Kartais atrodo, kad širdis staiga sustojo, o po akimirkos – stipriai tarsi „trinkteli“ į krūtinę. Daugeliui tai sukelia baimę: „Ar man širdies liga?“. Tiesa ta, kad širdies permušimai dažnai neturi nieko bendra su fiziniu širdies pažeidimu – juos neretai sukelia stresas, nuovargis ar emocinė įtampa. Gydytojai teigia, kad būtent psichologinis stresas šiandien tapo viena dažniausių laikinų ritmo sutrikimų priežasčių.
Kai žmogus patiria stresą, organizmas išskiria adrenaliną ir kortizolį, kurie spartina širdies darbą ir išbalansuoja natūralų ritmą. Todėl visiškai normalu, jei po įtemptos dienos ar nerimo priepuolio pajuntate keistą plakimo permušimą. Tai dar nereiškia, kad sergate – bet tai yra ženklas, kad kūnas prašo poilsio ir ramybės.
- Kas tai? – Tai laikini širdies ritmo pokyčiai, dažnai atsirandantys dėl emocinės įtampos ar pervargimo.
- Kaip jie jaučiami? – Tarsi širdis praleistų dūžį, po kurio seka stipresnis smūgis, kartais lydimas oro trūkumo ar nerimo pojūčio.
- Kodėl atsiranda? – Dėl streso išsiskiria adrenalinas, kuris skatina širdį dirbti greičiau ir netolygiai.
- Kada kreiptis į gydytoją? – Jei permušimai kartojasi kasdien, lydi skausmas krūtinėje, svaigulys ar alpimas.
- Kaip padėti sau? – Stenkitės mažinti stresą: kvėpavimo pratimai, meditacija, kokybiškas miegas ir reguliarus poilsis dažnai atkuria ritmą.
- Ar tai pavojinga? – Daugeliu atvejų – ne, bet užsitęsęs stresas gali prisidėti prie širdies ritmo sutrikimų, todėl svarbu į tai reaguoti laiku.
Kas yra širdies permušimai ir kaip jie jaučiami?
Širdies permušimai – tai netolygus širdies plakimo ritmas, kai širdis tarsi „suklumpa“, „praleidžia dūžį“ arba, priešingai, plaka stipriau nei įprasta. Mediciniškai tai vadinama ekstrasistolėmis – papildomais širdies susitraukimais, kurie gali atsirasti dėl įvairių priežasčių. Viena dažniausių – emocinis stresas ar nerimas.
Gydytojai pabrėžia, kad streso metu širdis tiesiog reaguoja į hormonus, išsiskiriančius iš antinksčių: adrenaliną ir kortizolį. Šie hormonai paruošia kūną „kovai arba bėgimui“, todėl širdis ima plakti greičiau ir nelygiai. Toks atsakas yra visiškai natūralus – tačiau jei jis kartojasi per dažnai, tai tampa signalas, kad nervų sistema yra išsekusi.
Toliau pateikiama lentelė, kurioje matyti, kaip dažniausiai jaučiami širdies permušimai ir kuo jie skiriasi nuo pavojingų ritmo sutrikimų.
| Pojūtis | Kaip tai jaučiama | Kada nerimauti |
|---|---|---|
| Trumpas sustojimas | Tarsi širdis akimirkai nustoja plakti, po to trinkteli stipriau. | Jei tai pasikartoja kelis kartus per valandą ar lydi dusulys. |
| Greitas plakimas (tachikardija) | Staigus širdies ritmo šuolis, dažnai po emocinės įtampos ar streso. | Jei pulsas viršija 120 tvinksnių per minutę be aiškios priežasties. |
| Pojūtis „širdis spurda“ | Ne reguliarus ritmas, juntamas krūtinėje, kakle ar net ausyse. | Jei tai lydi svaigulys ar silpnumas. |
| Permušimai po fizinio krūvio | Normalu, kai po krūvio ritmas trumpam sutrinka, ypač jei pavargote. | Jei simptomai išlieka ilgiau nei 30 min. poilsio metu. |
| Permušimai naktį | Dažnai susiję su nerimu, miego trūkumu ar virškinimo sutrikimais. | Jei trukdo miegui ar lydi krūtinės spaudimas. |
Pasak prof. Sharonne Hayes, kardiologės iš Mayo Clinic:
„Daugelis pacientų mano, kad širdies permušimai yra širdies liga, tačiau dažniausiai tai – streso signalas. Kūnas tiesiog bando pasakyti, kad jam reikia ramybės.“
Toks paaiškinimas dažnai padeda pacientams nusiraminti, nes supratimas, kad širdis tik „reaguoja“, o ne „sugenda“, iš karto mažina baimę.
