Krūtinės skausmas ne visada kyla iš širdies. Dažnai pacientai apibūdina „dūrius“ ar „perštėjimą“ kairėje krūtinės pusėje ir nerimauja dėl infarkto, nors daliai atvejų skausmą sukelia raumenų–skeleto (tarpšonkaulinių nervų dirginimas, šonkaulių–krūtinkaulio jungčių uždegimas), neuropatiniai ar virškinamojo trakto veiksniai. Esminis tikslas – greitai atpažinti „raudonas vėliavas“, rodančias tikrą širdies kilmę (išeminį skausmą), ir atskirti jas nuo neuralginio ar muskuloskeletinio skausmo, kuriam būdingas aštresnis, duriantis, judesiais provokuojamas pobūdis ir lokalus skausmingumas palpuojant.
Šiame straipsnyje aiškiai išdėstysime, kaip skiriasi simptomai, kokie testai padeda juos atskirti, kada galima nusiraminti, o kada būtina kviesti skubią pagalbą.
- Neuralginis skausmas – aštrus, „duriantis“, dažnai lokalus; stiprėja judant, giliai kvėpuojant, spaudžiant skaudamą vietą; gali trukti sekundes–valandas, ne visada susijęs su fiziniu krūviu.
- Širdinės kilmės (išeminis) skausmas – spaudiantis, veržiantis, plintantis į kairę ranką, kaklą, žandikaulį; atsiranda fizinio krūvio ar streso metu, palengvėja nurimus; neretai lydi prakaitavimas, pykinimas, dusulys.
- „Raudonos vėliavos“ – naujas stiprus veržiantis skausmas >10 min., dusulys, šaltas prakaitas, alpimas, nereguliarus ritmas, ST rizikos veiksniai (diabetas, hipertenzija, rūkymas, amžius >50 m.) – skubios pagalbos poreikis.
- Pirminis ištyrimas – EKG, širdies fermentai (troponinai), krūtinės ląstos apžiūra/palpacija; esant įtarimui – greitoji pagalba arba skubioji pagalba.
- Ką daryti namuose – jei skausmas akivaizdžiai susijęs su judesiais ir palpuojant atkuriamas, nėra dusulio ar prakaitavimo, galima trumpam pailsėti, naudoti šilumą/NSAID (jei tinka), bet pasikartojant ar esant neaiškumui – kreiptis į gydytoją.
Pagrindiniai skirtumai: simptomai ir situacijos
Neuralginis (muskuloskeletinis ar neuropatinis) krūtinės skausmas dažniausiai kyla iš krūtinės sienos struktūrų: tarpšonkaulinių nervų, raumenų, sąnarių (krūtinkaulio–šonkaulių jungčių). Jis paprastai yra aštresnis, duriantis, lokalus, jį atkuria judesys, gilesnis įkvėpimas ar spaudimas konkrečioje vietoje. Širdinės kilmės (išeminis) skausmas dažniau apibūdinamas kaip spaudimas, veržimas, deginimas, plintantis į kairę ranką, kaklą, žandikaulį, susijęs su fiziniu krūviu ar emociniu stresu, palengvėjantis nurimus.
Prieš lyginamąją lentelę – svarbi pastaba: jeigu abejojate, reikšmingesnė klaida yra neatidėti skubios konsultacijos, ypač turint rizikos veiksnių (amžius >50 m., rūkymas, cukrinis diabetas, padidėjęs kraujospūdis, ankstesnės širdies ligos).
