Pagrindiniai širdies raumens uždegimo požymiai ir kada kreiptis į gydytoją

Širdies raumens uždegimas, dar vadinamas miokarditu, yra viena iš tų būklių, kuri dažnai prasideda tyliai — tarsi paprastas peršalimas ar virusinė infekcija. Tačiau už iš pažiūros nekaltų simptomų gali slėptis pavojingas širdies raumens pažeidimas. Kai širdies ląstelės uždegimo metu nukenčia, jų gebėjimas pumpuoti kraują sumažėja, o tai ilgainiui gali sukelti širdies nepakankamumą ar net gyvybei pavojingus ritmo sutrikimus.

Miokarditas gali pasireikšti įvairaus amžiaus žmonėms – nuo paauglių iki vyresnio amžiaus pacientų. Dažniausiai jį sukelia virusai, tačiau priežasčių būna ir daugiau: bakterijos, autoimuninės ligos, net tam tikri vaistai ar stipri imuninė reakcija po infekcijos.

Svarbiausia – nepainioti miokardito su peršalimu ar paprastu nuovargiu. Laiku atpažinus simptomus ir kreipusis į gydytoją, dažniausiai pasiekiamas visiškas pasveikimas.

Kas yra širdies raumens uždegimas (miokarditas)

Miokarditas – tai širdies raumens (miokardo) uždegimas, kuris sutrikdo normalų širdies darbą. Kai širdies ląstelės (kardiomiocitai) uždegimo metu pažeidžiamos, jų gebėjimas susitraukti silpnėja. Dėl to širdis pumpuoja kraują ne taip efektyviai, kaip turėtų, o tai gali sukelti dusulį, nuovargį ar ritmo sutrikimus.

Uždegimą dažniausiai sukelia virusinės infekcijos – ypač enterovirusai (pvz., Coxsackie B), adenovirusai, gripas ar COVID-19. Rečiau priežastis būna bakterijos (pvz., Staphylococcus aureus), grybeliai ar autoimuninės reakcijos. Kartais miokarditą gali išprovokuoti net kai kurie vaistai ar vakcinacija – nors šie atvejai reti, jie sulaukia daug dėmesio.

Miokarditas nėra vien „širdies pervargimas“ – tai aktyvus uždegiminis procesas, kuris keičia širdies audinio struktūrą. Kai kurios ląstelės žūva, jų vietoje atsiranda randinis audinys, o tai gali sukelti ilgalaikį širdies nepakankamumą.

Skirtingai nei perikarditas (širdies maišelio uždegimas), miokarditas paveikia pačią širdies raumens dalį, todėl jo simptomai dažnai sunkesni, o pavojus – didesnis. Kai kuriais atvejais abi būklės pasireiškia kartu – tai vadinama mioperikarditu.

Dažniausios priežastys

Prieš pateikiant sąrašą, svarbu pabrėžti, kad uždegimo priežastis ne visada pavyksta nustatyti. Tačiau gydymui svarbu bent numanyti tikėtiną šaltinį, nes nuo to priklauso, ar reikės antivirusinio, antibakterinio ar imunosupresinio gydymo.

Dažniausi miokardito sukėlėjai ir veiksniai:

• Virusai (Coxsackie, adenovirusas, parvovirusas B19, gripas, COVID-19)
• Bakterijos (pvz., Streptococcus, Borrelia burgdorferi, Staphylococcus aureus)
• Grybelinės infekcijos (retai, dažniausiai nusilpusio imuniteto pacientams)
• Autoimuninės ligos (pvz., sisteminė raudonoji vilkligė, reumatoidinis artritas)
• Kai kurie vaistai ir toksinai (pvz., chemoterapiniai vaistai, alkoholio perteklius)
• Stiprus imuninės sistemos atsakas po virusinės infekcijos ar vakcinacijos

Po tokio uždegimo širdies raumuo kartais visiškai atsistato, tačiau kitais atvejais susidaro randinis audinys, kuris ilgainiui gali trukdyti širdies elektriniam impulsui judėti taisyklingai.

„Miokarditas dažnai prasideda kaip įprasta virusinė infekcija – karščiavimas, silpnumas, raumenų skausmai. Tačiau kai po kelių dienų atsiranda dusulys ar širdies plakimo sutrikimai, tai signalas, kad uždegimas palietė ir širdį,“ – sako dr. Maria Del Carmen Andrade, kardiologė iš Mayo Clinic.

Miokarditas gali būti ūminis, poūmis arba lėtinis. Ūminė forma dažniausiai atsiranda per kelias dienas po infekcijos, o lėtinė gali vystytis mėnesiais, beveik be simptomų. Todėl net ir lengvas krūtinės skausmas po peršalimo ar viruso neturėtų būti ignoruojamas.

Toliau aptarsime, kokie pagrindiniai požymiai rodo, kad širdies raumuo gali būti uždegimas, ir kuo šie simptomai skiriasi nuo kitų širdies ar kvėpavimo ligų.

