Širdies ir kraujagyslių ligos: priežastys, simptomai ir gydymo būdai

Širdies ir kraujagyslių ligos – tai viena dažniausių mirties ir neįgalumo priežasčių tiek Lietuvoje, tiek visame pasaulyje. Remiantis Pasaulio sveikatos organizacijos (PSO) duomenimis, jos kasmet nusineša daugiau nei 17 milijonų gyvybių, o mūsų šalyje sudaro net pusę visų mirčių.
Ši ligų grupė apima tiek širdies raumens, tiek kraujagyslių pažeidimus, kurių priežastys įvairios – nuo genetinio polinkio iki gyvenimo būdo įpročių.

Gydytojai pabrėžia, kad dauguma atvejų yra prevencijos būdu išvengiami – sveika mityba, fizinis aktyvumas ir reguliarus kraujospūdžio bei cholesterolio sekimas gali ženkliai sumažinti riziką susirgti.
Kaip sako kardiologas dr. Mindaugas Jankauskas,

„Širdis nemėgsta staigmenų – ji reaguoja į mūsų kasdienius sprendimus. Net 80 % širdies ir kraujagyslių ligų galima būtų išvengti, jei laiku keistume įpročius.“

Kas yra širdies ir kraujagyslių ligos

Širdies ir kraujagyslių ligos (ŠKL) – tai bendrinis terminas, apimantis širdies raumens, vožtuvų ir kraujagyslių sutrikimus. Pagrindinė žala kyla dėl sutrikusios kraujotakos: audiniai negauna pakankamai deguonies ir maistinių medžiagų, todėl didėja infarkto, insulto ir širdies nepakankamumo rizika.

Pagrindiniai širdies ir kraujagyslių ligų tipai

Kaip ŠKL pažeidžia organizmą

Dauguma ŠKL progresuoja lėtai: nuo kraujagyslių sienelės pažeidimo pereinama prie aterosklerozinių plokštelių susidarymo, kurios siaurina spindį ir riboja kraujotaką. Plokštelėms plyšus, gali susidaryti krešulys ir įvykti miokardo infarktas ar insultas. Ilgainiui nuolatinė perkrova silpnina širdies raumenį ir gali baigtis širdies nepakankamumu.

Pagrindinės priežastys

Širdies ir kraujagyslių ligos nėra vienos dienos problema. Tai — metų ar net dešimtmečių procesas, kurio pradžia dažnai prasideda tyliai, be simptomų. Palaipsniui kraujagyslės standėja, siaurėja, o širdis vis sunkiau prisitaiko prie didesnio krūvio.

Kardiologas prof. Algimantas Kirkutis, Lietuvos sveikatos mokslų universiteto širdies ligų specialistas, pabrėžia:

„Didžioji dalis širdies ligų nėra lemtis. Jas sukelia mūsų pačių įpročiai – maistas, stresas, judėjimo stoka. Geros naujienos yra tai, kad daugumą rizikos veiksnių galime pakeisti.“

Rizikos veiksnius galima suskirstyti į dvi grupes: tuos, kuriuos galima keisti, ir tuos, kurie nepriklauso nuo mūsų valios.

Modifikuojami rizikos veiksniai

Didžiausią įtaką širdies ligų vystymuisi turi gyvenimo būdas. Ilgalaikiai įpročiai lemia, kaip efektyviai dirba širdis ir kraujagyslės.

• Padidėjęs kraujospūdis. Ilgainiui pažeidžia kraujagyslių sieneles, todėl jos tampa mažiau elastingos ir linkusios susiaurėti.
• Padidėjęs „blogojo“ cholesterolio kiekis. MTL (mažo tankio lipoproteinai) skatina plokštelių susidarymą kraujagyslėse, mažindami jų pralaidumą.
• Rūkymas. Tabako dūmai naikina endotelį – vidinį kraujagyslių sluoksnį, todėl pagreitėja aterosklerozė.
• Nesubalansuota mityba. Perteklinis druskos, cukraus, perdirbtų riebalų vartojimas tiesiogiai siejamas su hipertenzija ir nutukimu.
• Nutukimas ir fizinio aktyvumo trūkumas. Kuo mažiau judame, tuo labiau lėtėja medžiagų apykaita ir didėja spaudimas širdžiai.
• Cukrinis diabetas. Sergant šia liga, kraujagyslių sienelės tampa jautresnės pažeidimams, o aterosklerozė vystosi greičiau.
• Lėtinis stresas ir miego trūkumas. Padidėjęs kortizolio kiekis ilgainiui sukelia spaudimo svyravimus ir širdies ritmo sutrikimus.

