Širdies stimuliatoriaus operacija: kaip vyksta ir kiek trunka procedūra
Širdies stimuliatoriaus implantacija – tai viena dažniausių ir saugiausių kardiologinių procedūrų, padedanti palaikyti tinkamą širdies ritmą žmonėms, kurių širdis plaka per lėtai (bradikardija) arba netolygiai. Šis nedidelis prietaisas siunčia silpnus elektrinius impulsus į širdį, skatindamas ją susitraukti reguliariai ir efektyviai.
Operacija paprastai atliekama taikant vietinę nejautrą, užtrunka nuo 30 iki 90 minučių, o pacientas dažniausiai tą pačią ar kitą dieną jau gali keltis iš lovos. Modernūs stimuliatoriai yra kompaktiški, ilgaamžiai ir beveik nejuntami kasdieniame gyvenime.
„Širdies stimuliatorius suteikia pacientui antrą ritmą – pažodžiui. Tai įrenginys, kuris tyliai saugo nuo širdies sustojimų, alpimų ir pavojingų ritmo sutrikimų,“ – sako dr. Arūnas Vaitkus, Lietuvos kardiologas, daugiau nei 15 metų atliekantis šias operacijas (Kauno klinikos, 2023 m.).
- Kas tai? – Nedidelis medicininis prietaisas, reguliuojantis širdies ritmą siunčiant silpnus elektrinius impulsus.
- Kada atliekama? – Kai nustatoma lėta širdies veikla (bradikardija) arba pauzės tarp dūžių, galinčios sukelti alpimą.
- Kaip vyksta? – Stimuliatorius įvedamas po oda netoli raktikaulio, elektrodai prijungiami prie širdies per veną. Operacija trunka 30–90 min.
- Po operacijos: – Pacientas stebimas 1–2 dienas, žaizda gyja per kelias savaites, įprasta veikla atnaujinama palaipsniui.
- Kiek tarnauja? – Paprastai 7–12 metų, priklausomai nuo modelio ir stimuliacijos dažnio.
- Ar saugu? – Taip. Komplikacijos retos, o šiuolaikiniai prietaisai patikimi ir suderinami su dauguma kasdienės technikos.
Kas yra širdies stimuliatorius ir kada jis reikalingas
Širdies stimuliatorius (dar vadinamas kardiostimuliatoriumi) – tai nedidelis, maždaug laikrodžio dydžio prietaisas, padedantis širdžiai plakti taisyklingu ritmu. Jis nuolat stebi širdies elektrinius impulsus ir, kai ritmas tampa per lėtas arba nutrūksta, siunčia silpną elektrinį signalą, kuris priverčia širdį susitraukti.
Šis įrenginys padeda išvengti simptomų, atsirandančių dėl bradikardijos (per lėto širdies plakimo) arba laidumo sutrikimų, kai širdies elektrinis signalas nepasiekia skilvelių. Toks ritmas gali sukelti galvos svaigimą, nuovargį, alpimą ar net sąmonės praradimą.
„Širdies stimuliatorius iš esmės yra širdies elektrinis asistentas – jis įsijungia tik tada, kai natūralus ritmas per lėtas,“ – aiškina dr. Robert O. Bonow, kardiologas, Northwestern University Feinberg School of Medicine (šaltinis: American Heart Association, 2022 m.).
Kada reikalingas stimuliatorius?
Stimuliatorius implantuojamas tik tada, kai nustatoma, kad širdies ritmas negali palaikyti tinkamos kraujotakos. Tai sprendžiama po išsamių tyrimų – dažniausiai EKG, Holterio monitoravimo ir echokardiogramos.
Dažniausios priežastys:
- Sinoatrialinio mazgo silpnumas – kai širdies „natūralus laikrodis“ veikia per lėtai.
- AV blokada – kai signalas iš prieširdžių nepasiekia skilvelių.
- Ilgos pauzės tarp dūžių, dėl kurių žmogus alpsta ar jaučia stiprų silpnumą.
- Tam tikros aritmijos gydymo pasekmės, kai po vaistų ar procedūrų ritmas sulėtėja per daug.
Šiuolaikiniai stimuliatoriai gali būti vienkameriai (stimuliuoja vieną širdies dalį), dviejų kamerų (koordinuoja prieširdžių ir skilvelių veiklą) arba biventrikuliniai (naudojami širdies nepakankamumo gydyme, kai sutrikęs kairiojo ir dešiniojo skilvelio sinchroniškumas).
| Stimuliatoriaus tipas | Paskirtis | Dažniausiai taikoma situacija |
|---|---|---|
| Vienkameris | Stimuliuoja vieną širdies ertmę (dažniausiai dešinį skilvelį) | Simplifikuoti bradikardijos atvejai |
| Dviejų kamerų | Sinchronizuoja prieširdžių ir skilvelių darbą | AV blokados, laidumo sutrikimai |
| Biventrikulinis (CRT) | Koordinuoja abiejų skilvelių susitraukimą | Širdies nepakankamumo gydymas |
„Pacientai dažnai nustemba, kad stimuliatorius veikia ne nuolat, o tik tada, kai reikia. Tai vienas saugiausių ir patikimiausių šiuolaikinės kardiologijos išradimų,“ – pažymi dr. Cecilia Linde, kardiologė, Karolinska Institutet, Švedija (European Heart Journal, 2023 m.).
