Kodėl niežti akių vokus? Dažniausios priežastys ir ką daryti
Akių vokų niežėjimas – viena dažniausių priežasčių, dėl kurių žmonės kreipiasi į vaistininkus ar oftalmologus. Dažnai tai atrodo kaip smulkmena – galbūt truputį sudirgino makiažas ar oras per sausas? Tačiau kai niežėjimas nepraeina kelias dienas, atsiranda paraudimas ar patinimas, tai gali būti ženklas, kad akys reaguoja į alergeną, bakterijas ar net odos ligą.
Ši būklė gali būti laikina, pavyzdžiui, dėl pavasarinės alergijos, arba ilgalaikė – kai akių vokų kraštai linkę uždegti dėl blefarito. Svarbiausia – atskirti, kada pakanka poilsio ir šalto kompreso, o kada būtina profesionali pagalba.
„Akių niežėjimas dažnai atrodo kaip smulkmena, bet tai tarsi organizmo signalas, kad akis reikia saugoti nuo dirgiklių, o ne juos slėpti po makiažu.“ dr. Laura Berman
- Kas tai? – Nemalonus niežėjimo pojūtis aplink akių vokus, dažniausiai sukeltas alergijos, sausumo ar dirginimo.
- Dažniausios priežastys: – Alergija (žiedadulkės, kosmetika), blefaritas, sausos akys, infekcija ar kontaktinis dermatitas.
- Ką daryti? – Vengti trinti akis, naudoti šaltus kompresus, atsisakyti makiažo, lašinti dirbtines ašaras.
- Kada kreiptis į gydytoją? – Jei niežėjimas tęsiasi ilgiau nei 3 dienas, atsiranda patinimas ar pūlingos išskyros.
- Profilaktika: – Reguliari akių higiena, poilsis nuo ekranų, kosmetikos ir rankų švaros laikymasis.
Pagrindinės priežastys, kodėl niežti akių vokus
Niežėjimas aplink akis gali pasireikšti dėl daugybės priežasčių – nuo paprasto sausumo iki sudėtingesnių alerginių ar infekcinių būklių. Toliau pateikiamos dažniausios priežastys, kurias svarbu atskirti, kad gydymas būtų veiksmingas.
Alergijos – dažniausia niežėjimo priežastis
Akių vokų niežėjimą dažnai sukelia alerginė reakcija. Ji gali kilti dėl žiedadulkių, dulkių erkučių, gyvūnų plaukų ar net kosmetikos. Akių vokų oda yra itin plona, todėl jautriai reaguoja į bet kokį kontaktą su dirgikliais.
Dažniausiai pasireiškia:
- akių vokų niežėjimas ir paraudimas,
- ašarojimas,
- patinimas,
- rytais sunkiau atmerkti akis.
„Jei akių niežėjimą sukelia alergija, jį galima atpažinti iš to, kad abi akys niežti vienodai ir simptomai sustiprėja būnant lauke ar susidūrus su alergenu.“ dr. Michael Rosen
Sausos akys
Kai ašarų gamyba sumažėjusi arba jų sudėtis nepakankamai drėkina akies paviršių, akių vokai gali pradėti niežėti. Tai ypač aktualu žmonėms, kurie:
- ilgai dirba prie kompiuterio,
- būna kondicionuojamose patalpose,
- mažai mirksi,
- nepakankamai geria vandens.
Blefaritas – akių vokų uždegimas
Blefaritas – tai lėtinis akių vokų kraštų uždegimas, kurį dažniausiai sukelia bakterijos ar riebalinių liaukų sutrikimai. Niežėjimas būna stipresnis rytais, kartu su:
- vokų kraštelių paraudimu,
- šašeliais prie blakstienų,
- vokų patinimu.
„Blefaritą galima laikyti odos būklės ir akių sveikatos sankirta – jo gydymas reikalauja kantrybės ir nuoseklios higienos.“ dr. Hannah Lee
Kontaktinis dermatitas
Kai oda aplink akis sureaguoja į naują kremą, akių lašus ar net skalbimo priemonę, pasireiškia kontaktinis dermatitas. Tai dažnai būna:
- odos paraudimas ir pleiskanojimas aplink akis,
- niežėjimas iškart po produkto naudojimo,
- jautrumas prisilietimui.
„Akių vokų oda yra ploniausia kūne, todėl net mažas kiekis dirginančios medžiagos gali sukelti stiprų niežėjimą.“ dr. Laura Berman
Infekcijos – bakterinės ar virusinės
Jei akių niežėjimas lydi išskyros, paraudimas ir deginimas, gali būti infekcija (pvz., konjunktyvitas). Tokiu atveju dažniausiai pažeidžiama viena akis, o simptomai greitai plinta.
„Kai atsiranda pūlingos išskyros ar akių vokų prilipimas ryte, tai aiškus signalas, kad reikalingas gydytojo įvertinimas.“ dr. Paul Meyer
Kaip nustatyti priežastį?