Svarbu suprasti, kad šie veiksniai dažnai pasireiškia kartu, todėl gydytojai vis dažniau kalba ne apie vieną rizikos priežastį, o apie rizikos „profilį“, kurį reikia vertinti visapusiškai.

Nemonifikuojami veiksniai

Kai kurių rizikos veiksnių mes pakeisti negalime. Tai – amžius, genetika ir lytis.
Amžiui bėgant kraujagyslių sienelės tampa standesnės, o cholesterolio sankaupos kaupiasi greičiau. Jeigu šeimoje buvo ankstyvų širdies ar insulto atvejų (vyrams iki 55 m., moterims iki 65 m.), rizika išauga kelis kartus.

Pasak kardiologės dr. Gladys Velarde, dirbančios Floridos universiteto medicinos fakultete:

„Moterys vis dar diagnozuojamos per vėlai, nes jų širdies ligų simptomai dažnai atrodo „netipiniai“. Po menopauzės širdies ir kraujagyslių ligų rizika moterims sparčiai priartėja prie vyrų.“

Rizikos veiksniai pagal amžiaus grupes

Skirtingais gyvenimo etapais vyrauja skirtingos grėsmės. Jaunystėje didesnę įtaką turi elgesio įpročiai, vidutiniame amžiuje – kraujospūdis ir cholesterolis, o vyresniame – jau susiformavę kraujagyslių pažeidimai.

Apibendrinant galima pasakyti, kad širdies ligos dažniausiai kyla ne dėl vieno, o dėl kelių veiksnių sąveikos. Todėl gydytojai šiandien vis dažniau kalba apie „širdies rizikos valdymą“ – kompleksinį požiūrį, kai vertinamas ne tik kraujospūdis ar cholesterolis, bet ir emocinė sveikata, miegas bei socialinė aplinka.

Simptomai ir pirmieji požymiai

Širdies ir kraujagyslių ligos dažnai vystosi tyliai, todėl žmonės ilgą laiką gali nejausti jokių simptomų. Būtent dėl šios priežasties gydytojai jas vadina „tyliosiomis žudikėmis“ – pirmieji požymiai dažnai atsiranda tik tada, kai liga jau pažengusi. Tačiau ankstyvas reagavimas gali išgelbėti gyvybę.

Kardiologė dr. Jurgita Šulcienė, dirbanti Vilniaus universiteto ligoninėje Santaros klinikose, pažymi:

„Pacientai dažnai laukia aiškaus skausmo krūtinėje, bet širdis retai kalba taip tiesiai. Dažnai tai būna nuovargis, dusulys ar net skrandžio diskomfortas – ypač moterims.“

Dažniausi simptomai, į kuriuos būtina atkreipti dėmesį

Kiekvienas žmogus gali jausti širdies ligas šiek tiek kitaip, tačiau kai kurie simptomai kartojasi dažniausiai. Svarbiausia – neatidėlioti vizito pas gydytoją, jei jie pasireiškia dažnai ar progresuoja.

• Krūtinės skausmas arba spaudimas. Dažniausiai juntamas vidurinėje ar kairėje krūtinės pusėje. Gali plisti į ranką, kaklą ar žandikaulį.
• Dusulys. Pasireiškia net atliekant įprastą fizinį krūvį ar net ramybės būsenoje.
• Širdies plakimo sutrikimai. Permušimai, „plazdėjimo“ ar praleisto dūžio jausmas gali reikšti aritmiją.
• Nuovargis ir silpnumas. Ypač kai nuovargis nepaaiškinamas miego trūkumu ar fiziniu darbu.
• Galvos svaigimas ar alpimas. Dažnai siejamas su ritmo sutrikimais ar sumažėjusia kraujotaka smegenyse.
• Kojų, kulkšnių ar pėdų patinimas. Gali būti širdies nepakankamumo požymis.
• Šalti prakaitai, pykinimas, nerimo jausmas. Būdinga artėjančiam širdies smūgiui ar išemijai.

Jei šie simptomai kartojasi, stiprėja ar pasireiškia po nedidelio krūvio – būtina pasitikrinti. Vienkartinis priepuolis nereiškia diagnozės, bet yra įspėjimo ženklas, kad širdis gali nebespėti prisitaikyti prie apkrovos.