| Požymis | Neuralginis / krūtinės sienos | Širdinės kilmės (išeminis) | Kiti dažni mimikai (refliuksas, pleuritas) |
|---|---|---|---|
| Skausmo pobūdis | Aštrus, „duriantis“, lokalus, palpuojant atkuriamas | Spaudžiantis, veržiantis, „apkrovos“ pojūtis | Deginimas (refliuksas), aštrus su kvėpavimu (pleuritas) |
| Ryšys su judesiu / kvėpavimu | Stiprėja pakėlus ranką, pasisukus, giliai įkvėpus | Paprastai nepriklauso nuo judesių ar kvėpavimo | Pleuritas – stiprėja giliai kvėpuojant, kosint |
| Ryšys su krūviu / stresu | Dažnai nėra; provokuoja mechanika | Dažnas: atsiranda krūvio metu, rimstant palengvėja | Refliuksas – po valgio, atsigulus, aštrus maistas |
| Plitimas | Lokalus, be tipinio plitimo | Į kairę ranką, kaklą, žandikaulį, tarp menčių | Refliuksas – į gerklę („rūgštis“), pleuritas – į šoną |
| Palydintys simptomai | Lokalus skausmingumas spaudžiant, nėra prakaitavimo | Dusulys, šaltas prakaitas, pykinimas, silpnumas | Rėmuo, rūgšties atpylimas; pleuritas – kosulys, karščiavimas |
| Trukmė / dinamika | Sekundės–valandos; kinta su poza | >5–10 min. išliekantis ar pasikartojantis krūvio metu | Refliuksas – naktimis/po valgio; pleuritas – su kvėpavimu |
Kada skubiai kviesti pagalbą
Jei pasireiškia bent vienas iš toliau išvardytų požymių, reikia nedelsiant kreiptis į skubios pagalbos skyrių arba kviesti greitąją:
- naujas, stiprus spaudžiantis/degantis skausmas krūtinėje, trunkantis >10 minučių,
- skausmas, plintantis į kairę ranką, kaklą, žandikaulį, nugarą,
- dusulys, šaltas prakaitas, pykinimas, silpnumas ar alpimas,
- ryškus nereguliarus ar labai greitas pulsas, lydimas silpnumo ar galvos svaigimo,
- esate didelės rizikos (diabetas, AH, dislipidemija, rūkymas, šeiminė koronarinės ligos anamnezė, amžius >50 m.) ir skausmas atsiranda krūvio metu ar naktimis,
- skausmas vis stiprėja ar neslopsta ramybės būsenoje, nepaisant poilsio.
Po ūmaus epizodo net ir normalus EKG neatmeta širdinės kilmės skausmo – kartais pokyčiai pasireiškia vėliau, todėl gydytojas skiria pakartotinius troponinų tyrimus ir stebėseną. Jei simptomai buvo ryškūs, saugus kelias – išsitirti.
Kaip elgtis namuose: trumpas, saugus planas
Ne kiekvienas krūtinės skausmas reiškia infarktą, bet sprendimai turi būti atsargūs. Žemiau pateiktas planas padeda susiorientuoti pirmomis valandomis, kol sprendžiate, ar reikalinga skubi pagalba. Po plano – išsamiai aptarsiu, kokie tyrimai patikimiausiai atskiria neuralginį skausmą nuo tikrų širdies ligų.
Įvertinkite skausmą ir pulsą
Užrašykite pradžios laiką, trukmę, pobūdį (duriantis/spaudžiantis), plitimą. Išmatuokite pulsą ir kraujospūdį, jei turite prietaisą.
Ramybė ir palengvinamosios pozos
Atsisėskite, atpalaiduokite pečius, gilus lėtas kvėpavimas. Venkite fizinio krūvio, vairavimo ir kofeino.
„Palpuojamas“ skausmas – užuomina į neuralginį
Jei skausmą galite tiksliai atkartoti spaudžiant vieną tašką ar judinant liemenį/ ranką, tai dažniau krūtinės sienos (ne širdies) kilmė.
Trumpalaikė savipagalba
Šiluma skausmingai sričiai, švelnus tempimas. Jei įtariate raumenų–skeleto priežastį ir nėra kontraindikacijų – trumpai vartokite NVNU (pvz., ibuprofeną) pagal pakuotės nurodymus.
Kada nebedelsti
Jei skausmas spaudžiantis/degantis ir užsitęsia >10 min., plinta į kairę ranką/kaklą/žandikaulį, atsiranda dusulys, šaltas prakaitas ar silpnumas – skubi pagalba.
Trumpas planas po epizodo
Net jei skausmas atslūgo, bet buvo „įtartinas“, susitarkite dėl greito šeimos gydytojo ar kardiologo vizito per 24–72 val., ypač jei turite rizikos veiksnių.
