Išgyvenamumas sergant šlapimo pūslės vėžiu: statistika ir naujausi gydymo būdai
Šlapimo pūslės vėžys – viena iš dažniausiai diagnozuojamų onkologinių ligų vyrams, bet pastaraisiais metais vis dažniau aptinkama ir moterims. Tai navikas, kilęs iš pūslės vidinę sienelę dengiančio epitelio (urotelio). Nors ši liga dažnai prasideda lokaliai, negydoma ji gali plisti į kitus organus ir tapti pavojinga gyvybei.
Ankstyva diagnostika yra esminė. Kuo anksčiau liga nustatoma, tuo didesnė tikimybė, kad gydymas bus sėkmingas. Vis dėlto net ir po sėkmingo gydymo svarbu reguliariai tikrintis, nes šlapimo pūslės vėžys turi polinkį atsinaujinti.
Remiantis naujausiais duomenimis, 5 metų išgyvenamumas priklauso nuo stadijos – nuo 80 % ankstyvų navikų atvejais iki mažiau nei 10 % išplitusiose formose. Pastaraisiais metais situaciją gerina imunoterapijos ir tikslinės terapijos vaistai.
- Kas tai? – Piktybinis navikas, išsivystantis iš šlapimo pūslės epitelio (urotelio).
- Stadijos svarba – Išgyvenamumas priklauso nuo to, ar navikas paviršinis, ar įsiskverbęs į raumenis, ar metastazavęs.
- Statistika – 5 metų išgyvenamumas siekia 70–80 % ankstyvose stadijose, tačiau krenta iki 10–15 % pažengusiose.
- Gydymas – taikoma chirurgija, chemoterapija, radioterapija, imunoterapija ir tikslinės terapijos.
- Naujovės – genų mutacijų analizė ir nauji vaistai (pvz. pembrolizumabas, enfortumab vedotin) didina ilgalaikės remisijos galimybes.
Kas yra šlapimo pūslės vėžys ir jo stadijos
Šlapimo pūslės vėžys išsivysto, kai pūslės vidinėje sienelėje esančios ląstelės pradeda nekontroliuojamai daugintis. Dauguma atvejų yra urotelio karcinomos, tačiau gali pasitaikyti ir retesnių formų, pvz., plokščialąstelinė karcinoma ar adenokarcinoma.
| Stadija | Apibūdinimas | Tipinis 5 m. išgyvenamumas |
|---|---|---|
| 0 | Paviršinis navikas, neįaugęs į pūslės sienelę | ~95 % |
| I | Navikas įsiskverbęs į pogleivinį sluoksnį | ~80 % |
| II | Navikas pasiekė raumeninį sluoksnį | ~60 % |
| III | Navikas išplitęs į aplinkinius audinius ar limfmazgius | ~30 % |
| IV | Metastazės į kitus organus (plaučius, kaulus, kepenis) | <10 % |
Išgyvenamumo statistika: naujausi duomenys
Šlapimo pūslės vėžio išgyvenamumo rodikliai labai priklauso nuo diagnozės stadijos ir bendros paciento sveikatos.
Remiantis Europos vėžio registro (ECIS, 2024) ir JAV Nacionalinio vėžio instituto (SEER) duomenimis, bendras 5 metų išgyvenamumas siekia apie 77 % vyrų ir 69 % moterų.
Tačiau kai liga išplinta už šlapimo pūslės ribų, šis rodiklis sumažėja kelis kartus.
Pagrindiniai veiksniai, lemiantys išgyvenamumą:
- Naviko stadija (paviršinis ar invazinis)
- Ląstelių diferenciacijos laipsnis (aukšto ar žemo piktybiškumo)
- Amžius ir bendra sveikata
- Gydymo kokybė ir taikytas metodas
- Gyvensena po gydymo (rūkymo nutraukimas, mityba, skysčių vartojimas)
1, 3 ir 5 metų išgyvenamumo duomenys
| Stadija | 1 metų | 3 metų | 5 metų |
|---|---|---|---|
| 0–I stadija | 95 % | 88 % | 78 % |
| II stadija | 85 % | 70 % | 55 % |
| III stadija | 65 % | 45 % | 30 % |
| IV stadija | 40 % | 20 % | 9 % |
Skirtumai tarp vyrų ir moterų
| Lytis | Vidutinis 5 m. išgyvenamumas | Dažniausia diagnozės stadija | Mirtingumo tendencija (2024 m.) |
|---|---|---|---|
| Vyrai | ~77 % | Ankstyvos (0–II stadijos) | Mažėjanti (−4 % per 5 metus) |
| Moteris | ~69 % | Dažniau pažengusios (III–IV stadijos) | Stabili |
Veiksniai, lemiantys išgyvenamumą ir kaip jį pagerinti
Išgyvenamumą sergant šlapimo pūslės vėžiu lemia daugybė veiksnių. Kai kurie priklauso nuo paties naviko – jo tipo, stadijos ar genetinių mutacijų. Kiti veiksniai – nuo paciento gyvenimo būdo, gydymo pasirinkimo bei sveikatos priežiūros kokybės.