Pagrindiniai širdies raumens uždegimo požymiai

Miokardito simptomai dažnai yra apgaulingi. Dalis žmonių juos supainioja su paprastu peršalimu, raumenų nuovargiu ar net stresu. Tačiau širdis „kalba“ gana aiškiai – tik reikia atkreipti dėmesį į signalus. Uždegiminis procesas miokarde mažina širdies jėgą ir trikdo jos elektrinį ritmą, todėl simptomai gali būti tiek bendri (karščiavimas, silpnumas), tiek specifiniai (krūtinės skausmas, permušimai).

Kai kurie požymiai pasireiškia iš karto, kiti – tik po kelių dienų ar savaičių po infekcijos.

Prieš peržvelgiant sąrašą, verta prisiminti: ne simptomų skaičius, o jų pobūdis rodo, kaip stipriai pažeista širdis.

Dažniausi miokardito požymiai:

• Krūtinės skausmas: dažnai spaudžiančio, deginančio ar veržiančio pobūdžio, stiprėjantis giliai kvėpuojant arba gulint.
• Dusulys: pasireiškia net atliekant įprastus veiksmus – lipant laiptais, vaikštant ar net ramybės būsenoje.
• Širdies plakimo sutrikimai (permušimai): pulsas tampa netolygus, kartais labai dažnas.
• Nuolatinis nuovargis ir silpnumas: net po poilsio žmogus jaučiasi išsekęs.
• Karščiavimas ar lengvas temperatūros pakilimas: uždegimo požymis, dažnai kartu su bendru negalavimu.
• Galvos svaigimas ar trumpalaikis alpimas: dėl sutrikusios kraujotakos smegenys trumpam gauna mažiau deguonies.
• Kojų ar kulkšnių tinimas: rodo, kad širdis nebesugeba efektyviai išstumti kraujo, todėl jis kaupiasi apatinėse galūnėse.

Po šių simptomų sąrašo svarbu pabrėžti, kad ne visi jie pasireiškia vienu metu. Kai kuriems pacientams užtenka vos dviejų požymių, kad gydytojai įtartų uždegimą, ypač jei jie atsirado po virusinės infekcijos.

Be to, simptomai gali kisti pagal amžių: jauni žmonės dažniau jaučia krūtinės skausmą ir širdies plakimo sutrikimus, o vyresniems – vyrauja dusulys ir silpnumas.

Kad būtų aiškiau, žemiau pateikta lentelė padeda suprasti, ką reiškia kiekvienas simptomas ir kada būtina kreiptis į gydytoją.

Svarbu: jei simptomai pasireiškia po virusinės infekcijos, net ir silpni, būtina juos vertinti rimtai.
Pasak kardiologo dr. Hugh Calkins (Johns Hopkins University):

„Didžiausia klaida – grįžti prie intensyvios veiklos po viruso. Net kelios dienos per anksti gali sukelti širdies uždegimą ir ilgam sutrikdyti jos funkciją.“

Kada būtina kreiptis į gydytoją

Miokardito požymiai dažnai sutampa su paprasto viruso simptomais, todėl lengva numoti ranka. Vis dėlto širdies raumuo uždegimo metu yra pažeidžiamas, todėl delsimas gali turėti ilgalaikių pasekmių. Svarbiausia – atskirti, kada tai „paprastas peršalimas“, o kada – signalas skubiai medicininei apžiūrai. Žemiau pateikta aiški seka padės įvertinti skubumą ir pasiruošti vizitui taip, kad gydytojas gautų visą reikalingą informaciją.

Net jei simptomai sumažėja, poilsis ir medicininis įvertinimas išlieka svarbūs, nes uždegimas gali „banguoti“. Ypač sportuojantiems ar sunkų fizinį darbą dirbantiems žmonėms rekomenduojama laikinai sumažinti krūvį iki tol, kol gydytojas patvirtins, kad širdies funkcija atsistatė.

Privalumai ir rizikos

Miokarditas yra liga, kurią galima sėkmingai išgydyti – jei ji atpažįstama laiku. Ankstyvas reagavimas leidžia širdžiai visiškai atsistatyti, o pavėluotas – sukelia ilgalaikius pažeidimus, kuriuos gydyti žymiai sudėtingiau. Norint aiškiai suprasti, kodėl taip svarbu neuždelsti, žemiau pateikiami pagrindiniai privalumai ir rizikos veiksniai.

Prieš peržiūrint sąrašus, verta prisiminti: širdies raumuo, kaip ir bet kuris kitas audinys, turi ribotą gebėjimą atsinaujinti. Kiekviena diena, kai uždegimas negydomas, gali palikti randinį audinį, kuris vėliau trukdo širdžiai veikti ritmiškai.

Po šio palyginimo aišku: miokarditas nėra būklė, kurią galima „pernešioti“. Kaip pabrėžia prof. Leslie Cooper, vienas iš pasaulinių miokardito tyrimų ekspertų (Mayo Clinic):

„Daugumai pacientų pasveikimas visiškas, tačiau svarbiausia – diagnozė tinkamu metu. Vėluojant gydyti, uždegimas gali negrįžtamai pažeisti širdį.“

Diagnostika ir gydymo principai

Širdies raumens uždegimo diagnostika reikalauja tikslumo, nes simptomai neretai primena kitas būkles – nuo peršalimo iki širdies priepuolio. Gydytojai vertina tiek klinikinius požymius, tiek laboratorinius ir instrumentinius duomenis, kad patvirtintų uždegimo buvimą bei įvertintų jo mastą.

