Aukštas širdies ritmas: priežastys, simptomai ir gydymo galimybės

Kai širdis ima plakti greičiau nei įprasta, daugelis žmonių pajunta nerimą, spaudimą krūtinėje ar net galvos svaigimą.
Toks reiškinys vadinamas tachikardija – tai būklė, kai širdies ritmas viršija 100 dūžių per minutę ramybės metu. Nors trumpalaikis širdies padažnėjimas po fizinio krūvio ar streso yra normalus, ilgalaikis ar nepaaiškinamas pagreitėjimas gali būti rimtos sveikatos problemos ženklas.

Aukštas širdies ritmas veikia ne tik fizinę savijautą, bet ir širdies raumenį – ilgainiui jis gali susilpnėti, todėl svarbu laiku atpažinti priežastis ir imtis tinkamo gydymo.

Kaip mažinti aukštą širdies ritmą kasdienybėje

Aukštas širdies ritmas nebūtinai reiškia ligą, tačiau dažnai rodo, kad širdis dirba intensyviau, nei turėtų. Tinkami įpročiai gali padėti ją nuraminti ir išvengti pavojingų permušimų. Svarbu ne tik reaguoti, kai ritmas jau padažnėja, bet ir nuosekliai rūpintis širdies sveikata kasdien.

1. Stebėkite savo pulsą. Matuokite jį ryte ir vakare, kai esate ramybės būsenoje. Normalus pulsas turėtų būti 60–100 dūžių per minutę. Jei pastebite, kad jis nuolat viršija 100, reikėtų pasitarti su gydytoju. Paprastas kraujospūdžio matuoklis ar išmanusis laikrodis gali būti naudingi stebėjimo įrankiai.
2. Ribokite kofeiną ir stimuliuojančias medžiagas. Kava, energetiniai gėrimai, nikotinas ar kai kurie papildai didina adrenalino lygį, todėl širdis pradeda plakti greičiau. Jei pastebite, kad širdies ritmas kyla po kavos ar cigaretės, pabandykite sumažinti jų vartojimą arba visiškai atsisakyti.
3. Išgerkite pakankamai vandens. Dehidratacija tirština kraują, todėl širdis turi dirbti stipriau, kad jį pumpuotų. Siekite išgerti bent 1,5–2 litrus vandens per dieną, ypač jei daug judate ar būnate karštoje aplinkoje.
4. Miegokite ir ilsėkitės reguliariai. Nepakankamas miegas sukelia streso hormonų perteklių, dėl ko širdis ima plakti greičiau. Kasdienis 7–8 valandų miegas padeda stabilizuoti ritmą ir atkurti širdies raumens pusiausvyrą.
5. Venkite streso ir įtampos. Ilgalaikis stresas stimuliuoja simpatinę nervų sistemą, dėl to širdies ritmas išlieka aukštas net ramybės metu. Pabandykite kasdien atlikti kvėpavimo ar meditacijos pratimus, trumpai pasivaikščioti gryname ore.
6. Rinkitės širdžiai palankią mitybą. Įtraukite maisto produktų, turinčių magnio, kalio ir omega-3 rūgščių – špinatų, bananų, avokadų, žuvies ir riešutų. Šie elementai padeda širdies raumeniui dirbti ritmingai ir mažina permušimų tikimybę.
7. Konsultuokitės su gydytoju, jei pulsas dažnai viršija normą. Net jei simptomai atrodo lengvi, aukštas širdies ritmas gali būti paslėptų sutrikimų signalas – nuo skydliaukės problemų iki širdies laidumo sutrikimų.

Kasdienis dėmesys širdies veiklai, pakankamas poilsis ir sąmoningi įpročiai leidžia stabilizuoti ritmą ir sumažinti pavojingų tachikardijos epizodų riziką. Net maži pokyčiai – mažiau streso, daugiau vandens ir poilsio – gali pastebimai pagerinti savijautą ir širdies ištvermę.

Kas padeda, o kas kenkia širdies ritmui

Tinkamai prižiūrimas širdies ritmas užtikrina ne tik geresnę savijautą, bet ir ilgalaikę širdies sveikatą. Nedideli gyvenimo būdo pokyčiai – reguliarus poilsis, skysčių vartojimas ir streso kontrolė – dažnai gali būti efektyvesni už bet kokius vaistus, ypač kai tachikardiją sukelia ne liga, o kasdieniai įpročiai.

