Migruojantis sąnarių skausmas: kas tai ir ką daryti?
Sąnarių skausmas yra vienas dažniausių nusiskundimų, dėl kurio žmonės kreipiasi į gydytojus. Tačiau kai skausmas neapsistoja vienoje vietoje, o tarsi „keliauja“ – vieną dieną maudžia kelį, kitą riešą ar petį – situacija pasidaro painesnė.
Tokiu atveju kalbame apie migruojantį sąnarių skausmą – būklę, kai uždegimas ar diskomfortas pereina iš vieno sąnario į kitą.
Nors tai gali būti laikinas reiškinys, kartais jis tampa pirmuoju ženklu, kad organizme vyksta gilesni procesai – pavyzdžiui, autoimuninė reakcija, infekcija ar lėtinis stresas.
- Kas tai? – Būklė, kai skausmas periodiškai „keliauja“ iš vieno sąnario į kitą – pavyzdžiui, vieną dieną skauda kelį, o po kelių dienų – riešą ar petį.
- Kokios priežastys? – Dažniausiai tai uždegiminiai procesai, reumatinės ar autoimuninės ligos, taip pat infekcijos ar hormonų svyravimai.
- Kokia rizika? – Laikinas skausmas nėra pavojingas, bet jei jis kartojasi ar stiprėja, gali reikšti rimtesnę būklę.
- Ką daryti? – Stebėti simptomus, vengti pervargimo, užtikrinti tinkamą poilsį, koreguoti mitybą ir pasikonsultuoti su gydytoju.
- Kada kreiptis į gydytoją? – Jei skausmas išlieka ilgiau nei 10–14 dienų, atsiranda patinimas, karščiavimas ar nuovargis.
Kas yra migruojantis sąnarių skausmas?
Migruojantis sąnarių skausmas – tai būklė, kai skausmas keičia savo vietą. Vieną dieną jis gali pasireikšti keliuose, kitą – riešuose ar alkūnėse. Toks skausmas dažnai rodo, kad priežastis slypi ne pačiame sąnaryje, o viso organizmo veikloje – pavyzdžiui, imuninės sistemos reakcijose, hormonų disbalanse ar infekciniuose uždegimuose.
„Migruojantis sąnarių skausmas dažnai yra kūno būdas pasakyti, kad kažkas vyksta giliau, nei atrodo iš pirmo žvilgsnio.“ – Dr. Marc Dubois
Kai kuriems žmonėms tokio tipo skausmas praeina savaime, ypač po peršalimo ar virusinės infekcijos, tačiau jei simptomai kartojasi ar stiprėja, svarbu juos įvertinti kartu su gydytoju.
Galimos priežastys
Migruojantis sąnarių skausmas gali kilti dėl daugybės priežasčių – nuo paprasto fizinio pervargimo iki autoimuninių ar infekcinių ligų. Dažnai jis pasireiškia kaip organizmo atsakas į uždegimą, net jei tas uždegimas nėra tiesiogiai sąnaryje.
Trumpalaikis skausmas gali būti visiškai nepavojingas – pavyzdžiui, po virusinės infekcijos ar net po intensyvesnio sporto.
Tačiau kai skausmas vis grįžta arba „keliauja“ vis į kitą sąnarį, verta įvertinti ir gilesnes priežastis: imuninės sistemos veiklos sutrikimus, hormoninius pokyčius, mitybos disbalansą ar infekcijas.
„Kai skausmas keičia vietą, tai reiškia, kad kūnas ieško pusiausvyros – vienas audinys sveiksta, kitas perima įtampą.“ – Dr. Laura Jensen
Toliau pateiktoje lentelėje – dažniausios priežastys, priklausomai nuo lyties, ir tai, ar jos kelia rimtą pavojų.
Lytis | Priežastis | Apibūdinimas | Ar pavojinga? |
---|---|---|---|
Moterims | Hormoniniai pokyčiai | Estrogenų svyravimai menstruacijų ar menopauzės metu gali sukelti laikiną sąnarių skausmą ar maudimą. | Nepavojinga |
Reumatoidinis artritas | Autoimuninė liga, kai imuninė sistema puola savo audinius, sukeldama uždegimą ir migruojantį skausmą. | Reikia gydytojo priežiūros | |
Laimo liga | Infekcija po erkės įkandimo, kai skausmas pereina iš vieno sąnario į kitą ir lydi nuovargis. | Būtinas tyrimas | |
Vitaminų trūkumas | D, kalcio ar magnio stoka gali sukelti sąnarių ir raumenų maudimą, ypač keičiantis orams. | Nepavojinga | |
Vyrams | Fizinis pervargimas | Ilgalaikis krūvis ar sportas sukelia mikrotraumas, kurios gali pasireikšti skausmu skirtinguose sąnariuose. | Nepavojinga |
Podagra | Šlapimo rūgšties sankaupos sukelia stiprų, kartais migruojantį sąnarių skausmą, dažniausiai pradedant nuo pėdos. | Reikia gydymo | |
Infekcijos | Po bakterinių ar virusinių ligų sąnariuose gali atsirasti uždegimas, kuris pereina iš vienos vietos į kitą. | Laikina būklė | |
Abiem lytims | Stresas ir miego trūkumas | Ilgalaikė įtampa bei poilsio trūkumas silpnina imuninę sistemą ir didina uždegimo riziką. | Nepavojinga |
Imuninės sistemos sutrikimai | Autoimuninės reakcijos gali sukelti skausmo migraciją tarp kelių sąnarių. | Reikia stebėsenos | |
Infekciniai uždegimai | Gripas, COVID-19 ar bakterinės infekcijos gali laikinai paveikti kelis sąnarius vienu metu. | Laikina būklė |
Kokia rizika?