Stimuliatoriaus veikimas yra automatinis ir prisitaikantis: jis nuolat stebi, kada širdis „užmiega“, ir tą akimirką padeda jai pabusti. Dėl to pacientai dažnai po implantacijos pirmą kartą po ilgo laiko jaučiasi energingi, mažiau pavargsta ir nebepatiria galvos svaigimo ar alpimų.
Kaip vyksta širdies stimuliatoriaus implantavimo operacija
Širdies stimuliatoriaus įdėjimo procedūra yra palyginti nesudėtinga, tačiau atliekama itin preciziškai. Nors ji skamba rimtai, daugeliui pacientų tai būna trumpa, gerai toleruojama ir labai saugi intervencija.
Operaciją atlieka kardiologas-elektrofiziologas arba širdies chirurgas. Procedūra dažniausiai vyksta vietinėje nejautroje – tai reiškia, kad pacientas būna sąmoningas, tačiau nejaučia skausmo.
Pasiruošimas operacijai
Prieš procedūrą atliekami kraujo tyrimai, EKG, krūtinės ląstos rentgenograma. Gydytojas aptaria vartojamus vaistus (kai kurie, pvz., antikoaguliantai, gali būti laikinai sustabdyti).
Pacientui įvedama intraveninė linija, o operacijos vieta (dažniausiai po kairiuoju raktikauliu) dezinfekuojama ir uždengiama sterilia medžiaga.
„Procedūra trunka apie 30–90 minučių, priklausomai nuo tipo. Daugeliu atvejų pacientas kitą dieną jau gali vaikščioti ir išvyksta namo,“ – paaiškina dr. Edward Schloss, elektrofiziologas, Cincinnati Cardiac Arrhythmia Center (Heart Rhythm Journal, 2022 m.).
Procedūros eiga
- Chirurgas padaro 4–6 cm pjūvį po raktikauliu.
- Per stambią veną į širdį įvedami vienas ar keli ploni elektrodai (laidai).
- Elektrodai prijungiami prie stimuliatoriaus – mažos metalinės kapsulės, turinčios bateriją ir mikroprocesorių.
- Prietaisas įdedamas po oda arba po krūtinės raumeniu.
- Galiausiai įrenginys suprogramuojamas specialiu aparatu, patikrinamas impulsų perdavimas ir pjūvis susiuvamas.
Visa procedūra vyksta rentgeno kontrolėje, todėl gydytojas tiksliai mato, kur dedami elektrodai. Po operacijos pacientas kelioms valandoms stebimas širdies ritmo monitoriuje.
„Pats įrenginys yra labai patikimas – šiuolaikiniai stimuliatoriai veikia dešimtmetį ar ilgiau, o jų veikimą galima stebėti nuotoliniu būdu,“ – sako dr. Michael R. Gold, kardiologas, Medical University of South Carolina (European Heart Journal Supplements, 2023 m.).
Kiek trunka ir kaip jaučiamasi po operacijos
Visa procedūra trunka nuo pusvalandžio iki pusantros valandos, priklausomai nuo tipo – vienkameris, dviejų kamerų ar biventrikulinis stimuliatorius.
Pacientai dažniausiai jaučiasi gerai jau po kelių valandų, tačiau pirmąją parą rekomenduojama ilsėtis ir ranką iš operuotos pusės laikyti stabiliai – vengti staigių judesių, kad nepaslinktų elektrodai.
Pirmomis dienomis galimas nestiprus maudimas ar jautrumas pjūvio vietoje, tačiau tai praeina per kelias dienas. Žaizda gyja per 1–2 savaites.
Po 1–2 dienų atliekama stimuliatoriaus funkcijos patikra, kad būtų užtikrintas teisingas impulsų perdavimas. Namuose pacientui rekomenduojama:
- vengti kėlimo ir rankos aukščiau peties pirmas 1–2 savaites,
- laikytis žaizdos higienos,
- miegoti ant priešingos pusės,
- vengti stipraus fizinio krūvio bent mėnesį.