Pagrindiniai veiksniai, turintys įtakos prognozei
- Naviko stadija ir laipsnis – anksti nustatyta liga turi žymiai geresnę prognozę.
- Amžius ir bendra sveikatos būklė – vyresni pacientai dažnai sunkiau toleruoja intensyvų gydymą.
- Gyvensenos įpročiai – rūkymas yra pagrindinis rizikos faktorius tiek susirgti, tiek patirti atkrytį.
- Genetiniai žymenys – tam tikros mutacijos (pvz., FGFR3) leidžia taikyti tikslingą gydymą.
- Prieiga prie šiuolaikinės terapijos – naujos kartos imunoterapijos ir tikslingi vaistai ženkliai prailgina gyvenimą net pažengusiose stadijose.
„Svarbiausias dalykas – ankstyva diagnostika. Pacientai, kurie į gydytoją kreipiasi pajutę pirmuosius simptomus, turi kelis kartus didesnę išgyvenimo tikimybę. Dažniausias ženklas – kraujas šlapime, kurio negalima ignoruoti.“ -Dr. Tomas Butkus
Kaip pagerinti išgyvenamumo prognozę
- Nerūkyti – tabako dūmai laikomi pagrindiniu šlapimo pūslės vėžio sukėlėju.
- Gerti daugiau vandens – padeda „praplauti“ šlapimo sistemą ir sumažina toksinų kaupimąsi.
- Reguliariai tikrintis po gydymo – atkryčiai dažni pirmaisiais 3 metais.
- Sveikai maitintis – įtraukti daržovių, žuvies, antioksidantų turinčių produktų.
- Laiku taikyti naujausią gydymą – imunoterapija ar tikslinės terapijos gali reikšmingai pagerinti prognozę.
Nauda (kai liga nustatoma anksti)
- Gydymas dažnai apsiriboja minimaliai invazine operacija.
- 5 metų išgyvenamumas gali viršyti 80 %.
- Mažesnė atkryčio tikimybė ir trumpesnis reabilitacijos laikotarpis.
- Galimybė išsaugoti šlapimo pūslę ir gyvenimo kokybę.
Rizika (kai diagnozė pavėluota)
- Liga gali išplisti į limfmazgius ar kitus organus.
- Reikalingas sudėtingas gydymas – operacija, chemoterapija, imunoterapija.
- Didelė atkryčio tikimybė net po gydymo.
- Išgyvenamumas pažengusiose stadijose sumažėja iki 10–15 %.
Gydymo metodai: tradiciniai ir naujausi sprendimai
Šlapimo pūslės vėžio gydymo tikslas – pašalinti naviką, išsaugoti organo funkciją ir užkirsti kelią atkryčiui.
Kiekvienam pacientui parenkamas individualus planas, atsižvelgiant į ligos stadiją, bendrają sveikatos būklę ir genetinius faktorius.
Pagrindiniai gydymo būdai
1. Chirurginis gydymas
Tai dažniausiai pirmasis pasirinkimas, kai navikas yra paviršinis (stadijos 0–I). Atliekama procedūra vadinama TURBT (Transurethral Resection of Bladder Tumor) – navikas pašalinamas per šlaplę be atviros operacijos.
Kai navikas įsiskverbęs į raumenis (II stadija ir toliau), gali būti reikalinga dalinė arba visiška cistektomija – šlapimo pūslės pašalinimas.
Tokiu atveju pacientui sukuriamas naujas šlapimo nutekėjimo kelias, vadinamas neopūsle arba išorinė šlapimo derivacija.