Aukšto širdies ritmo simptomai ir kaip juos atpažinti

Aukštas širdies ritmas nebūtinai iškart sukelia skausmą, tačiau kūnas dažnai siunčia aiškius signalus, kad širdis dirba per intensyviai. Dauguma žmonių pirmiausia pajunta stiprų plakimą krūtinėje, tarsi širdis „šokinėtų“ ar plaktų netolygiai.

Kiti dažni simptomai – dusulys, galvos svaigimas, šaltas prakaitas, silpnumas ar nuovargis net be fizinio krūvio. Kai kuriems žmonėms pasireiškia ir nerimo jausmas, nes pagreitėjęs pulsas suaktyvina simpatinę nervų sistemą.

Kai širdies ritmas viršija 130–150 dūžių per minutę ramybės metu, organizmas nebespėja tiekti pakankamai deguonies, todėl gali atsirasti skausmas ar spaudimas krūtinėje. Tai pavojingas signalas, kad širdis pervargsta.

Kada aukštas širdies ritmas tampa pavojingas

Trumpalaikis tachikardijos epizodas po bėgimo ar streso nėra pavojingas. Tačiau jei ritmas išlieka aukštas ilgiau nei 10–15 minučių be aiškios priežasties, tai ženklas, kad reikia rimtesnio įvertinimo.

Pavojingiausiais laikomi atvejai, kai greitą pulsą lydi krūtinės skausmas, dusulys, sąmonės aptemimas ar stiprus galvos svaigimas. Tokie simptomai gali rodyti prieširdžių virpėjimą, širdies nepakankamumą ar elektros laidumo sutrikimus.

Jei širdis ima plakti labai greitai staiga ir be priežasties – pavyzdžiui, sėdint ar ilsintis – būtina nedelsiant vykti į priėmimo skyrių arba skambinti 112.

„Tachikardijos pavojus slypi ne pačiame greityje, o priežastyje. Jei širdis greitėja be aiškios priežasties, tai reiškia, kad ji kovoja su vidine problema.“ – dr. Marco Laurent

Kaip gydytojai nustato aukšto širdies ritmo priežastį

Diagnozė pradedama nuo paprasčiausio tyrimo – elektrokardiogramos (EKG). Ji parodo, kaip širdis perduoda elektrinius impulsus, ir padeda atskirti, ar tachikardija kyla iš prieširdžių, ar skilvelių.

Toliau gali būti atliekamas Holterio monitoravimas – mažas prietaisas, kuris 24–48 valandas registruoja širdies veiklą realiame gyvenime. Tai leidžia pastebėti pasikartojančius epizodus, kurių pacientas gali net nepajusti.

Echokardiograma (širdies echoskopija) padeda įvertinti širdies struktūrą ir vožtuvų darbą, o kraujo tyrimai parodo, ar nėra hormonų disbalanso, skydliaukės ar elektrolitų sutrikimų.

Kai kuriais atvejais atliekamas ir streso testas – širdies veiklos vertinimas fizinio krūvio metu. Jis leidžia pamatyti, kaip širdis reaguoja į apkrovą ir ar jos ritmas tampa pavojingai greitas.

Aukšto širdies ritmo gydymo galimybės

Tachikardijos gydymas priklauso nuo jos priežasties. Kai kuriais atvejais pakanka koreguoti gyvenimo būdą, o kitais — būtina medicininė intervencija. Svarbiausia – atkurti normalų širdies ritmą ir užkirsti kelią komplikacijoms, tokioms kaip širdies raumens nusilpimas ar prieširdžių virpėjimas.

Gyvenimo būdo keitimas

Lengvesniais atvejais, kai širdies ritmas padidėja dėl streso, nuovargio ar stimuliuojančių medžiagų, pakanka kelių paprastų priemonių.
Reguliarus miegas, skysčių vartojimas, subalansuota mityba ir poilsis padeda sumažinti širdies apkrovą. Kvėpavimo pratimai ir trumpi pasivaikščiojimai gryname ore mažina adrenalino poveikį organizmui.