Kodėl stresas sukelia širdies permušimus?
Kai patiriame stresą, mūsų organizmas automatiškai įjungia vadinamąją „kovok arba bėk“ reakciją. Antinksčiai išskiria adrenaliną ir kortizolį, du hormonus, kurie padeda kūnui susidoroti su įtampa. Jie padidina kraujospūdį, padažnina širdies plakimą, priverčia raumenis įsitempti. Ši reakcija naudinga trumpuoju laikotarpiu, tačiau kai stresas tampa lėtinis, širdis nebegali atsipalaiduoti ir pradeda „suklysti“ ritme.
Ilgalaikis stresas lemia nervų sistemos pertempimą – simpatinė nervų sistema (atsakinga už širdies sužadinimą) dirba be poilsio, o parasimpatinė (raminanti) nebespėja kompensuoti. Dėl šio disbalanso širdies plakimas tampa nereguliarus, atsiranda permušimų, kartais net trumpalaikių ritmo sutrikimų.
Pasak prof. Sharonne Hayes, kardiologės iš Mayo Clinic,
„Daugelis pacientų nustemba sužinoję, kad jų širdies permušimai neturi nieko bendra su pačia širdimi – tai emocinis atsakas. Kūnas kalba per širdies ritmą.“
Moksliniai tyrimai rodo, kad stresas ir nerimas padidina adrenalino koncentraciją kraujyje net iki 400 %, o tai daro tiesioginį poveikį širdies elektrinei veiklai. Dėl šios priežasties net sveiki žmonės, ypač jautresni ar linkę į nerimą, gali jausti nelygų plakimą po emocinių situacijų, kofeino vartojimo ar miego trūkumo.
Dažniausi stresinių širdies permušimų sukėlėjai
• Ilgalaikis emocinis spaudimas (darbo, santykių, finansinis stresas)
• Nerimo priepuoliai ar panikos atakos
• Miego trūkumas, pervargimas
• Kofeinas, alkoholis ar energiniai gėrimai
• Fizinio aktyvumo perteklius be poilsio
Kiekvienas žmogus turi savo „slenkstį“, todėl kai kuriems pakanka vienos nemigos nakties, kad pasireikštų nereguliarus plakimas, o kitiems simptomai pasirodo tik po ilgo emocinio išsekimo.
Kada širdies permušimai pavojingi?
Nors dauguma širdies permušimų, sukeltų streso, yra visiškai nepavojingi, kai kuriais atvejais jie gali būti rimtesnių sutrikimų signalas. Skirtumas slypi dažnumo ir lydinčių simptomų intensyvume. Jei širdis „suklysta“ retai, o pojūtis trumpas, dažniausiai tai nekelia grėsmės. Tačiau jei permušimai pasireiškia kelis kartus per dieną, trunka ilgiau nei minutę ar lydi skausmas, būtina pasikonsultuoti su gydytoju.
Streso metu širdis reaguoja į nervinės sistemos impulsus, todėl permūšimai paprastai dingsta, kai žmogus nusiramina. Vis dėlto, pasitaiko atvejų, kai priežastis ne tik emocinė, bet ir fiziologinė – pavyzdžiui, elektrolitų disbalansas, skydliaukės veiklos sutrikimai ar širdies raumens jautrumas stimuliatoriams, kaip kofeinas ar nikotinas.
Toliau pateiktame bloke matyti, kokia nauda slypi laiku pastebėjus streso sukeltus permušimus, ir kokia rizika kyla, jei simptomai ignoruojami.
