Širdies permušimai – tai staigūs, netikėti širdies dūžiai ar „plazdenimo“ pojūtis krūtinėje, kakle ar pilve. Dalis jų yra visiškai nepavojingi (pvz., pavienės ekstrasistolės), tačiau kartais permušimai slepia rimtesnį ritmo sutrikimą ar kitą problemą – nuo anemijos iki skydliaukės ligų. Svarbiausia yra suprasti, kada stebėti, ką daryti dabar ir kada nedelsti kreiptis pagalbos.
Žemiau rasi trumpą santrauką, o po jos – aiškias, praktiškas gaires su mobiliesiems pritaikytais blokais ir lentelėmis.
- Kas tai?: subjektyvus nereguliaraus ar smarkesnio širdies plakimo pojūtis – nuo pavienių „permušimų“ iki nuolatinio „plazdenimo“.
- Dažniausios priežastys: stresas, kofeinas, alkoholis, miego trūkumas, pavienės ekstrasistolės, skydliaukės veiklos sutrikimai, anemija.
- Kada stebėti namuose: jei epizodai trumpi, reti, be skausmo, be dusulio ar galvos svaigimo.
- Raudoni signalai: krūtinės skausmas, sinkopė (alpimas), stiprus dusulys, labai greitas ar nereguliarus pulsas >120/min ramybėje, nauji simptomai po COVID-19/infekcijos ar nėštumo metu.
- Ką daryti dabar: ramiai atsisėsti, pamatuoti pulsą ir kraujospūdį, vengti kofeino/alkoholio, užfiksuoti epizodo laiką; esant „raudoniems signalams“ – kviesti 112.
Kas yra širdies permušimai ir kodėl juos jauti
Permušimai dažniausiai atsiranda, kai širdyje įvyksta ankstyvas papildomas dūžis (ekstrasistolė) arba trumpam pagreitėja ar nereguliarėja ritmas. Tai gali nutikti visiškai sveikai širdžiai – po stiprios kavos, bemiegės nakties ar patirto streso. Vis dėlto kartais jie yra signalas apie struktūrinę širdies ligą, elektrolitų disbalansą, skydliaukės padidėjusį aktyvumą ar net prieširdžių virpėjimą.
Trumpai: pavieniai, reti, neskausmingi permušimai dažniausiai nėra pavojingi; dažni, ilgai trunkantys arba lydimi blogos savijautos – priežastis pasitikrinti.
Pagrindinės priežastys ir provokuojantys veiksniai
Prieš sąrašą verta akcentuoti, kad vienas veiksnys retai veikia vienas – dažniausiai „sukrenta“ keli: miego stoka + kofeinas + stresas.
Dažniausi provokatoriai ir būklės:
- Kofeinas, energiniai gėrimai, alkoholis: dirgina širdies laidumo sistemą ir išbalansuoja autonominę nervų sistemą.
- Stresas ir nerimas: padidina adrenalino išsiskyrimą – širdis plaka greičiau ir jautriau reaguoja į ankstyvus dūžius.
- Miego trūkumas, dehidratacija: keičia nervų sistemos tonusą ir elektrolitus.
- Elektrolitų disbalansas (K⁺, Mg²⁺): didina ekstrasistolių tikimybę.
- Skydliaukės hiperfunkcija, anemija, karščiavimas: spartina ritmą, atskleidžia jautrumą aritmijoms.
- Vaistai ir papildai: dekongestantai, kai kurie inhaliatoriai, stimuliuojantys papildai.
- Struktūrinės širdies ligos / po COVID-19: gali prasidėti ar paaštrėti ritmo sutrikimai.
Po sąrašo svarbu: jei atpažįsti provokatorių, pirmas žingsnis – pašalinti jį ir stebėti, ar epizodai retėja.
Ką daryti čia ir dabar (namų veiksmai)
Kai permušimai užklumpa netikėtai, daug padeda tvarka ir ramybė. Žemiau – aiški žingsnių seka.
Ramybė ir kvėpavimas
atsisėsk, giliai įkvėpk 4 sek., iškvėpk 6 sek. 1–2 min.; venk staigių judesių.
Pulsas ir kraujospūdis
pamatuok pulsą ir užrašyk: dažnį (dūž./min) ir ar jis reguliarus; jei turi matuoklį – užrašyk kraujospūdį.
Provokatorių stabdymas
nutrauk kofeiną, energinius gėrimus, alkoholį; papildyk skysčius stikline vandens.
Užfiksuok epizodą
užrašyk pradžią, trukmę, veiklą tuo metu, lydinčius simptomus (dusulys, svaigimas, skausmas).
Naudok patikimą įrenginį
jei turi laikrodį/telefoną su EKG ar pulso bangos funkcija – išsaugok įrašą; tai labai padeda diagnozei.
Kada būtina kreiptis į gydytoją
Trumpai: kreipkis nedelsiant, jei permušimus lydi bloga savijauta ar nauji rimti simptomai; kreipkis planine tvarka, jei epizodai kartojasi.