Migruojantis sąnarių skausmas gali atrodyti kaip nekaltas, laikinas negalavimas, tačiau kartais jis yra ženklas, kad organizme vyksta rimtesni procesai. Rizika priklauso nuo to, kas sukelia šį skausmą, ir kiek laiko jis tęsiasi.
Trumpalaikė rizika
Jei skausmas atsiranda po peršalimo, fizinio nuovargio ar streso, paprastai jis praeina per kelias dienas. Tokiu atveju pavojus mažas – svarbiausia leisti kūnui pailsėti ir neatvėsinti sąnarių.
Vidutinė rizika
Kai skausmas pasikartoja ar „keliauja“ kas kelias savaites, gali būti, kad organizmas reaguoja į lėtinius uždegimus, mitybos disbalansą ar imuninės sistemos išsiderinimą. Ilgainiui tai gali lemti sąnarių pažeidimą arba sustiprinti kitus simptomus – nuovargį, raumenų įtampą, miego sutrikimus.
Didelė rizika
Jei skausmas tampa dažnas, stiprėja arba lydi patinimas, karščiavimas ar sąnarių stingimas, tai gali būti reumatoidinio artrito, podagros ar infekcinės kilmės uždegimo požymis. Tokiais atvejais būtina kreiptis į gydytoją – negydant gali pažeisti kremzles, kaulus ar sukelti nuolatinį sąnarių sustingimą.
„Pavojus slypi ne pačiame skausme, o jo priežastyje – kuo ilgiau ji lieka nežinoma, tuo didesnė rizika, kad sąnarys bus pažeistas visam laikui.“ – Dr. Anne Richter
Todėl migruojančio sąnarių skausmo nereikėtų ignoruoti. Net jei jis praeina savaime, geriau stebėti savo kūno signalus ir, prireikus, pasitarti su gydytoju.
Kada reikėtų kreiptis į gydytoją?
Daugeliu atvejų migruojantis sąnarių skausmas nėra pavojingas – ypač jei atsiranda po fizinio krūvio, ilgesnio stovėjimo ar peršalimo. Tačiau kartais toks skausmas gali būti rimtesnės ligos ženklas. Svarbiausia – laiku atpažinti, kada reikalinga gydytojo pagalba.
Į gydytoją reikėtų kreiptis, jei:
- skausmas kartojasi ilgiau nei dvi savaites arba vis stiprėja;
- sąnariai patinsta, parausta ar tampa karšti;
- atsiranda karščiavimas, nuovargis ar netikėtas svorio kritimas;
- sunku judinti rankas ar kojas, skausmas riboja judesius;
- simptomai prasidėjo po erkės įkandimo ar persirgtos infekcijos.
„jei skausmas keliauja tarp sąnarių be aiškios priežasties, verta atlikti kraujo tyrimus ir įsitikinti, kad tai nėra uždegiminės ar autoimuninės kilmės problema.“ -Dr. Sofia Lindgren
Gydytojas gali paskirti tyrimus, kurie padeda išsiaiškinti skausmo priežastį – pavyzdžiui, įvertinti uždegimo rodiklius, vitaminų kiekį ar imuninės sistemos veiklą.
Kuo anksčiau nustatoma priežastis, tuo lengviau pritaikyti tinkamą gydymą ir užkirsti kelią lėtiniam skausmui.
Ką galite padaryti patys?
Migruojantis sąnarių skausmas ne visada reikalauja vaistų ar sudėtingo gydymo. Daugeliu atvejų padeda paprasti, kasdieniame gyvenime pritaikomi būdai, kurie mažina uždegimą, gerina kraujotaką ir atpalaiduoja raumenis.
1. Judėkite, bet be pertempimo.
Lengvi pratimai, vaikščiojimas ar plaukimas palaiko sąnarių lankstumą ir stiprina raumenis aplink juos. Svarbiausia – vengti skausmo sukėlimo.
2. Ilsėkitės ir venkite pervargimo.
Kartais skausmas rodo, kad kūnas paprasčiausiai pavargo. Suteikite sau laiko pailsėti, pakankamai miegokite, o fizinį krūvį didinkite pamažu.
3. Naudokite šilumą arba šaltį.
Šilta vonia ar šildantis kompresas padeda atpalaiduoti raumenis ir sumažina įtampą. Jei sąnarys patinęs, geriau tinka vėsus kompresas.
4. Rūpinkitės mityba.
Įtraukite į savo racioną daugiau produktų, turinčių omega-3 rūgščių (pvz., žuvies, linų sėmenų, graikinių riešutų), taip pat vitaminų D, C ir magnio.
Ribokite cukraus ir perdirbto maisto vartojimą – jie didina uždegimą.
5. Venkite streso.
Ilgalaikis stresas gali sustiprinti skausmo pojūtį ir paskatinti uždegiminius procesus. Padeda gilus kvėpavimas, pasivaikščiojimai gamtoje, meditacija ar paprasčiausiai poilsis be telefono.
„Sąnarių skausmas dažnai sustiprėja, kai žmogus gyvena nuolatinėje įtampoje – kūnas tarsi prašo sustoti ir atsikvėpti.“ – Dr. Hans Müller
6. Stebėkite savo kūną.
Užsirašykite, kada ir kur skauda, kokia buvo jūsų diena, ką valgėte ar kaip miegojote. Tai padės gydytojui greičiau nustatyti priežastį, jei prireiktų konsultacijos.