Pooperacinis laikotarpis ir reabilitacija
Pasibaigus operacijai, pacientas kelias valandas stebimas palatoje. Per šį laiką tikrinamas širdies ritmas, kraujospūdis ir įsitikinama, kad stimuliatorius veikia tinkamai. Dauguma žmonių jau tą pačią dieną jaučiasi gana gerai ir kitą rytą gali keltis, vaikščioti bei grįžti prie lengvos veiklos.
Kaip jaučiamasi pirmomis dienomis
Pirmosiomis dienomis po operacijos pjūvio vieta gali būti šiek tiek patinusi, jautri ar šilta, bet tai normalu. Lengvas skausmas dažniausiai praeina per 2–3 dienas, o žaizda pilnai sugija maždaug per dvi savaites.
Svarbu:
- laikytis gydytojo nurodymų dėl vaistų nuo skausmo ir žaizdos priežiūros,
- vengti kėlimo ar rankos plačios judesio amplitudės iš operuotos pusės,
- pirmą savaitę nemiegoti ant stimuliatoriaus pusės,
- po dušo švelniai nusausinti žaizdą, nespausti ir netrinti.
Pirmoji kontrolė dažniausiai atliekama po 7–10 dienų, o stimuliatoriaus veikimas patikrinamas specialiu aparatu.
„Pacientas po širdies stimuliatoriaus implantacijos gana greitai grįžta prie įprasto gyvenimo. Ribojimai yra laikini – svarbiausia saugoti rankos judesius pirmosiomis savaitėmis,“ – aiškina dr. Alan Kadish, kardiologas, Touro College of Medicine (Heart Rhythm Society Conference, 2023 m.).
1. Saugokite operuotą vietą
Pirmąsias 2 savaites nekelkite rankos aukščiau peties ir venkite staigių rankos judesių. Tai apsaugo nuo elektrodų pasislinkimo.
2. Prižiūrėkite žaizdą
Laikykite ją švarią ir sausą. Jei atsiranda paraudimas, patinimas ar išskyros – kreipkitės į gydytoją.
3. Ilsėkitės, bet išlikite aktyvūs
Lengvi pasivaikščiojimai skatina kraujotaką ir padeda greičiau atsigauti, bet reikėtų vengti fizinio krūvio bent mėnesį.
4. Venkite stiprių magnetų ir elektronikos šaltinių
Nelaikykite telefono arti stimuliatoriaus pusės, venkite galingų magnetų ar elektromagnetinių laukų, nebent gydytojas leidžia.
5. Lankykitės kontrolėse
Pirmoji patikra – po 1–2 savaičių, vėliau – kas 6–12 mėnesių. Šiuolaikiniai stimuliatoriai leidžia stebėti būklę nuotoliniu būdu.
Paprastai jau po kelių savaičių žmogus grįžta prie įprastos veiklos – gali keliauti, vairuoti ir net sportuoti, laikydamasis gydytojo rekomendacijų. Daugeliui pacientų stimuliatorius tampa beveik nejuntamas, o gyvenimo kokybė ženkliai pagerėja.
Naudos ir rizikos santykis
Širdies stimuliatoriaus implantacija šiandien laikoma viena saugiausių kardiologinių operacijų. Ji ne tik apsaugo nuo gyvybei pavojingo ritmo sulėtėjimo, bet ir žymiai pagerina gyvenimo kokybę.
Tačiau pacientas turi žinoti ir galimas rizikas – jos retos, bet aptarti jas prieš procedūrą būtina.
Privalumai
- Atkuria normalų širdies ritmą ir užtikrina pastovią kraujotaką.
- Pašalina silpnumą, galvos svaigimą, alpimo epizodus.
- Pagerina fizinį pajėgumą ir gebėjimą dirbti ar sportuoti.
- Mažina širdies nepakankamumo progresavimą (ypač naudojant biventrikulinius stimuliatorius).
- Užtikrina nuolatinę ritmo kontrolę ir leidžia gyventi be nuolatinės baimės dėl staigių sustojimų.
Rizikos
- Maža infekcijos rizika pjūvio vietoje (iki 1–2 % atvejų).
- Galimas kraujavimas ar hematoma po oda pirmomis dienomis.
- Retai – elektrodų pasislinkimas, dėl kurio prietaisą reikia pakoreguoti.
- Trumpalaikis diskomfortas ar skausmas operacijos srityje.
- Labai retai – alerginė reakcija į anestetiką ar elektros impulsus.
„Modernūs stimuliatoriai šiandien yra itin patikimi – komplikacijų rizika maža, o ilgalaikiai rezultatai puikūs. Pacientai dažniausiai pamiršta, kad jų širdis stimuliuojama,“ – sako dr. Sarah Blake, kardiologė, Cleveland Clinic (Heart Rhythm Disorders Report, 2023 m.).