2. Chemoterapija
Chemoterapija naudojama tiek prieš operaciją (neoadjuvantinė), tiek po jos (adjuvantinė), taip pat pažengusios ligos atvejais.
Dažniausiai vartojami vaistai:
- Cisplatina
- Gemcitabinas
- Methotreksatas
- Vinblastinas
Šie vaistai sunaikina likusias vėžines ląsteles, tačiau gali sukelti šalutinį poveikį – nuovargį, pykinimą, kraujo pokyčius.
3. Radioterapija
Radioterapija dažniausiai taikoma pacientams, kuriems chirurginė intervencija neįmanoma arba kaip pagalbinis metodas kartu su chemoterapija.
Modernūs metodai, tokie kaip IMRT (intensyvumo moduliuota radioterapija), leidžia tiksliai nukreipti spindulius ir apsaugoti sveikus audinius.
Naujausi gydymo metodai
Per pastarąjį dešimtmetį šlapimo pūslės vėžio gydymas pasikeitė iš esmės. Anksčiau pagrindą sudarė chirurgija ir chemoterapija, o dabar vis plačiau taikomos imunoterapijos ir tikslinės terapijos, kurios leidžia gyventi ilgiau net tiems, kurių liga anksčiau laikyta nepagydoma.
Imunoterapija
Imunoterapijos tikslas – sustiprinti organizmo imuninės sistemos gebėjimą atpažinti ir naikinti vėžines ląsteles.
Šie vaistai „atrakina“ imuninę sistemą, kurią vėžys anksčiau slopino, leisdami baltosioms kraujo ląstelėms veikti efektyviau.
Dažniausiai naudojami preparatai:
- Pembrolizumabas (Keytruda)
- Nivolumabas (Opdivo)
- Atezolizumabas (Tecentriq)
Tokio tipo gydymas dažniausiai taikomas tada, kai chemoterapija nebepadeda, arba kaip papildoma terapija po chirurgijos.
Tikslinė terapija
Tikslinės terapijos principas – veikti konkrečius genetinius pokyčius naviko ląstelėse.
Šlapimo pūslės vėžio atveju dažnai nustatomos mutacijos FGFR2 ir FGFR3 genuose – jos lemia auglio augimą.
Jeigu mutacija nustatoma, gydytojas gali skirti tikslinį vaistą, kuris blokuoja būtent šiuos signalinius kelius.
Dažniausiai naudojami vaistai:
- Erdafitinibas (Balversa) – skirtas pacientams su FGFR3 mutacija.
- Enfortumab vedotin (Padcev) – antikūno ir chemoterapinio junginio derinys, nukreiptas tiesiai į naviko ląsteles.
Šie vaistai naudojami pažengusios ligos atvejais ir dažnai pagerina prognozę net tiems, kuriems kiti gydymo būdai nebepadeda.
Kombinuotos terapijos
Naujausia kryptis – derinti kelis gydymo būdus vienu metu.
Klinikiniai tyrimai rodo, kad pembrolizumabo ir enfortumab vedotino derinys gali prailginti išgyvenamumą dvigubai, palyginti su įprasta chemoterapija.
Tokie deriniai jau tiriami ir Lietuvoje.
Šiuolaikinis gydymas Lietuvoje
Lietuvoje šlapimo pūslės vėžys gydomas pagal Europos urologų asociacijos (EAU) gaires.
Didžiosiose onkologinėse ligoninėse – Santaros klinikose, Nacionaliniame vėžio institute ir Kauno klinikose – jau prieinami naujos kartos imunoterapiniai vaistai, tokie kaip pembrolizumabas ar nivolumabas.
Pacientams, kurių liga pažengusi, šie vaistai gali būti kompensuojami per specialias gydymo programas.
Išvados
Šlapimo pūslės vėžys – rimta, bet vis geriau valdoma liga. Ankstyvas nustatymas, pažangūs gydymo metodai ir nuolatinis sveikatos stebėjimas leidžia pasiekti vis geresnius rezultatus.
Pacientai, kuriems liga diagnozuojama ankstyvose stadijose, gali tikėtis visiško pasveikimo arba ilgos remisijos, o imunoterapija ir tikslinės terapijos suteikia vilties net pažengusių atvejų metu.
Svarbiausia – neignoruoti simptomų, tokių kaip kraujas šlapime ar dažnas šlapinimasis, ir kreiptis į gydytoją kuo anksčiau.

