Nuolatinis nuovargis ir silpnumas. Kai širdis pumpuoja mažiau kraujo, raumenys ir smegenys gauna mažiau energijos. Žmogus jaučiasi išsekęs net po poilsio, tampa vangus, sumažėja darbingumas.
3. Kojų ir kulkšnių tinimas. Skysčiai, kurie turėtų grįžti į kraujotaką, kaupiasi audiniuose. Tinimai dažniausiai pastebimi vakare arba po ilgo sėdėjimo.
4. Padidėjęs pulsas ir širdies plakimo pojūtis. Širdis bando kompensuoti silpnesnį darbą greitesniu ritmu. Pulsas gali siekti daugiau nei 100 dūžių per minutę net ramybėje.
5. Staigūs svorio pokyčiai. Dėl skysčių kaupimosi svoris gali padidėti 1–2 kg per kelias dienas. Tai vienas iš paprasčiausių požymių, kad širdis nebesusitvarko su apkrova.
6. Kosulys ar dusulys naktį. Gulint, kraujas lengviau teka į plaučius, todėl žmogus prabunda jausdamas oro trūkumą arba pradeda kosėti.

Šie simptomai gali pasireikšti kartu arba palaipsniui. Jei bent keli jų tęsiasi ilgiau nei savaitę, verta apsilankyti pas gydytoją – ankstyvas diagnozavimas leidžia sulėtinti ligos progresavimą ir ženkliai sumažinti komplikacijų riziką.

Širdies nepakankamumo rodikliai ir tyrimai

Norint tiksliai nustatyti širdies nepakankamumą, neužtenka vien simptomų — būtini kraujo tyrimai ir širdies funkcijos matavimai. Šie rodikliai padeda įvertinti, kiek efektyviai širdis pumpuoja kraują ir ar organizme kaupiasi perteklinis skystis.

1. NT-proBNP (arba BNP) kraujo tyrimas. Tai vienas pagrindinių laboratorinių rodiklių.
Kai širdis susilpnėja, ji išskiria didesnį kiekį šio hormono – natriuretinio peptido.

2. Širdies echoskopija (echokardiograma). Tai ultragarsinis tyrimas, leidžiantis matyti, kaip veikia širdies raumuo.
Pagrindinis rodiklis – išstūmio frakcija (EF), rodanti, kiek procentų kraujo širdis išstumia su kiekvienu susitraukimu.

3. EKG (elektrokardiograma). Padeda nustatyti, ar širdies ritmas reguliarus, ar yra laidumo sutrikimų, galinčių lemti nepakankamumą.
Dažnai pacientai turi prieširdžių virpėjimą, kuris dar labiau silpnina širdies veiklą.

4. Krūtinės ląstos rentgenograma. Parodo, ar plaučiuose yra skysčių sankaupų arba padidėjusi širdis. Šis tyrimas dažnai patvirtina širdies perkrovos požymius.

5. Kraujo spaudimas ir pulsas. Per žemas spaudimas (ypač kartu su greitu pulsu) rodo, kad širdis nebegali išstumti pakankamai kraujo.
Stabilus, bet per lėtas pulsas gali reikšti širdies laidumo sutrikimą.

„Širdies nepakankamumą galima atpažinti dar prieš atsirandant simptomams – tam tereikia kelių paprastų tyrimų. Kuo anksčiau tai padaroma, tuo mažesnė rizika gyvybei.“ – dr. Marco Laurent

Širdies nepakankamumo stadijos ir mirties rizikos lygiai

Širdies nepakankamumas nėra vienalytė liga – jis skirstomas į kelias stadijas (A–D), priklausomai nuo to, kiek stipriai pažeista širdies funkcija ir kokie simptomai jaučiami. Kuo aukštesnė stadija, tuo didesnė mirties rizika ir tuo intensyvesnio gydymo reikia.

Klasifikaciją pagal Amerikos širdies asociaciją (AHA) gydytojai naudoja visame pasaulyje. Ji padeda tiksliai nustatyti, kiek liga progresavusi ir kokių priemonių imtis.

„D stadija reiškia, kad širdis jau nebeatlieka savo funkcijos be pagalbos. Tada kalbame apie mechaninę paramą ar transplantaciją.“ – dr. Felix Moretti

Kiekviena stadija reikalauja skirtingos priežiūros. A ir B stadijose dar galima sulėtinti ligos progresą tinkamai koreguojant gyvenimo būdą, o C ir D stadijos jau reikalauja nuolatinės medicininės kontrolės ir vaistų derinių.