Nauda
- Padeda atpažinti kūno siunčiamus signalus apie emocinį nuovargį.
- Skatina imtis streso mažinimo priemonių – meditacijos, poilsio, kvėpavimo pratimų.
- Laiku sureagavus galima išvengti rimtesnių ritmo sutrikimų.
- Sumažina nerimą ir baimę, kai žmogus supranta, kad širdis reaguoja į stresą, o ne serga.
- Padeda gydytojui lengviau nustatyti priežastį ir parinkti tinkamą gydymą.
Rizika
- Ilgalaikis stresas gali išbalansuoti širdies elektrinę veiklą.
- Uždelstas kreipimasis į gydytoją gali lemti rimtesnius ritmo sutrikimus.
- Gali padidėti kraujospūdis ir sukelti kraujagyslių įtampą.
- Nepastebėtas elektrolitų disbalansas ar skydliaukės liga gali pabloginti būklę.
- Psichologinė įtampa stiprėja, jei žmogus nuolat bijo savo širdies plakimo.
Pasak dr. Gregory Marcus, kardiologo iš Kalifornijos universiteto:
„Stresiniai širdies permušimai dažniausiai nėra pavojingi, tačiau jų ignoruoti nereikėtų. Jei jie kartojasi, būtina atmesti organines priežastis – ypač jei žmogus jaučia skausmą ar alpsta.“
Tokie atvejai reikalauja tikslesnio tyrimo – kartais reikalingas EKG stebėjimas ar Holterio monitoravimas, kad būtų aiškiai nustatyta, ar tai tik emocinė reakcija, ar realus ritmo sutrikimas.
Kaip gydyti ir padėti sau?
Gydymas priklauso nuo to, kas sukelia širdies permušimus. Jei pagrindinė priežastis yra stresas ar emocinis išsekimas, svarbiausia – atkurti vidinę pusiausvyrą. Tokiais atvejais vaistai ne visada būtini, nes širdies veikla dažnai normalizuojasi savaime, kai žmogus pailsi, pradeda geriau miegoti ir sumažina įtampą.
Gydytojai pabrėžia, kad veiksmingiausi rezultatai pasiekiami tada, kai pacientas derina poilsį, psichologinę pagalbą ir sveiką gyvenimo būdą. Kvėpavimo pratimai, meditacija, reguliarus fizinis aktyvumas, subalansuota mityba ir kofeino ribojimas – visa tai padeda širdžiai nusiraminti.
Pasak prof. Sanjay Gupta, kardiologo iš „Cleveland Clinic“:
„Širdis – tai ne tik raumuo, bet ir emocijų atspindys. Jei nuraminsite mintis, nurims ir jos ritmas.“
Toliau pateiktoje lentelėje matyti, kokie veiksmai padeda suvaldyti stresinius širdies permušimus kasdienybėje.
| Priemonė | Kaip ji padeda | Kaip taikyti kasdien |
|---|---|---|
| Gilus kvėpavimas | Mažina adrenalino poveikį, lėtina širdies ritmą. | 3–5 kartus per dieną po 2 minutes, lėtai įkvepiant per nosį ir iškvepiant per burną. |
| Fizinis aktyvumas | Pagerina kraujotaką, sumažina įtampą, reguliuoja hormonų pusiausvyrą. | Pasivaikščiojimai, plaukimas, joga ar lengvas bėgiojimas bent 30 min. per dieną. |
| Miego higiena | Atstato nervų sistemos pusiausvyrą ir mažina nerimo foną. | Reguliarus miegas tuo pačiu metu, vengiama ekranų prieš miegą. |
| Meditacija arba malda | Slopina streso hormonų gamybą, mažina širdies apkrovą. | 10–15 minučių tylos ar susikaupimo laikas ryte ir vakare. |
| Kofeino ribojimas | Neleidžia stimuliuoti širdies pertekliniu dirgikliu. | Riboti kavą iki 1 puodelio per dieną arba rinktis be kofeino alternatyvas. |
| Psichoterapija | Padeda išmokti valdyti emocijas ir stresines situacijas. | Reguliarūs susitikimai su psichologu ar psichoterapeutu. |
Labai svarbu suprasti, kad širdies permušimai nuo streso nėra „išsigalvoti“, kaip dažnai mano pacientai. Tai realus kūno signalas, jog psichologinė įtampa peržengė ribas. Todėl širdies gydymas neretai prasideda ne nuo tablečių, o nuo gyvenimo ritmo ir mąstymo korekcijos.