Bendrai vertinant, širdies stimuliatoriaus implantacija suteikia daug daugiau naudos nei rizikų. Gydytojai pabrėžia, kad laiku atlikta procedūra gali ne tik pagerinti savijautą, bet ir išgelbėti gyvybę – ypač tais atvejais, kai širdies ritmas sulėtėja iki pavojingo lygio.
Gydytojų komentarai
„Širdies stimuliatoriaus implantacija yra viena saugiausių širdies chirurginių procedūrų. Ji suteikia galimybę pacientams sugrįžti prie normalaus gyvenimo ritmo, be baimės dėl netikėto sąmonės praradimo ar lėto pulso.“
— dr. Bruce Wilkoff, kardiologas, Cleveland Clinic Heart Rhythm Center
(šaltinis: Cleveland Clinic Health Library, 2023 m.)
„Pacientai dažnai nustemba, kaip greitai po operacijos atsigauna. Pirmosiomis dienomis reikia laikytis tam tikrų ribojimų, bet dauguma jau po savaitės gali gyventi įprastai.“
— dr. Daniel Cantillon, elektrofiziologas, Cleveland Clinic Lerner Research Institute
(šaltinis: Heart Rhythm Society Annual Report, 2022 m.)
„Kiekvienas stimuliatorius pritaikomas individualiai – pagal širdies ligos tipą, amžių ir fizinį aktyvumą. Tai ne „vienas įrenginys visiems“, o asmeniškai suderintas gydymo sprendimas.“
— dr. Cecilia Linde, kardiologė, Karolinska Institutet, Švedija
(šaltinis: European Heart Journal, 2023 m.)
Šių kardiologų požiūriai sutampa: stimuliatoriaus operacija šiuolaikinėje kardiologijoje laikoma mažos rizikos, bet didelės naudos procedūra.
Ji ne tik stabilizuoja širdies ritmą, bet ir sumažina staigios širdinės mirties riziką, pagerina fizinį pajėgumą bei psichologinę savijautą. Daugelis pacientų po kelių savaičių teigia, kad jaučiasi „tarsi būtų atgavę energiją“.
Žmonių atsiliepimai
„Prieš operaciją nuolat jaučiau silpnumą, dusulį, o kelis kartus net apalpau. Kai man įdėjo stimuliatorių, skirtumas buvo akivaizdus – pirmą kartą po ilgo laiko galėjau nueiti į parduotuvę be pertraukos. Po savaitės jau buvau darbe.“
— Aldona, 67 m., Šiauliai
„Esu gana jaunas, bet dėl įgimto ritmo sutrikimo mano pulsas dažnai nukrisdavo iki 40. Po operacijos gyvenimas pasikeitė – jaučiuosi stabiliai, sportuoju, galiu keliauti. Stimuliatoriaus beveik nejaučiu, o kartais net pamirštu, kad jį turiu.“
— Paulius, 43 m., Vilnius
„Man stimuliatorių įdėjo dėl širdies nepakankamumo. Iš pradžių bijojau, bet dabar suprantu, kad tai buvo teisingiausias sprendimas. Dabar galiu užlipti laiptais be dusulio, pagerėjo miegas, atsirado daugiau energijos.“
— Irena, 72 m., Klaipėda
Šios trys istorijos atspindi, ką dažniausiai patiria pacientai po širdies stimuliatoriaus implantacijos. Beveik visi jie mini tuos pačius pokyčius: stabilų pulsą, daugiau jėgų, mažesnį dusulį ir geresnę savijautą.
Nors pirmomis dienomis po operacijos tenka laikytis tam tikrų apribojimų, didžioji dalis pacientų po kelių savaičių visiškai grįžta prie įprasto gyvenimo ritmo.
Daugelis sako, kad stimuliatorius jiems suteikė „naują gyvenimo ritmą“ – ne tik fiziškai, bet ir psichologiškai, nes išnyksta nuolatinė baimė dėl galimų ritmo sutrikimų.


Sveiki.Esu jaunas žmogus man 36 metai,neužilgo statis širdies stimuliatoriu.Ar galima del estetinio vaizdo ji deti ne po oda kad matytusi o rašoma kad po raumeniu galima.Ar tai tiesa?
Sveiki, ačiū, kad parašėte. Stimuliatorius dažniausiai implantuojamas po oda, tačiau kai kuriais atvejais gydytojai gali jį įdėti giliau – po raumeniu. Tokį sprendimą priima operuojantis kardiologas arba chirurgas, įvertinęs žmogaus kūno sudėjimą, gyvenimo būdą ir kitus medicininius aspektus.
Dėl estetikos ar patogumo galima aptarti savo lūkesčius su gydytoju – jis galės tiksliau paaiškinti, ar Jūsų atveju įmanoma ir tikslinga įdėjimo vieta po raumeniu.