Skirtingos simptomų išraiškos vyrams ir moterims

Ilgą laiką širdies ligos buvo laikomos „vyriška“ problema, tačiau pastaraisiais metais vis daugiau dėmesio skiriama moterų simptomams, kurie dažnai būna ne tokie tipiški.

Požymiai moterims dažnai būna subtilesni, todėl jie klaidingai priskiriami stresui, nuovargiui ar net virškinimo problemoms. Dėl to moterys dažniau patenka į ligoninę jau su pažengusia liga.

Kada skubiai kreiptis į gydytoją

Yra tam tikri simptomai, kurių negalima ignoruoti. Jei jie pasireiškia staiga ir stiprėja, būtina nedelsiant kviesti greitąją pagalbą (numeris 112):

• Staigus spaudimas ar deginimas krūtinėje, trunkantis ilgiau nei 5 minutes;
• Dusulys, atsirandantis ramybės metu;
• Stiprus galvos svaigimas, alpimas, šaltas prakaitas;
• Rankos ar veido tirpimas, kalbos sutrikimai, staigus jėgų praradimas;
• Nepaaiškinamas didelis silpnumas ar nerimo priepuolis.

„Niekada nevėlu pradėti širdies ligų prevenciją. Kuo anksčiau tai darote, tuo nauda didesnė ir tuo lengviau ją išlaikyti.“
— dr. Gladys Velarde, kardiologė, Floridos universiteto Medicinos koledžas (JAV)

Diagnostika

Tiksli širdies ir kraujagyslių ligų diagnostika – tai vienas svarbiausių žingsnių, leidžiančių nustatyti ne tik ligos tipą, bet ir jos išsivystymo laipsnį. Ankstyvas ištyrimas gali išgelbėti gyvybę, todėl gydytojai pabrėžia, kad geriau pasitikrinti profilaktiškai, nei laukti simptomų.

Kardiologas prof. Valentin Fuster, Niujorko Mount Sinai širdies instituto direktorius, yra pasakęs:

„Širdies ligos vystosi tyliai, bet mes turime įrankius jas pamatyti dar prieš pirmuosius simptomus. Laiku atliktas tyrimas gali sustabdyti katastrofą.“

Pirmasis žingsnis – gydytojo konsultacija

Diagnostika visuomet prasideda nuo išsamios anamnezės – pokalbio su pacientu apie jo gyvenimo būdą, mitybą, įpročius, šeimos ligų istoriją. Tai padeda nustatyti individualų rizikos profilį ir parinkti tinkamus tyrimus.
Gydytojas matuoja kraujospūdį, pulsą, apžiūri odos spalvą, patinimus, įvertina kvėpavimą ir širdies garsus.

Dažniausiai jau šiame etape galima pastebėti pirmuosius ženklus, rodančius širdies problemą – nereguliarų širdies ritmą, padidėjusį spaudimą, patinusias kulkšnis ar odos pamėlynavimą.

Laboratoriniai tyrimai

Kraujo tyrimai padeda įvertinti pagrindinius širdies ligų biologinius rodiklius:

• Cholesterolio profilį (MTL, DTL, trigliceridus).
• Gliukozės kiekį kraujyje – svarbu diabetui ar prediabetui nustatyti.
• C reaktyvųjį baltymą (CRB) – rodiklį, kuris rodo uždegimo lygį organizme.
• Troponiną ir BNP (širdies fermentus) – jų padidėjimas rodo galimą miokardo pažeidimą ar širdies nepakankamumą.

Šie tyrimai leidžia gydytojui įvertinti, ar kraujagyslės jau pažeistos, ar dar galima taikyti tik gyvenimo būdo korekcijas.

Instrumentiniai tyrimai

Kai laboratoriniai rodikliai ar simptomai kelia įtarimą, atliekami instrumentiniai tyrimai, kurie leidžia „pažvelgti į širdį iš vidaus“.

Diagnostikos eiga

Širdies ir kraujagyslių ligų diagnostika vyksta etapais: nuo pirminio įvertinimo iki tikslaus pažeidimo nustatymo ir gydymo plano sudarymo. Žemiau pateikta santrauka padeda suprasti, kokia seka dažniausiai taikoma klinikinėje praktikoje.