Kada būtina kreiptis į gydytoją?
Nors daugeliu atvejų širdies permušimai nuo streso yra laikinas reiškinys, visada svarbu nepamiršti pasitikrinti, jei simptomai pasikartoja arba keičiasi. Kartais po ilgalaikio streso kūnas praranda gebėjimą atstatyti pusiausvyrą pats, o permušimai tampa dažnesni, intensyvesni ar lydimi kitų pojūčių.
Yra tam tikri įspėjamieji ženklai, kurie rodo, kad būtina kreiptis į šeimos gydytoją arba kardiologą. Tai ypač svarbu, jei permušimus lydi krūtinės skausmas, dusulys ar alpimo jausmas – tokie simptomai gali signalizuoti, kad priežastis nėra vien emocinė.
Toliau pateikiami pagrindiniai atvejai, kada būtina kreiptis į medikus:
• Permušimai tęsiasi ilgiau nei kelias dienas ar atsiranda be aiškios priežasties.
• Kartu jaučiate svaigulį, galvos sukimąsi ar alpimą.
• Atsiranda skausmas krūtinėje ar spaudimas, plintantis į kairę ranką ar žandikaulį.
• Širdies plakimas viršija 120–130 tvinksnių per minutę ramybės būsenoje.
• Permušimai atsiranda po krūvio, kartu su dusuliu ar silpnumu.
• Yra gretutinių ligų (pvz., cukrinis diabetas, hipertenzija, skydliaukės sutrikimai).
Tokiais atvejais gydytojas gali paskirti elektrokardiogramą (EKG), Holterio monitoravimą (24–48 valandų ritmo stebėjimą) arba echokardiogramą, kad būtų atmestos rimtos priežastys.
Pasak dr. Anne Curtis, širdies ritmo sutrikimų specialistės iš Buffalo universiteto:
„Stresas – galingas veiksnys, bet jis neturėtų būti vienintelis atsakymas. Net jei įtariame psichologinį komponentą, visada privalome atmesti organinę širdies patologiją.“
Toks požiūris padeda pacientui jaustis saugiau – žinojimas, kad simptomai ištirti, dažnai pats savaime sumažina nerimą ir sustabdo permušimų grandinę.
Pacientų atsiliepimai
„Kai pirmą kartą pajutau širdies permušimus, maniau, kad ištiko infarktas. Po tyrimų paaiškėjo – viską sukėlė stresas. Pakeičiau gyvenimo ritmą, pradėjau vaikščioti ir kvėpuoti giliai – simptomai dingo.“
– Rasa, 42 m.
„Miego trūkumas ir įtemptas darbas privertė mano širdį tiesiog „pasišėlti“. Dabar kasdien skiriu bent pusvalandį ramybei – tai tapo geriausiu vaistu.“
– Tomas, 36 m.
„Man padėjo psichoterapija – supratau, kad širdis tiesiog reaguoja į mano emocijas. Kai išmokau nurimti, ir ji nustojo „permušinėti“.“
– Edita, 50 m.
Dažniausiai užduodami klausimai apie širdies permušimus nuo streso
Ar širdies permušimai nuo streso gali būti pavojingi?
Kaip atskirti stresinius permušimus nuo širdies ligos?
Ar gali padėti raminamieji vaistai?
Ar fizinis aktyvumas nepadidins permušimų?
Ar galiu gerti kavą, jei patiriu širdies permušimus?
Kiek laiko užtrunka, kol širdis nurimsta po streso?
Kiti straipsniai
Kojų sąnarių skausmas: priežastys ir gydymo būdai