Vaistinis gydymas

Jei tachikardijos epizodai kartojasi, gydytojas gali skirti vaistus, kurie sulėtina širdies ritmą ir stabilizuoja impulsų laidumą. Dažniausiai naudojami:

• Beta adrenoblokatoriai (pvz., metoprololis, bisoprololis) – mažina širdies jautrumą stresui.
• Kalcinių kanalų blokatoriai – slopina per didelį širdies susitraukimų dažnį.
• Antiari­tminiai vaistai – reguliuoja elektrinį impulsų perdavimą širdyje.

Gydymas visada parenkamas individualiai, nes pernelyg lėtas ritmas gali būti ne mažiau pavojingas nei per greitas.

Procedūrinis gydymas

Kai vaistai nepadeda arba tachikardijos priežastis yra konkrečioje širdies vietoje, gali būti taikomas elektrofiziologinis gydymas. Jo metu atliekama kateterinė abliacija – procedūra, kurios metu per kraujagyslę į širdį įvedamas plonas vamzdelis ir tiksliai sunaikinama sritis, sukelianti ritmo sutrikimą.

Kai kuriems pacientams gali būti implantuojamas kardioversijos prietaisas (defibriliatorius), kuris automatiškai atstato ritmą, jei jis tampa pavojingas.

Kada kreiptis į gydytoją dėl aukšto širdies ritmo

Kaip išvengti aukšto širdies ritmo ateityje

Aukštas širdies ritmas dažniausiai nėra atsitiktinis – jis yra kūno reakcija į gyvenimo būdo, emocinės ar fizinės būklės disbalansą. Todėl svarbiausia – ne tik gydyti pasekmes, bet ir užkirsti kelią jų atsiradimui.

Sveika širdis mėgsta reguliarumą. Kasdienis miego režimas, subalansuota mityba ir pakankamas poilsis padeda palaikyti ritmingą darbą. Svarbu vengti stimuliuojančių medžiagų, tokių kaip energiniai gėrimai ar dideli kiekiai kavos. Jie skatina nervų sistemą, todėl širdis ima plakti greičiau net ramybės būsenoje.

Fizinis aktyvumas turi būti nuosaikus. Nors sportas stiprina širdies raumenį, per didelis krūvis gali ją pervarginti. Geriausi pasirinkimai – pasivaikščiojimai, plaukimas, joga ar dviračio mynimas.
Poilsis ir atsipalaidavimas yra ne mažiau svarbūs nei judėjimas. Kasdien skirkite bent 15–20 minučių kvėpavimo pratimams ar meditacijai – tai padeda atstatyti nervų sistemos pusiausvyrą.

Dažniausiai užduodami klausimai

Kada aukštas širdies ritmas laikomas pavojingu?

Jei širdis plaka greičiau nei 130–150 dūžių per minutę ramybės būsenoje ir tai trunka ilgiau nei kelias minutes, ypač jei lydi dusulys ar skausmas krūtinėje, reikia skubiai kreiptis į gydytoją.

Ar aukštas pulsas visada reiškia ligą?

Ne visada. Kartais jis kyla dėl streso, kofeino ar karščio. Tačiau jei ritmas dažnai paspartėja be priežasties, tai gali būti širdies ar endokrininės sistemos sutrikimo požymis.

Ar galima sportuoti, jei pulsas kartais aukštas?

Lengvas fizinis aktyvumas dažniausiai naudingas, tačiau jei pulsas padidėja staiga ar smarkiai, reikia pasikonsultuoti su kardiologu prieš tęsiant treniruotes.

Ar padeda magnio ar kalio papildai?

Taip, jei tachikardiją sukelia elektrolitų trūkumas. Magnis ir kalis stabilizuoja širdies impulsus, tačiau papildus vartoti reikėtų tik pasitarus su gydytoju.

Ar stresas gali sukelti tachikardiją?

Taip. Stresas didina adrenalino kiekį kraujyje, todėl širdis ima plakti greičiau. Nuolatinis nerimas gali sukelti lėtinį ritmo pagreitėjimą, todėl būtina rūpintis emocine pusiausvyra.

Ką daryti, jei pulsas pakyla naktį?

Pabandykite lėtai kvėpuoti, gerti vandens ir atsisėsti. Jei pojūtis nepraeina ar kartojasi, vertėtų atlikti EKG tyrimą – tai gali būti prieširdžių virpėjimo pradžia.