Ši santrauka nėra gydymo schema, tačiau ji padeda pasiruošti vizitui: žinodami įprastą seką, pacientai lengviau supranta, kodėl reikalingas vienas ar kitas tyrimas ir kokių sprendimų gali tikėtis po rezultatų aptarimo.

Gydymo būdai

Širdies ir kraujagyslių ligų gydymas yra kompleksinis: jis jungia gyvenimo būdo keitimą, vaistus, o esant poreikiui – intervencines ar chirurgines procedūras. Gydymo planas visada individualizuojamas pagal jūsų rizikos profilį, ligos tipą ir stadiją. Kardiologė dr. Leslie Cho (Cleveland Clinic) tai apibendrina taip:

„Širdies ligas didžiąja dalimi galima suvaldyti – sveika mityba, reguliarus judėjimas ir nerūkymas kartu su tinkamu gydymu leidžia ženkliai sumažinti riziką.“

Medikamento terapija

Vaistai parenkami atsižvelgiant į tikslą – mažinti kraujospūdį, koreguoti lipidus, gerinti miokardo perfuziją, valdyti ritmą ar simptomus. Svarbiausios grupės yra gerai ištirtos ir saugios, kai vartojamos taip, kaip paskirta.
Prieš pradedant gydymą paaiškinama, kokio efekto tikėtis per pirmas savaites, kaip stebėti šalutinius reiškinius ir kada kreiptis skubiai.

• Antihipertenziniai (AKF inhibitoriai/ARB, kalcio kanalų blokatoriai, tiazidiniai diuretikai, beta blokatoriai): mažina kraujospūdį ir ilgainiui saugo širdį bei kraujagysles.
• Lipidų mažinantys (statinai, ezetimibas, PCSK9 inhibitoriai): mažina MTL cholesterolį ir stabdo aterosklerozės progresavimą.
• Antitrombocitiniai/antikoaguliantai: mažina trombozių riziką (ypač po stentavimo, esant prieširdžių virpėjimui).
• Antiangininiai (nitroglicerinas, beta blokatoriai, ivabradinas, ranolazinas): mažina išemijos simptomus.
• Širdies nepakankamumui (ARNI, MRA, SGLT2 inhibitoriai, kilpiniai diuretikai): gerina prognozę ir simptomus.

Po vaistų paskyrimo svarbu reguliariai vertinti kraujospūdį, pulsą, laboratorinius rodiklius (pvz., lipidų profilį, inkstų funkciją) ir koreguoti dozes.

Gyvenimo būdo korekcija

Gyvenimo būdas nėra „papildas“ prie vaistų – tai gydymo pagrindas, kuris dažnai leidžia sumažinti vaistų dozes. Kardiologė dr. Martha Gulati pabrėžia:

„Širdies ligos tebėra dažniausia moterų mirties priežastis, tačiau sąmoningas požiūris ir kasdieniai įpročiai daro milžinišką skirtumą.“

Pagrindinės kryptys yra aiškios ir pamatuojamos: širdžiai palanki mityba (DASH/Mediterranean), natrio ribojimas, reguliarus aerobinis aktyvumas ir jėgos pratimai, kokybiškas miegas, rūkymo nutraukimas, alkoholio saikingumas bei streso valdymas. Net ir vartojant vaistus, šių įpročių laikytis būtina – jie didina gydymo veiksmingumą ir gerina ilgalaikę prognozę.

Intervencinis ir chirurginis gydymas

Kai išemija reikšminga arba vaistų nepakanka simptomams suvaldyti, taikomos procedūros, atkuriant kraujotaką ar šalinant struktūrines kliūtis.

• Perkutaninė koronarinė intervencija (PCI, stentavimas): per kateterį įvedamas stentas išplečia susiaurėjusią arteriją ir atkuria kraujotaką.
• Aortokoronarinis jungčių sudarymas (AKŠ, „šuntavimas“): operacija, kuri sukuria naują kraujo tekėjimo kelią aplenkiant užsikimšusias vietas.
• Vožtuvų intervencijos: TAVI, mitralinio vožtuvo plastika ar protezavimas, kai pažeistas vožtuvas trukdo širdies darbui.
• Ritmo sutrikimų procedūros: abliacija, prietaisai (kardiostimuliatorius, ICD) esant indikacijoms.

