Ar širdies permušimai nėštumo metu pavojingi?
Nėštumo metu širdis dirba intensyviau – pumpuoja iki 50 % daugiau kraujo nei įprastai, kad aprūpintų deguonimi ne tik motinos, bet ir vaisiaus organizmą. Todėl natūralu, kad kai kurios moterys pastebi širdies plakimo pokyčius, jausmą, tarsi širdis „praleistų dūžį“ ar plaktų per greitai.
Tokie pojūčiai vadinami širdies permušimais (aritmijomis). Daugeliu atvejų jie yra nepavojingi, tačiau kartais gali rodyti rimtesnius širdies ar kraujotakos sutrikimus, ypač jei lydi galvos svaigimas ar dusulys.
- Kas tai? – Laikini širdies ritmo sutrikimai, kai jaučiamas papildomas ar praleistas dūžis.
- Kodėl atsiranda? – Dėl hormonų pokyčių, didesnio kraujo tūrio, streso ar geležies trūkumo.
- Ar pavojinga? – Daugeliu atvejų ne, tačiau būtina stebėti simptomus ir kreiptis į gydytoją, jei jie dažnėja.
- Kada kreiptis? – Jei jaučiamas stiprus širdies plakimas, dusulys, galvos svaigimas ar skausmas krūtinėje.
- Kaip padėti sau? – Ilsėtis, gerti pakankamai vandens, vengti kofeino, išlaikyti ramų kvėpavimą.
Kodėl nėštumo metu atsiranda širdies permušimai?
Nėštumas – didelis išbandymas širdžiai. Didėjant kūno masei ir cirkuliuojančio kraujo kiekiui, širdis turi dirbti greičiau, kad deguonis ir maistinės medžiagos pasiektų vaisių.
Dėl to kai kurios moterys jaučia dažnesnius dūžius, permušimus ar trumpus ritmo „šuolius“ – ypač antrojo ar trečiojo trimestro metu.
„Širdies permušimai nėštumo metu dažniausiai yra fiziologinis reiškinys – kūnas tiesiog prisitaiko prie naujos kraujotakos apimties.“ – dr. Elena Moritz
Kiti veiksniai, galintys paskatinti aritmijas:
- geležies ar magnio trūkumas,
- per mažas skysčių kiekis,
- stresas ir miego trūkumas,
- kofeino ar energetinių gėrimų vartojimas,
- kai kurių nėščiųjų vitaminų perdozavimas (pvz., su geležimi ar kalciu).
Kada širdies permušimai nėštumo metu pavojingi?
Lengvi širdies permušimai, trunkantys kelias sekundes ir nepasikartojantys dažnai, paprastai nėra pavojingi – tai natūrali organizmo reakcija į nėštumo metu vykstančius pokyčius.
Tačiau kai simptomai pasireiškia dažnai, trunka ilgiau ar atsiranda kartu su kitais požymiais (dusuliu, silpnumu, galvos svaigimu), būtina kreiptis į gydytoją.
„Nėštumo metu širdis dirba dvigubai, todėl net ir menki ritmo pokyčiai neturėtų būti ignoruojami.“ – dr. Miguel Herrera
Širdies permušimų požymiai ir jų reikšmė
| Simptomas | Galima priežastis | Ar pavojinga? | Rekomenduojami veiksmai |
|---|---|---|---|
| Trumpas širdies „praleidimas“ be kitų simptomų | Normalus fiziologinis pokytis dėl hormonų | Nepavojinga | Stebėti, ilsėtis, vengti kofeino |
| Dažni permušimai kartu su nerimu ar miego trūkumu | Stresas, magnio trūkumas | Stebėtina | Didinti magnio suvartojimą, pasikonsultuoti su gydytoju |
| Plakimo šuoliai su dusuliu ar silpnumu | Geležies stoka, aritmija | Reikia gydytojo vertinimo | Kraujo tyrimas, elektrokardiograma |
| Greitas ar nereguliarus širdies plakimas su krūtinės skausmu | Galimas širdies laidumo sutrikimas | Pavojinga | Kreiptis į gydytoją nedelsiant |
Nauda ir rizikos nėštumo metu
Kodėl širdies pokyčiai naudingi
- Padidėjusi kraujotaka aprūpina vaisių deguonimi ir maistinėmis medžiagomis.
