Širdies anginos gydymas ir veiksmingi būdai sumažinti simptomus

Kai krūtinę užspaudžia tarsi sunkus akmuo, o skausmas plinta į kairę ranką ar kaklą, daugeliui tai kelia baimę. Širdies angina – tai kūno signalas, kad širdžiai pritrūksta deguonies, nes kraujagyslės, maitinančios širdies raumenį, yra susiaurėjusios ar spazmuoja. Šis skausmas – ne paprastas nuovargio požymis, o įspėjimas, kurio negalima ignoruoti.

Tinkamai gydant ir prižiūrint būklę, anginos simptomus galima suvaldyti, pagerinti gyvenimo kokybę ir sumažinti širdies smūgio riziką. Šiuolaikinė medicina siūlo įvairius būdus – nuo vaistų iki gyvenimo būdo korekcijos bei pažangių procedūrų.

Kas yra širdies angina?

Širdies angina (angina pectoris) – tai ne liga, o simptomas, rodantis, kad širdis dirba „deguonies deficito“ režimu. Pagrindinė priežastis – vainikinių arterijų susiaurėjimas ar spazmas, dėl kurio širdies raumuo negauna pakankamai kraujo.

Stabili angina

Ši forma pasireiškia pasikartojančiu, prognozuojamu skausmu fizinio krūvio metu ar stresinėse situacijose. Poilsis arba nitroglicerinas greitai palengvina simptomus.

Nestabili angina

Tai pavojingesnė būklė – skausmas gali atsirasti net ramybės metu, dažnėti ar stiprėti. Tokiu atveju būtina nedelsiant kreiptis į gydytoją – tai gali būti artėjančio širdies smūgio požymis.

Variantinė (Princmetalo) angina

Reta forma, kai arterijos spazmuoja trumpam, sutrikdydamos kraujo tėkmę.

„Angina yra tarsi širdies SOS signalas. Jei jį ignoruojame, rizikuojame pačiu svarbiausiu organu,“ – sako Dr. Martha Gulati, kardiologė iš „Cedars-Sinai Heart Institute“.

Pagrindiniai simptomai ir kaip jie pasireiškia

Širdies anginos simptomai gali būti labai įvairūs – nuo aiškaus spaudimo krūtinėje iki vos juntamo nuovargio ar pykinimo. Dėl šios priežasties ne visi pacientai iš karto supranta, kad jų širdžiai trūksta deguonies. Kai kurie požymiai yra tipiški, tačiau daliai žmonių pasireiškia tik netiesiogiai.

Tipiniai simptomai

Dažniausiai angina pasireiškia spaudenčiu ar deginančiu skausmu krūtinės centre, kuris gali plisti į kairę ranką, kaklą, pečius ar žandikaulį. Šis skausmas dažniausiai atsiranda fizinio krūvio metu, lipant laiptais, po stipresnių emocijų ar net po sočių pietų, kai širdis dirba intensyviau. Žmogus dažnai apibūdina šį jausmą kaip veržimą, sunkumą ar tarsi „svorį ant krūtinės“.

Kartu gali atsirasti dusulys, šaltas prakaitas, galvos svaigimas ar bendras silpnumas. Poilsis ir nitroglicerino tabletė dažniausiai simptomus sumažina per kelias minutes. Jei to neįvyksta, o skausmas trunka ilgiau nei 10–15 minučių, situacija laikoma skubia – gali prasidėti širdies smūgis.

Netipiniai simptomai

Kai kuriems žmonėms angina pasireiškia ne klasikiniais požymiais. Vietoje krūtinės skausmo pasireiškia diskomfortas viršutinėje pilvo dalyje, jausmas tarsi „perdegtų“ skrandis arba atsiranda pykinimas. Šie simptomai dažnai supainiojami su virškinimo sutrikimais, todėl pavojus nustatomas per vėlai.

Ypač moterims, vyresnio amžiaus žmonėms ar sergantiems diabetu, angina gali pasireikšti kaip nepaaiškinamas nuovargis, dusulys be skausmo, arba jausmas, kad „trūksta oro“, nors krūtinėje nieko neskauda. Tokie atvejai reikalauja ypatingo dėmesio, nes būtent šie pacientai dažnai kreipiasi per vėlai.

Kada simptomai pavojingi

Jei skausmas ar spaudimas atsiranda net ir ilsintis, tampa intensyvesnis nei įprasta, ar trunka ilgiau nei kelias minutes – tai signalas, kad širdis gauna per mažai deguonies. Tokiu atveju būtina nedelsiant kviesti 112.