Kokie tyrimai patikimiausiai atskiria širdinį skausmą nuo neuralginio
Pirminį sprendimą visada lemia gydytojo apžiūra ir EKG. Toliau – tyrimai, kurie padeda įrodyti ar paneigti širdies kilmę. Prieš lentelę svarbu pabrėžti: normalus vienas troponinas anksti neatmeta infarkto, todėl dažnai reikalingi pakartotiniai matavimai po 1–3 val.
| Tyrimas | Ką parodo | Kada naudingiausias | Pastabos |
|---|---|---|---|
| EKG ramybėje | Išemijos ar infarkto požymiai, ritmo sutrikimai | Ūmus skausmas, ypač <10–15 min. nuo pradžios | Normalus EKG ne visada atmeta koronarinę kilmę; reikalinga dinamika |
| Didelio jautrumo troponinai | Miokardo pažaidos biocheminis žymuo | Pakartotiniai matavimai (0–1–3 val. algoritmai) | Padidėjimas + klinika = stiprus įrodymas širdinei kilmei |
| Krūtinės ląstos palpacija ir judesių mėginiai | Lokalų skausmingumą (kostochondritas, tarpšonkaulinė neuralgija) | Kai skausmas atkuriamas spaudžiant ar judant | Teigiamas radinys labiau palaiko neuralginę kilmę |
| Echokardiograma | Sienelių judesių sutrikimus, vožtuvų būklę, efuziją | Įtariant ūmų koronarinį sindromą ar perikarditą | Normalus ECHO mažina ūminės išemijos tikimybę |
| Krūvio testas / KT–angiografija | Išemijos provokaciją / anatominius susiaurėjimus | Kai ūminė būklė paneigta, bet simptomai kartojasi krūvio metu | Parenkama individualiai pagal riziką |
| Virškinamojo trakto vertinimas (pvz., PPI mėginys) | Refliukso ar stemplės spazmo tikimybę | Deginantis skausmas po valgio/atsigulus, raugėjimas | Tik po širdinės kilmės atmetimo |
Galutinė išvada šiame etape paprasta: EKG + troponinai sprendžia, ar reikia skubios kardiologinės pagalbos, palpuojamas/ judesiais atkuriamas skausmas ir normalūs širdies tyrimai dažniau nukreipia į neuralginę kilmę.
Dažniausios neuralginio krūtinės skausmo priežastys ir gydymo gairės
Neuralginis (ne širdies kilmės) krūtinės skausmas dažniausiai kyla iš krūtinės sienos struktūrų arba nervų sudirginimo. Gera žinia – šios priežastys paprastai nekelia pavojaus gyvybei ir dažniausiai išgydomos konservatyviai (poilsis, vaistai nuo uždegimo, kineziterapija).
Prieš žemiau pateikiamą lentelę svarbu: jei anksčiau niekada nejautėte panašaus skausmo, jis atsirado staiga ir neslopsta – pirmiausia turi būti atmesta širdies kilmė.