Pavojingi signalai kurie išduoda jog reikalinga skubi pagalba:
- Krūtinės skausmas ar spaudimas: ypač jei trunka >10 min. ar plinta į kairę ranką/kaklą/žandikaulį.
- Alpimas ar sąmonės aptemimas: gali rodyti pavojingą aritmiją.
- Stiprus dusulys, mėlynuojančios lūpos: galimas širdies nepakankamumas ar plaučių problemos.
- Pulsas >120/min ramybėje arba visiškai nereguliarus: gali būti prieširdžių virpėjimas ar kita tachiaritmija.
- Nėštumas, nauji simptomai po COVID-19/infekcijos, žinoma širdies liga: reikalingas mažesnis slenkstis kreiptis.
Privalumai ir rizikos
Prieš peržiūrėdamas dėžutes, įsidėmėk: ankstyvas įvertinimas padeda atskirti nekenksmingas ekstrasistoles nuo pavojingų aritmijų ir išvengti klaidų (pvz., per didelio kofeino ribojimo ar, priešingai, delsimo).
Privalumai
- Ankstyvas įvertinimas: leidžia greitai atskirti pavienius permušimus nuo rimtų aritmijų.
- Provokatorių korekcija: miegas, skysčiai, kofeino/alkoholio ribojimas dažnai visiškai išsprendžia problemą.
- Savistaba su įrenginiais: EKG laikrodžiai ir Holteris padeda „pagauti“ epizodus.
- Taiklus gydymas: esant priežasčiai (pvz., skydliaukė, anemija) simptomai išnyksta be ilgo gydymo.
- Ramybė ir kontrolė: žinojimas, kas vyksta, mažina nerimą – vieną dažniausių provokatorių.
Rizikos / trūkumai
- Delsimas esant „raudoniems signalams“: rizika praleisti infarktą ar pavojingą aritmiją.
- Savarankiškas gydymas papildais/vaistais: gali pabloginti ritmą ar maskuoti simptomus.
- Per didelis apribojimas be poreikio: nereikalingas gyvenimo kokybės blogėjimas, jei priežastis nepavojinga.
- Nekontroliuojamas alkoholis/kofeinas: išlaiko „užburtą ratą“ ir didina atkryčius.
- Nepastebėtos gretutinės ligos: anemija, skydliaukė, miego apnėja gali progresuoti.
Kaip nustatoma priežastis (diagnostika)
Prieš lentelę – esmė: diagnozė remiasi ritmo užfiksavimu, kraujo tyrimais ir gretutinių veiksnių paieška. Jei vienkartinis EKG normalus, skiriamas Holteris ar pleistrinis monitorius.
| Tyrimas | Ką parodo | Kada taikomas |
|---|---|---|
| EKG | ritmo tipą, laidumą, ar yra prieširdžių virpėjimas/kitų aritmijų | esant aktyviems simptomams ar profilaktiškai |
| Holterio monitoravimas (24–72 h) | epizodų dažnį, ryšį su veikla/miegu | kai epizodai pasitaiko kasdien ar kas kelias dienas |
| Ilgalaikis pleistrinis/implant. registratorius | retus, „pasislepiančius“ epizodus | kai Holteris „nepagavo“, bet simptomai išlieka |
| Kraujo tyrimai | elektrolitus, skydliaukės funkciją, anemiją, uždegimą | pradinio įvertinimo metu |
| Echokardiografija | širdies struktūrą ir siurbimo funkciją | įtariant struktūrinę širdies ligą ar nepakankamumą |
Žmonių atsiliepimai
„Po trečios kavos pradėdavau jausti „plazdenimą“. Savaitę sustabdžius kofeiną ir grąžinus miegą, permušimai praktiškai dingo.“ – Mantas, 31 m.
„Per kelias dienas kartojosi epizodai su silpnumu ir dusuliu. Holteris parodė prieširdžių virpėjimą – pradėtas gydymas, dabar savijauta stabili.“ – Aldona, 67 m.
„Po COVID-19 kelias savaites jutau permušimus. Tyrimai parodė normalų širdies darbą; padėjo skysčiai, laipsniškas grįžimas prie krūvio ir nervų sistemos raminimo pratimai.“ – Ugnė, 28 m.
Gydytojų komentarai
„Dauguma pavienių ekstrasistolių sveikai širdžiai – nepavojingos. Pavojų kelia simptomai su alpimu, krūtinės skausmu ar nuolatine tachikardija.“ – dr. Tomas Kazlauskas, kardiologas
„Jei vienkartinis EKG normalus, tai nereiškia, kad problemos nėra. Ilgesnis monitoravimas (Holteris ar pleistras) dažnai „pagavo“ svarbų epizodą.“ – dr. Ingrida Jonaitytė, šeimos gydytoja
Dažniausiai užduodami klausimai apie širdies permušimus
Ar pavieniai permušimai pavojingi?
Ar galiu sportuoti, jei kartais jaučiu permušimus?
Kokius gėrimus/medžiagas reikėtų riboti?
Ar „magnis“ padeda nuo permušimų?
Kada reikia skubios pagalbos?
Kiti straipsniai