„Angina – tai ne tiesiog diskomfortas, o aiškus įspėjimas, kad širdis dirba esant pavojingai ribotam kraujo tiekimui,“ – aiškina Dr. Laxmi Mehta, Ohajo valstijos universiteto kardiologė.

Kada būtina skubiai kviesti greitąją pagalbą

Širdies angina gali būti lengvai valdoma tinkamai prižiūrint būklę, tačiau kai kurie simptomai rodo, kad pavojus – čia pat. Svarbiausia žinoti, kada laukti nebegalima, nes kiekviena minutė gali būti lemiama.

Kai skausmas ar spaudimas nepraeina per 10 minučių, net ir pavartojus nitroglicerino, būtina nedelsiant kviesti 112. Taip pat reikia reaguoti, jei diskomfortas plinta į abi rankas, nugarą ar žandikaulį, atsiranda dusulys, pykinimas ar šaltas prakaitas. Net jei simptomai atrodo „kitokie nei įprastai“, geriau suklysti dėl atsargumo nei per vėlai ieškoti pagalbos.

„Pacientai dažnai laukia, kol skausmas praeis savaime. Tačiau būtent delsimas yra dažniausia mirtinų infarktų priežastis,“ – pabrėžia Dr. Jonathan Reiner, kardiologas iš „George Washington University Hospital“.

Kai atvyksta medikai, labai svarbu pasakyti, kada prasidėjo skausmas, kiek laiko trunka ir kokius vaistus vartojote. Ši informacija padeda gydytojams greičiau įvertinti riziką ir imtis tinkamų veiksmų.

Kaip nustatoma širdies anginos diagnozė

Tinkamai diagnozuoti širdies anginą svarbu tam, kad būtų pasirinktas veiksmingiausias gydymas ir sumažinta komplikacijų rizika. Gydytojas vertina ne tik simptomus, bet ir bendrą širdies bei kraujagyslių būklę, rizikos veiksnius, gyvenimo įpročius ir ankstesnes ligas.

Pirmiausia atliekamas išsamus pokalbis su pacientu – vertinama, kokiomis aplinkybėmis atsiranda skausmas, kiek laiko trunka, kas jį sukelia ir kas palengvina. Po to seka pagrindiniai diagnostiniai tyrimai, kurie leidžia patvirtinti arba atmesti anginos diagnozę.

Pagrindiniai tyrimai, padedantys nustatyti širdies anginą

„Kiekvienas tyrimas suteikia dalelę informacijos, o kartu jie leidžia matyti visą širdies būklės paveikslą,“ – aiškina Dr. Steven Nissen, kardiologas iš „Cleveland Clinic“.

Šie tyrimai leidžia ne tik nustatyti diagnozę, bet ir įvertinti širdies pažeidimo mastą bei numatyti gydymo strategiją. Po diagnozės patvirtinimo gydytojas sprendžia, ar pakanka medikamentinio gydymo, ar reikia invazinės intervencijos.

Pirmoji pagalba ir nitroglicerino vartojimas

Kai širdies anginos priepuolis užklumpa netikėtai, svarbiausia yra ramiai ir greitai reaguoti. Laiku suteikta pirmoji pagalba gali ne tik numalšinti skausmą, bet ir išgelbėti gyvybę.

Pajutus stiprų krūtinės spaudimą, būtina sustoti, atsisėsti ir pasistengti nurimti. Panika ar fizinis aktyvumas tik padidina širdies deguonies poreikį ir apsunkina būklę. Reikia kuo greičiau įvertinti simptomus – jei skausmas yra stipresnis nei įprasta, plinta į ranką, kaklą ar nugarą, būtina nedelsiant iškviesti greitąją pagalbą.

Nitroglicerinas yra vienas pagrindinių vaistų, naudojamų širdies anginos priepuoliui malšinti. Jo veikimas grindžiamas kraujagyslių išplėtimu, dėl ko pagerėja kraujo tėkmė į širdį ir sumažėja spaudimas.

Kaip vartoti nitrogliceriną

Vaistas paprastai vartojamas po liežuviu dedamos tabletės arba purškiamo aerozolio pavidalu. Reikia atsisėsti, o ne stovėti – taip išvengiama galvos svaigimo ar apalpimo, nes nitroglicerinas gali trumpam sumažinti kraujospūdį.