Kaip sako prof. Valentín Fuster (Mount Sinai):

„Prevencijos idėjos turi virsti veiksmais – taip mes realiai mažiname širdies ir kraujagyslių ligų naštą.“

Reabilitacija ir tolesnė priežiūra

Po ūmaus įvykio ar intervencijos rekomenduojama kardiologinė reabilitacija: dozuotas fizinis krūvis su monitoravimu, rizikos veiksnių korekcija, mitybos ir psichologinė pagalba, vaistų adherencijos ugdymas. Reguliarūs vizitai pas gydytoją leidžia laiku koreguoti planą ir užkirsti kelią atkryčiams.

Prevencija

Prevencija nėra priedas – tai gydymo pagrindas. Nuoseklūs kasdieniai įpročiai mažina kraujospūdį, gerina lipidus, slopina uždegimą ir stabilizuoja aterosklerozines plokšteles. Toliau – praktiškos kryptys, kurias lengva įgyvendinti.

Mityba: širdžiai palankus modelis

Subalansuota mityba padeda kontroliuoti kraujospūdį, lipidus ir svorį. Pagrindas – daržovės, vaisiai, ankštiniai, pilno grūdo produktai, žuvis, riešutai, alyvuogių aliejus.

• Kasdienis „lėkštės modelis“: ~½ daržovės, ~¼ liesi baltymai (žuvys, ankštiniai), ~¼ pilno grūdo garnyras.
• Druska: riboti perdirbtus produktus ir padažus; sūdyti tik paragavus.
• Riebalai: pirmenybė alyvuogių aliejui, riešutams, avokadams; vengti transriebalų.
• Cukrus ir rafinuoti grūdai: desertą keisti vaisiais/jogurtu; rinktis pilno grūdo kepinius.
• Žuvis: 2–3 kartus per savaitę (ypač riebi jūrinė).

Trumpai: net maži, bet nuoseklūs pakeitimai mityboje po kelių savaičių dažnai atspindi geresnius kraujospūdžio ir lipidų rodiklius.

Fizinė veikla: dozuotas krūvis kaip vaistas

Reguliarus judėjimas didina kraujagyslių elastingumą, mažina kraujospūdį ir padeda kontroliuoti svorį. Svarbiausia – planas, kurį realiai įgyvendinsite.

• Aerobinis tikslas: 150–300 min. per savaitę vidutinio intensyvumo arba 75–150 min. intensyvesnės veiklos.
• Jėgos pratimai: 2 k./sav. pagrindinėms raumenų grupėms.
• Sėdėjimo pertraukos: kas 30–60 min. atsistoti ir pajudėti 1–2 min.

Esmė: nuoseklumas svarbiau už tobulumą. 10–15 min. kasdien pradžioje – puiki investicija.

Miegas, stresas ir psichologinė sveikata

Miego trūkumas ir lėtinis stresas didina kraujospūdį, skatina uždegimą, trikdo ritmą.

• Miegas: 7–9 val. per parą; eiti miegoti tuo pačiu metu.
• Streso valdymas: kvėpavimo pratimai, trumpi pasivaikščiojimai, sąmoningumo praktikos.
• Palaikymas: kalbėtis su artimaisiais ar specialistu – emocinė įtampa tiesiogiai veikia širdį.

Nauda: gera emocinė savijauta padeda laikytis plano ir mažina „užkandžiavimo stresui“ epizodus.

Žalingų įpročių atsisakymas

Rūkymas spartina aterosklerozę ir didina trombozių riziką, o perteklinis alkoholis kelia kraujospūdį ir trikdo ritmą.

• Rūkymas: geriausia – visiškas nutraukimas; padeda pakaitinė terapija ir elgesio pokyčiai su specialisto pagalba.
• Alkoholis: riboti; vengti „sukauptų“ dozių savaitgaliais.

Poveikis: jau po kelių savaičių nerūkymo kraujagyslės pradeda atsigauti, o spaudimas dažnai sumažėja.

Savistaba namuose

Namų rodikliai padeda laiku pastebėti pokyčius ir kartu su gydytoju koreguoti planą.

Kada kreiptis į gydytoją

Širdies ir kraujagyslių ligos gali vystytis tyliai, be ryškių simptomų. Dažnai pirmasis įspėjimas – širdies priepuolis arba insultas. Todėl itin svarbu žinoti, kada nedelsti ir kreiptis į specialistą. Ankstyvas reagavimas dažnai išgelbsti gyvybę.