Kaip sumažinti mirties riziką sergant širdies nepakankamumu

Sergant širdies nepakankamumu, svarbiausia – stabilizuoti širdies veiklą ir neleisti ligai progresuoti. Tinkamas gydymas, subalansuota mityba ir pastovus stebėjimas leidžia išlaikyti gerą savijautą bei ženkliai sumažinti mirties riziką.

1. Laikykitės gydytojo paskirtų vaistų režimo. Gydymui skiriami diuretikai, AKF inhibitoriai, beta blokatoriai, ARNI ar SGLT2 inhibitoriai. Jie mažina širdies apkrovą, reguliuoja kraujospūdį ir apsaugo nuo skysčių kaupimosi. Gydytojai įspėja – vaistų negalima nutraukti savarankiškai, net jei savijauta pagerėja.
2. Ribokite druskos ir skysčių vartojimą. Per didelis natrio kiekis skatina vandens susilaikymą organizme. Rekomenduojama suvartoti ne daugiau kaip 2–3 g druskos ir iki 1,5–2 litrų skysčių per dieną. Tai padeda išvengti tinimų ir dusulio.
3. Stebėkite savo svorį ir pulsą. Staigus svorio padidėjimas per kelias dienas rodo skysčių kaupimąsi, o pulso pokyčiai – širdies ritmo sutrikimus. Kasdienė savistaba leidžia laiku pastebėti pavojingus pokyčius.
4. Venkite rūkymo, alkoholio ir streso. Nikotinas ir alkoholis silpnina širdies raumenį, o stresas skatina kraujospūdžio svyravimus. Verta rinktis raminančias veiklas – pasivaikščiojimus, meditaciją ar kvėpavimo pratimus.
5. Rinkitės tinkamą fizinį aktyvumą. Lengvi pratimai – pavyzdžiui, plaukimas, joga ar lėtas ėjimas – padeda stiprinti širdį be pervargimo. Reikėtų vengti didelio intensyvumo treniruočių, kurios sukelia dusulį ar spaudimą krūtinėje.
6. Reguliariai tikrinkitės sveikatą. Širdies nepakankamumo pacientams būtina apsilankyti pas gydytoją bent kas 3–6 mėnesius. Tai leidžia laiku įvertinti gydymo veiksmingumą ir pakoreguoti vaistus, jei būklė kinta.

Šių priemonių laikymasis padeda ne tik sumažinti mirties riziką, bet ir pagerinti gyvenimo kokybę. Pacientai, kurie atsakingai rūpinasi savo širdimi ir seka gydytojo nurodymus, dažnai gyvena aktyviai daugelį metų.

Dažniausiai užduodami klausimai

Ar širdies nepakankamumas yra išgydomas?

Deja, visiškai išgydyti širdies nepakankamumo dažniausiai neįmanoma, tačiau jį galima valdyti daugelį metų. Tinkamas gydymas, vaistų vartojimas ir gyvenimo būdo pokyčiai leidžia pacientams gyventi ilgai ir aktyviai.

Kokie pirmieji požymiai rodo širdies nepakankamumą?

Dažniausi simptomai – dusulys lipant laiptais, nuolatinis nuovargis, kojų tinimas ir greitas širdies plakimas. Šie požymiai gali atsirasti palaipsniui, todėl svarbu jų nepamiršti ir laiku kreiptis į gydytoją.

Ar fizinis aktyvumas saugus sergant širdies nepakankamumu?

Taip, tačiau jis turi būti lengvas ir pritaikytas pagal būklę. Rekomenduojami pasivaikščiojimai, tempimo pratimai, joga ar plaukimas. Bet koks aktyvumas, sukeliantis dusulį ar krūtinės skausmą, turėtų būti nutrauktas.

Ar galima vartoti skysčius be apribojimų?

Ne. Paprastai rekomenduojama riboti suvartojamų skysčių kiekį iki 1,5–2 litrų per dieną. Tai padeda sumažinti širdies apkrovą ir išvengti plaučių perkrovos bei tinimų.

Kada širdies nepakankamumas tampa pavojingas gyvybei?

Gyvybei pavojinga būklė atsiranda, kai išstūmio frakcija nukrenta žemiau 30 %, o NT-proBNP rodikliai viršija 2000 pg/ml. Tokiais atvejais būtina nuolatinė gydytojo priežiūra ir dažnai – stacionarinis gydymas.

Ar stresas gali pabloginti širdies būklę?

Taip, emocinis stresas tiesiogiai veikia širdies ritmą ir kraujospūdį. Rekomenduojama vengti įtampos, taikyti atsipalaidavimo technikas, skirti laiko poilsiui ir kokybiškam miegui.