Tabletę dedama po liežuviu ir laikoma, kol ji visiškai ištirpsta. Jei po penkių minučių skausmas nepraeina, galima pavartoti dar vieną tabletę. Maksimali dozė – trys tabletės per 15 minučių. Jeigu skausmas ir toliau neslūgsta, būtina skubiai kviesti greitąją pagalbą.

„Svarbiausia – ne laukti, o veikti. Nitroglicerinas skirtas laimėti laiką iki gydytojų atvykimo,“ – pažymi Dr. James Beckerman, kardiologas iš „Providence Heart Institute“.

Kai kurie pacientai jaučia lengvą galvos skausmą ar veido paraudimą – tai normalus kraujagyslių išsiplėtimo poveikis. Vis dėlto, jei atsiranda stiprus silpnumas ar svaigimas, reikia nedelsiant atsigulti ir pasakyti apie tai medikams.

Tinkamai vartojant nitrogliceriną, priepuolio simptomai dažniausiai palengvėja per kelias minutes. Šis vaistas ne gydo priežasties, tačiau yra būtinas kiekvienam, kuriam diagnozuota širdies angina – tai pirmoji apsauga iki išsamesnio gydymo.

Vaistai širdies anginos gydymui

Vaistų terapija yra pagrindinis širdies anginos gydymo būdas. Jos tikslas – pagerinti širdies aprūpinimą deguonimi, mažinti širdies apkrovą ir užkirsti kelią komplikacijoms, tokioms kaip širdies smūgis ar ritmo sutrikimai. Šiuolaikinis gydymas remiasi kelių vaistų grupių deriniu, kurį gydytojas parenka individualiai, atsižvelgdamas į paciento būklę ir kitus sveikatos veiksnius.

Pirmoji vaistų grupė – nitratai, tokie kaip nitroglicerinas ar izosorbido mononitratas. Jie atpalaiduoja kraujagyslių sieneles ir padeda greitai numalšinti priepuolį. Nitratai dažnai vartojami kartu su beta blokatoriais, kurie mažina širdies susitraukimų dažnį ir slėgį širdies viduje, taip sumažindami deguonies poreikį.

Kita svarbi grupė – kalcio kanalų blokatoriai, tokie kaip amlodipinas ar verapamilis. Jie plečia kraujagysles, gerina kraujotaką ir mažina krūtinės skausmą. Tokie vaistai ypač naudingi pacientams, kuriems netinka beta blokatoriai.

Antitrombocitiniai vaistai (pvz., aspirinas, klopidogrelis) mažina kraujo krešėjimą, o tai padeda išvengti kraujagyslių užsikimšimo. Statinai (pvz., atorvastatinas, rosuvastatinas) skiriami cholesterolio kiekiui mažinti, nes aterosklerozinės apnašos yra viena pagrindinių anginos priežasčių. Kai kuriems pacientams reikalingi AKF inhibitoriai ar ARB vaistai, ypač jei nustatytas padidėjęs kraujospūdis ar širdies nepakankamumas.

„Vaistai – tai ne laikinas sprendimas, o ilgalaikė strategija, skirta apsaugoti širdį nuo išsekimo ir naujų priepuolių,“ – teigia Dr. Steven Nissen, kardiologas iš „Cleveland Clinic“.

Toliau pateikiamas santraukos modulis, apibendrinantis medikamentinio gydymo stipriąsias ir silpnąsias puses.

Gyvenimo būdo pokyčiai ir mityba sergant širdies angina

Nors vaistai atlieka svarbų vaidmenį valdant širdies anginą, ilgalaikis rezultatas priklauso nuo kasdienių įpročių. Širdžiai sveikas gyvenimo būdas gali sumažinti priepuolių dažnį, pagerinti kraujotaką ir netgi sustabdyti arterijų siaurėjimą. Tai nėra laikinas sprendimas – tai naujas gyvenimo modelis, kuriame prioritetas teikiamas judėjimui, subalansuotai mitybai ir emocinei pusiausvyrai.

Mityba, padedanti širdžiai

Subalansuota mityba padeda mažinti cholesterolio kiekį, kraujospūdį ir uždegiminius procesus organizme. Širdžiai naudinga vadinamoji Viduržemio jūros dieta, kurioje gausu daržovių, vaisių, ankštinių augalų, neskaldytų grūdų ir sveikųjų riebalų.

Be maisto pasirinkimų, labai svarbu riboti druskos ir cukraus kiekį, vengti perdirbtų produktų, transriebalų ir raudonos mėsos pertekliaus.