Kasdieniai įspėjamieji ženklai

Net ir nežymūs simptomai gali reikšti širdies ar kraujagyslių funkcijos sutrikimą. Ypač jei turite padidėjusį kraujospūdį, cholesterolį ar diabetą.

• Krūtinės spaudimas, deginimas ar skausmas (ypač fizinio krūvio metu).
• Dusulys, net ir atliekant lengvą veiklą.
• Širdies permušimai, pagreitėjęs ar nereguliarus plakimas.
• Kojų ar pėdų tinimas, ypač vakare.
• Nepaaiškinamas nuovargis, galvos svaigimas, prakaitavimas.
• Šalti prakaitai, pykinimas ar skausmas, plintantis į ranką, žandikaulį ar nugarą.

Jeigu tokie simptomai pasikartoja, net jei jie trumpalaikiai, būtina registruotis pas gydytoją – tai gali būti koronarinės ligos ar širdies nepakankamumo pradžia.

Kada reikalinga skubi pagalba (112)

Kai kurie požymiai rodo, kad laukti pavojinga. Tokiais atvejais skubiai kvieskite greitąją pagalbą:

• Staigus stiprus krūtinės skausmas, trunkantis >10 min.
• Skausmas plintantis į ranką, kaklą ar žandikaulį.
• Staigus dusulys ar kvėpavimo pasunkėjimas.
• Staigus sąmonės praradimas ar galvos svaigimas.
• Kiekvienas atvejis, kai kyla įtarimas dėl infarkto ar insulto.

Kaip teigia kardiologas dr. Samir Kapadia (Cleveland Clinic):

„Pacientai kartais laukia, kol skausmas praeis. Bet laikas – tai raumuo. Kuo anksčiau gydymas pradėtas, tuo didesnė širdies dalis išsaugoma.“

Kada verta planinė konsultacija

Net jei nejaučiate simptomų, tačiau turite rizikos veiksnių, profilaktinis vizitas gali užkirsti kelią rimtoms komplikacijoms.

Kreipkitės į gydytoją, jei:

• Kraujospūdis dažnai viršija 140/90 mmHg.
• Cholesterolis (MTL) išlieka aukštas, nepaisant mitybos pokyčių.
• Sergate diabetu, nutukimu ar turite šeiminę širdies ligų istoriją.
• Jūsų tėvai ar broliai/seserys patyrė infarktą ar insultą iki 60 metų.
• Jau vartojate vaistus širdžiai, bet simptomai išlieka.

Gydytojas įvertins rizikos profilį, paskirs reikiamus tyrimus (EKG, lipidogramą, echoskopiją) ir sudarys stebėsenos planą.

Ką pasiruošti atvykstant į vizitą

Kad konsultacija būtų efektyvi, verta iš anksto pasiruošti kelis dalykus:

• Užrašyti simptomus: kada pasireiškia, kiek trunka, kas juos sukelia.
• Turėti paskutinių kraujo tyrimų rezultatus.
• Užsirašyti visus vartojamus vaistus, papildus, jų dozes.
• Užfiksuoti namuose matuotą kraujospūdžio vidurkį.
• Pasiruošti klausimus gydytojui (apie tyrimus, gydymo galimybes, šalutinius poveikius).

Tokiu būdu vizitas tampa tikslingas, o gydytojas greičiau gali nustatyti kryptį.

Žmonių atsiliepimai

„Po straipsnio supratau, kad net nedideli pokyčiai kasdienėje mityboje daro didelį skirtumą. Dabar kraujospūdis normalus, o energijos – daugiau nei anksčiau.“
— Rasa, 52 m., Vilnius

„Man šis tekstas padėjo pagaliau suprasti, kad širdies ligų prevencija – ne tik apie vaistus. Pradėjau daugiau judėti ir geriau miegu.“
— Gediminas, 48 m., Klaipėda

Gydytojo komentaras

Kardiologė dr. Rūta Masiulytė, Lietuvos sveikatos mokslų universiteto ligoninė Kauno klinikos:

„Širdies ligos dažnai vystosi tyliai, tačiau jų galima išvengti. Svarbiausia – nebijoti kreiptis anksčiau ir žinoti, kad gydymas yra veiksmingas. Pacientai, kurie bendradarbiauja su gydytoju ir laikosi rekomendacijų, dažniausiai gyvena ilgai ir kokybiškai.“

Dažniausiai užduodami klausimai