Miokardito gydymas priklauso nuo priežasties: virusinio atveju dažniausiai taikomas simptominis ir palaikomasis gydymas (poilsis, uždegimo mažinimas, širdies darbą reguliuojantys vaistai), o bakterinio ar autoimuninio – specifinis, nukreiptas į priežastį (antibiotikai, imunosupresantai ir kt.).

Pirmasis žingsnis – teisinga diagnostika, nes ji lemia tolesnį gydymo planą.

Pagrindiniai tyrimai

Prieš žiūrint į lentelę, svarbu suprasti: nė vienas tyrimas atskirai nėra pakankamas diagnozei patvirtinti. Reikia kelių duomenų derinio – simptomų, laboratorinių rodiklių ir vaizdinių tyrimų.

Žemiau pateikta lentelė parodo, kokie tyrimai dažniausiai atliekami įtariant miokarditą, ką jie atskleidžia ir kada yra skiriami.

Gydymo principai

Miokardito gydymo tikslas – sumažinti uždegimą ir apsaugoti širdį nuo tolesnio pažeidimo. Lengvesniais atvejais pakanka poilsio, skysčių balanso palaikymo ir vaistų nuo uždegimo. Sunkesniems – taikomi vaistai širdies veiklai palaikyti arba net laikinas stacionarinis gydymas.

Pagrindiniai gydymo principai:

• Poilsis ir fizinio krūvio ribojimas. Visiškai būtinas bent 4–6 savaites.
• Simptominis gydymas. Lengvais atvejais – priešuždegiminiai vaistai (tik gydytojo paskirti).
• Širdies darbą palaikantys vaistai. Beta blokatoriai, AKF inhibitoriai ar diuretikai, jei išsivysto širdies nepakankamumas.
• Antibiotikai ar antivirusiniai. Tik jei patvirtinta infekcinė priežastis.
• Imunosupresinis gydymas. Skiriamas autoimuninio tipo miokarditui.

Pasak dr. Biykem Bozkurt, širdies nepakankamumo specialistės iš Baylor College of Medicine:

„Pacientai, kuriems miokarditas diagnozuojamas anksti, dažniausiai visiškai pasveiksta. Kritiška – vengti fizinės veiklos bent mėnesį po diagnozės, net jei savijauta pagerėjo.“

Tinkamai gydant, dauguma žmonių per 2–3 mėnesius visiškai atsistato. Vis dėlto daliai pacientų gali likti širdies funkcijos sumažėjimas, todėl po išgijimo būtina kontrolinė echokardiograma.

Kaip išvengti širdies raumens uždegimo

Miokardito dažnai nepavyksta „numatyti“, nes jį sukelia infekcijos ar imuninės reakcijos. Tačiau galima sumažinti riziką ir išvengti komplikacijų, jei laikomasi kelių paprastų, bet svarbių taisyklių. Prieš pereinant prie veiksmų sąrašo, akcentas paprastas: po virusinių infekcijų širdžiai reikia poilsio, o grįžimas prie sporto ar sunkaus darbo turi būti palaipsnis.

Žmonių atsiliepimai

Atsiliepimai padeda atpažinti realius scenarijus ir išsklaidyti klaidingus lūkesčius. Žemiau – trumpi, aiškūs pasakojimai.

„Po stipraus gripo po savaitės bandžiau grįžti į bėgimus. Krūtinė pradėjo spausti, atsirado dusulys. Gydytoja įtarė miokarditą, poilsis ir gydymas padėjo – į sportą grįžau tik po dviejų mėnesių.“ – Tomas, 34 m.

„Permušimai atsirado po viruso. Holteris parodė ritmo sutrikimus, MRT patvirtino uždegimą. Viską išsprendė laikas ir prižiūrimas gydymas – dabar jaučiuosi gerai.“ – Rūta, 29 m.

„Aš nieko nejutau, tik nuovargį. Profilaktiškai atliktas EKG užkabino problemą – anksčiau nebūčiau patikėjusi, kad galiu turėti širdies uždegimą.“ – Jovita, 51 m.

Gydytojo komentarai

„Po bet kurios virusinės ligos taisyklė paprasta: be karščiavimo – dar ne sveikatos pabaiga. Širdžiai reikia kelių papildomų dienų poilsio prieš grįžtant į įprastą ritmą.“ – dr. Rasa Petrauskienė, kardiologė.

„Miokardito diagnozė – tai ne panikos, o disciplinos reikalas: poilsis, stebėjimas ir planinis grįžimas prie krūvio dažniausiai užtikrina pilną atsigavimą.“ – dr. Andrius Jakubauskas, vidaus ligų gydytojas.

Dažniausiai užduodami klausimai apie miokarditą