Fizinis aktyvumas ir streso valdymas

Kasdienis fizinis aktyvumas padeda palaikyti sveiką svorį ir stiprina širdies raumenį. Tinka paprasti pratimai – vaikščiojimas, plaukimas, važiavimas dviračiu. Pradėti rekomenduojama nuo 20–30 minučių vidutinio intensyvumo veiklos kelis kartus per savaitę.

Stresas yra dar vienas veiksnys, kuris gali išprovokuoti anginos simptomus. Atsipalaidavimo technikos, tokios kaip kvėpavimo pratimai, joga ar meditacija, padeda palaikyti širdies ritmą ir kraujospūdį normoje.

„Sveika gyvensena – tai ilgalaikė terapija, galinti būti tokia pat veiksminga kaip ir vaistai,“ – pabrėžia Dr. Dean Ornish, širdies ligų prevencijos specialistas iš Kalifornijos universiteto.

Procedūros ir operacijos: stentavimas bei šuntavimo operacija

Kai vaistų ir gyvenimo būdo korekcijos nepakanka, gydytojai gali rekomenduoti invazines procedūras, kurios tiesiogiai atkuria kraujo tėkmę į širdį. Šie gydymo būdai taikomi tik tada, kai tyrimai rodo, kad arterijos yra stipriai susiaurėjusios ar užsikimšusios. Pagrindinės procedūros yra stentavimas ir šuntavimo operacija (CABG – Coronary Artery Bypass Grafting).

Stentavimas

Tai minimaliai invazinė procedūra, atliekama įvedant ploną vamzdelį – kateterį – per arteriją (dažniausiai per rankos ar kirkšnies kraujagyslę). Kateterio gale esantis mažas balionėlis pripučiamas susiaurėjimo vietoje, išplečiant kraujagyslę. Į tą vietą įstatomas stentas – mažas metalinis tinklinis vamzdelis, kuris palaiko arteriją atvirą.

Stentavimas leidžia greitai atstatyti kraujotaką, o dauguma pacientų po kelių dienų gali grįžti prie įprasto gyvenimo ritmo. Po procedūros būtina vartoti kraują skystinančius vaistus (pvz., aspiriną ar klopidogrelį), kad stentas neužsikimštų.

„Stentas yra tarsi atrama arterijai – jis atveria kelią kraujui ir apsaugo nuo pakartotinių priepuolių,“ – sako Dr. Roxana Mehran, intervencinė kardiologė iš „Mount Sinai Hospital“.

Šuntavimo operacija

Kai arterijos yra per daug pažeistos, kad būtų galima atlikti stentavimą, taikoma šuntavimo operacija. Jos metu sukuriamas naujas kraujo kelias aplink užsikimšusią vietą – naudojama paciento vena ar arterija, dažniausiai paimta iš kojos arba krūtinės. Ši „apylanka“ leidžia kraujui laisvai tekėti į širdies raumenį, apeinant pažeistą segmentą.

Operacija atliekama taikant bendrąją nejautrą ir reikalauja kelių dienų stebėjimo ligoninėje. Nors tai sudėtingesnis gydymo būdas, rezultatai dažnai išlieka ilgalaikiai ir ženkliai sumažina simptomus.

Kada taikomos šios procedūros

Procedūrų poreikis vertinamas remiantis angiografijos duomenimis, simptomų sunkumu ir paciento bendros sveikatos būkle. Paprastai jos taikomos tada, kai:

„Tinkamai pasirinkta intervencija ne tik pašalina kliūtį kraujui, bet ir gali pažodžiui išgelbėti žmogaus gyvenimą,“ – teigia Dr. Patrick Serruys, kardiovaskulinės medicinos profesorius iš Nyderlandų.

Skirtingi simptomai: moterys, vyresni žmonės ir sergantieji diabetu

Nors širdies angina dažniausiai siejama su klasikiniais krūtinės skausmo simptomais, ne visi pacientai ją patiria vienodai. Kai kurioms žmonių grupėms simptomai būna „tylesni“, mažiau aiškūs ir todėl dažnai klaidingai suprantami. Tai ypač būdinga moterims, vyresnio amžiaus pacientams ir sergantiems cukriniu diabetu.

Moterims pasireiškiantys simptomai

Moterų širdies kraujagyslių sistema ir hormoninis fonas lemia, kad anginos požymiai dažnai yra netipiniai. Užuot stipraus spaudimo krūtinėje, moterys gali jausti dusulį, pykinimą, nuovargį ar net virškinimo sutrikimus. Skausmas neretai lokalizuojasi viršutinėje pilvo dalyje, kakle ar nugaroje, todėl klaidingai manoma, kad tai skrandžio arba raumenų problema.