Trumpa, mobiliesiems pritaikyta apžvalga:
| Priežastis | Tipiniai požymiai | Pirmi žingsniai gydant |
|---|---|---|
| Tarpšonkaulinė neuralgija | Aštrus, „elektrinis“ skausmas tarp šonkaulių, sustiprėja sukantis, kosint, palpuojant | Trumpa NSAID schema (jei tinka), šiluma, laikysenos korekcija, švelnūs tempimai |
| Kostochondritas (šonkaulių–krūtinkaulio jungčių uždegimas) | Lokalus skausmingumas ties jungtimi, skausmą atkuria spaudimas | NSAID/geliai, šiluma, krūvio ribojimas 1–2 sav., vėliau – kineziterapija |
| Raumenų įtempimas / miofascialiniai taškai | Skausmingi „mazgeliai“ krūtinės ar pečių juostoje, skausmas kinta su poza | Masažas, tempimo pratimai, ergonomika, magnio turinti mityba (jei trūksta) |
| Herpes zoster (juostinė pūslelinė) | Degantis skausmas vienoje krūtinės pusėje, po kelių dienų – pūslelinis bėrimas | Ankstyvas antivirusinis gydymas (šeimos gyd.), skausmo kontrolė |
| Refliuksas / stemplės spazmas | Deginimas už krūtinkaulio po valgio/atsigulus, raugėjimas | Trumpas PPI bandymas, vakarienė anksčiau, vengti aštraus/riebaus maisto |
Žmonių atsiliepimai
„Po kelių savaičių darbo prie kompiuterio pradėjo durti po kairiu raktikauliu. Išsigandau dėl širdies, bet gydytoja parodė, kad skausmas atsikuria spaudžiant vieną tašką. Po tempimų ir kelių kineziterapijos sesijų skausmas išnyko.“
— Gabija, 32 m., Kaunas
„Buvau tikras, kad tai infarktas – degino už krūtinkaulio. Pasirodė, kad kaltas refliuksas ir vėlyvos vakarienės. Pakeičiau mitybą, gavau trumpą gydymą – dingo ir „širdies“ skausmai.“
— Ričardas, 55 m., Vilnius
„Skausmas šaudydavo tarp šonkaulių, ypač pasisukus. Vaistai trumpam padėdavo, bet labiausiai – laikysenos pratimai ir trumpi pasivaikščiojimai darbo metu.“
— Ieva, 41 m., Klaipėda
Dauguma nerimą keliančių „širdies dūrių“ paaiškėja esant krūtinės sienos ar refliukso kilmės skausmui. Svarbiausia seka: atmesti širdinę priežastį, o vėliau nuosekliai taikyti kineziterapiją, ergonomiką ir (jei reikia) trumpą medikamentinį gydymą. Tai dažniausiai suteikia tvaresnį palengvėjimą nei vien skausmo tabletė.
Gydytojų komentarai
„Krūtinės skausmas ne visada reiškia širdies smūgį. Vis dėlto, jei skausmas staigus, užsitęsia ir nėra „vieno taško“ skausmas, ypač jei esate rizikos grupėje, jis vertas nedelsiant dėmesio.“
— dr. Curtis Rimmerman, kardiologas, Cleveland Clinic (lietuviškas vertimas).
„Jeigu jaučiate naują ar nepaaiškinamą krūtinės skausmą ir įtariate širdies smūgį, skambinkite 112/911. Niekada neignoruokite širdies smūgio simptomų.“
— Mayo Clinic specialistai (lietuviškas vertimas).
„Svarbiausia apie krūtinės skausmą – kvieskite greitąją ypač tada, kai jis staigus, stiprus arba lydimas pykinimo, galvos svaigimo ar dusulio. Krūtinės skausmas nebūtinai reiškia infarktą, bet gali.“
— American Heart Association (lietuviškas vertimas).
„Skausmas krūtinėje, kurį galima atkurti palpuojant (spaudžiant) krūtinės sieną, dažniau būna muskuloskeletinės kilmės, o ne ūminis koronarinis sindromas.“
— G. Le Gal ir bendraaut., klinikinė apžvalga, Canadian Medical Association Journal (lietuviškas vertimas).
Šios įžvalgos susijungia į aiškią taisyklę: neatidėliokite pagalbos, jei požymiai atitinka „širdinį“ skausmą, o lokalus, palpuojamas skausmas dažniau rodo neuralginę/krūtinės sienos kilmę. Diagnozę patvirtina EKG + didelio jautrumo troponinai ir gydytojo apžiūra.
Dažniausiai užduodami klausimai: neuralginis vs. širdinės kilmės skausmas
Jei skausmą galiu „atkuri“ spaudžiant vieną tašką – ar tai reiškia, kad ne širdis?
Kada dėl krūtinės skausmo skambinti 112?
Ar normalus vienkartinis EKG ir troponinai atmeta infarktą?
Kokie ne širdies veiksniai dažniausiai sukelia „širdį primenantį“ skausmą?
Jei esu rizikos grupėje (diabetas, hipertenzija, rūkymas) – ar taisyklės kitokios?
Ar moterų simptomai gali būti „neįprasti“?