- Širdis tampa stipresnė ir efektyviau prisitaiko prie krūvio.
- Kūnas lavina gebėjimą greičiau atsigauti po fizinio krūvio.
- Pagerėja kraujagyslių elastingumas, mažėja kraujospūdis vėlesnėse savaitėse.
Galimos rizikos
- Ilgalaikiai ar dažni permušimai gali rodyti aritmiją.
- Didelis širdies krūvis gali išprovokuoti ritmo sutrikimus, jei yra lėtinių ligų.
- Nepastebėti simptomai gali padidinti riziką vaisiui dėl sumažėjusios kraujotakos.
- Savavališkas papildų vartojimas be gydytojo žinios gali pabloginti būklę.
Kaip saugiai sumažinti širdies permušimus nėštumo metu
- Kvėpuokite lėtai ir giliai. Gilaus kvėpavimo pratimai padeda širdžiai dirbti ritmingiau.
- Gerkite pakankamai vandens. Dehidratacija – dažna ritmo pokyčių priežastis.
- Venkite kofeino. Net mažos kavos dozės gali sukelti papildomų dūžių.
- Ilsėkitės. Miegas ir poilsis būtini širdies atsigavimui.
- Reguliariai tikrinkite hemoglobino ir elektrolitų lygį.
„Nėštumo metu širdis pasako viską – jei ji plaka per greitai, vadinasi, kūnas prašo poilsio.“ – dr. Julia Vermeer
Kaip prižiūrėti širdį nėštumo metu
Nėštumo metu širdis dirba intensyviau, todėl jai reikia daugiau dėmesio ir sąmoningos priežiūros. Tinkami įpročiai padeda palaikyti normalų ritmą, užtikrina geresnę kraujotaką ir sumažina permušimų riziką.
- Reguliariai lankykitės pas gydytoją: širdies veikla turėtų būti stebima kiekvieno nėštumo vizito metu. Gydytojas gali rekomenduoti atlikti kraujo tyrimus, EKG ar kitus vertinimus, jei permušimai kartojasi.
- Venkite staigių kūno padėties pokyčių: staigus atsistojimas ar pasilenkimas gali trumpam pakeisti kraujotaką ir paskatinti širdies ritmo pokyčius. Judėkite lėtai, ypač rytais ar po poilsio.
- Stebėkite pulsą ir kraujospūdį: namuose verta turėti kraujospūdžio matuoklį. Jeigu pulsas nuolat viršija 100 dūžių per minutę arba atsiranda nereguliarus plakimas, reikėtų pasitarti su gydytoju.
- Rinkitės subalansuotą mitybą: širdžiai svarbios maistinės medžiagos – geležis, magnis, kalis, vitaminas D. Į mitybą įtraukite žalias daržoves, ankštinius, avokadus, bananus ir pilno grūdo produktus.
- Vartokite pakankamai vandens: dehidratacija sukelia kraujo tirštėjimą ir gali skatinti ritmo sutrikimus. Gerkite reguliariai – ne mažiau kaip 1,5–2 litrus vandens per dieną, nebent gydytojas nurodė kitaip.
- Judėkite saikingai: lengva mankšta, nėščiųjų joga ar pasivaikščiojimai lauke gerina širdies kraujotaką ir mažina streso hormonų kiekį. Venkite per didelio fizinio krūvio.
- Skirkite laiko poilsiui: miegas ir atsipalaidavimas būtini širdies regeneracijai. Poilsis mažina streso poveikį ir padeda širdžiai palaikyti tolygesnį ritmą.