Dėl šių skirtumų moterys dažnai vėliau kreipiasi pagalbos, o tai gali turėti rimtų pasekmių. Tyrimai rodo, kad jos rečiau sulaukia savalaikės diagnostikos ar tinkamo gydymo, nors komplikacijų rizika yra tokia pati kaip vyrų.

„Moterų širdies ligos dažnai vadinamos nematomomis – simptomai subtilūs, bet pavojus tikras,“ – pabrėžia Dr. Nanette Wenger, kardiologė iš „Emory University Hospital“.

Vyresni žmonės

Vyresni nei 65 metų pacientai dažnai turi ir kitų lėtinių ligų, todėl jų simptomai gali būti užmaskuoti. Užuot klasikinio skausmo, jie gali jausti silpnumą, dusulį ar tiesiog energijos stoką. Dėl nervinių receptorių pokyčių senstant, skausmo pojūtis tampa silpnesnis, todėl angina gali būti nepastebėta iki kol įvyksta rimtas priepuolis.

Tuo pat metu vyresni pacientai dažnai vartoja kelis vaistus, todėl gydymo planas turi būti itin atsargiai derinamas, kad būtų išvengta sąveikų ar nepageidaujamo poveikio.

Sergantieji diabetu

Cukrinis diabetas dažnai pažeidžia nervų sistemą – tai reiškia, kad skausmo signalai gali būti susilpnėję arba visai nejaučiami. Todėl diabetu sergantys žmonės neretai patiria vadinamąją „tyliąją anginą“, kai kraujotaka į širdį sumažėja, bet aiškių skausmo požymių nėra. Pirmasis simptomas tokiu atveju gali būti staigus dusulys, prakaitavimas ar nuovargis net be skausmo pojūčio.

Tokie atvejai pavojingi, nes delsimas kreiptis į gydytoją gali baigtis širdies smūgiu. Todėl visiems, turintiems diabetą, būtina reguliariai tikrinti širdies veiklą, net jei simptomų nejaučia.

„Tylioji angina – viena klastingiausių, nes pacientas nejaučia skausmo, o širdis tuo metu kenčia,“ – įspėja Dr. Richard Becker, „University of Cincinnati Heart Institute“ vadovas.

Kaip saugiai sportuoti turint širdies anginą

Fizinis aktyvumas yra vienas svarbiausių būdų palaikyti sveiką širdies veiklą. Tačiau sergant širdies angina, judėjimas turi būti apgalvotas ir saugus. Tinkamai parinkta veikla stiprina širdies raumenį, gerina kraujotaką, mažina streso lygį ir padeda kontroliuoti svorį.

Pirmiausia būtina pasitarti su gydytoju arba kardiologu, kuris padės nustatyti leistiną fizinio krūvio ribą. Tai ypač svarbu, jei žmogus anksčiau nėra sportavęs arba pastaruoju metu simptomai sustiprėjo. Dažniausiai rekomenduojamas vidutinio intensyvumo fizinis aktyvumas – toks, kai kvėpuoti reikia giliau, bet vis dar įmanoma kalbėtis.

Tinkamiausi užsiėmimai – ėjimas, plaukimas, važiavimas dviračiu, lengva joga ar tempimo pratimai. Reikia vengti staigaus krūvio, sunkumų kilnojimo ar lenktyniavimo tipo veiklų, kurios gali per greitai pakelti pulsą.

„Sportas širdžiai yra kaip kasdienis vaistas – svarbu dozuoti teisingai,“ – pabrėžia Dr. Benjamin Levine, kardiologas ir fizinio aktyvumo tyrėjas iš „UT Southwestern Medical Center“.

Tinkamai suplanuotas judėjimas ne tik mažina anginos priepuolių dažnį, bet ir gerina nuotaiką bei energijos lygį. Fizinis aktyvumas turi tapti kasdienybės dalimi, o ne trumpalaike priemone.

Dažniausios klaidos, kurias daro pacientai sergant širdies angina

Širdies anginos valdymas reikalauja nuoseklumo. Tačiau praktikoje daugelis pacientų, net ir žinodami savo būklę, daro klaidų, kurios ilgainiui gali pabloginti širdies veiklą ar net sukelti pavojingas komplikacijas. Toliau pateikiami dažniausi atvejai, kurių reikėtų vengti.

Dažniausiai užduodami klausimai apie širdies anginą