Norint veiksmingai gydyti akių vokų niežėjimą, pirmiausia reikia suprasti jo priežastį. Kadangi simptomai dažnai persidengia, svarbu atkreipti dėmesį į tai, kur ir kaip pasireiškia niežėjimas, bei ar jį lydi kiti požymiai – ašarojimas, deginimas, patinimas ar išskyros.
Simptomai | Galimos priežastys | Ką daryti |
---|---|---|
Abiejų akių niežėjimas, be išskyrų | Alergija (žiedadulkės, kosmetika, gyvūnai) | Vengti alergeno, naudoti antihistamininius akių lašus |
Vienos akies niežėjimas, paraudimas, išskyros | Bakterinė ar virusinė infekcija | Kreiptis į gydytoją, nenaudoti bendrų rankšluosčių |
Niežėjimas su pleiskanojančia oda aplink akis | Kontaktinis dermatitas | Nutraukti naują kosmetiką ar kremą, naudoti švelnų drėkinantį tepalą |
Niežėjimas su šašeliais prie blakstienų | Blefaritas | Reguliariai plauti vokų kraštus, vengti makiažo |
Deginimas, sausumo pojūtis, nuovargis | Sausų akių sindromas | Naudoti dirbtines ašaras, ilsėti akis nuo ekranų |
Kaip gydyti niežinčius akių vokus?
Akių vokų niežėjimo gydymas priklauso nuo to, kas jį sukelia. Lengvais atvejais pakanka poilsio, šaltų kompresų ir akių higienos, tačiau kai simptomai nepraeina ar stiprėja, būtina gydytojo pagalba. Svarbiausia – nebandyti trinti akių, nes tai tik padidina dirginimą ir gali sukelti infekciją.
„Jei niežėjimą sukelia alergija, pirmas žingsnis – vengti kontakto su alergenu, o ne ieškoti stipresnių vaistų.“ dr. Hannah Lee
Namų priemonės
Kai niežėjimas lengvas ar trumpalaikis, dažnai padeda paprastos, kasdieniame gyvenime lengvai pritaikomos priemonės. Šaltas kompresas greitai sumažina diskomfortą – pakanka kelias minutes palaikyti ant akių vėsų, švarų audinį. Akių higienai svarbu reguliariai valyti vokų kraštelius šiltu vandeniu su švelniu, bekvapiu valikliu, kad pašalintumėte riebalų perteklių ir bakterijas.
Jeigu naudojate kosmetiką, verta padaryti kelių dienų pertrauką, kad įsitikintumėte, jog niežėjimo nesukelia akių šešėliai, tušas ar kremas. Taip pat labai svarbu leisti akims pailsėti – ypač dirbant prie kompiuterio. Kas 20 minučių nukreipkite žvilgsnį nuo ekrano ir kelias sekundes pažiūrėkite į tolį.
Kai akys sausos, naudinga naudoti dirbtines ašaras be konservantų – jos padeda atkurti natūralią drėgmės pusiausvyrą ir mažina niežėjimo pojūtį.
Vaistai ir medicininės priemonės
Jei niežėjimas nepraeina per kelias dienas, verta kreiptis į gydytoją arba vaistininką. Esant alerginei reakcijai, dažniausiai skiriami antihistamininiai akių lašai, kurie sumažina niežėjimą ir paraudimą. Kai priežastis yra sausos akys, tinka drėkinantys preparatai – dirbtinės ašaros, naudojamos kelis kartus per dieną.
Bakterinės infekcijos atvejais gydytojas gali skirti antibiotinius tepalus ar lašus. Kai kuriais atvejais, kai akių vokai stipriai patinę ar uždegimas užsitęsęs, trumpam laikui gali būti skiriami silpni steroidiniai lašai – tik gydytojo nurodymu.
Kada būtina kreiptis į gydytoją?
Jei akių vokų niežėjimas nepraeina per tris ar keturias dienas, atsiranda patinimas, pūliavimas ar skausmas, būtina kreiptis į gydytoją. Taip pat reikėtų pasirodyti oftalmologui, jei simptomai apima tik vieną akį, regėjimas pablogėja arba niežėjimą lydi stipri alerginė reakcija – pavyzdžiui, veido patinimas ar pasunkėjęs kvėpavimas.
Namų priemonių privalumai ir trūkumai
Kai akių vokų niežėjimas nėra stiprus, daugeliui pakanka paprastų namų metodų – šalto kompreso, akių higienos ar dirbtinių ašarų. Tokie būdai dažnai suteikia greitą palengvėjimą, tačiau ne visada išsprendžia pagrindinę problemą. Žemiau pateikiamas aiškus palyginimas, padėsiantis įvertinti namų gydymo metodo privalumus ir galimas rizikas.
Privalumai
- Natūralūs būdai padeda greitai sumažinti niežėjimą ir akių sudirgimą.
- Lengvai prieinamos priemonės – nereikia receptinių vaistų.
- Tinka kaip pirmoji pagalba, kol laukiate gydytojo konsultacijos.
- Pagerina akių higieną ir sumažina uždegimo riziką ateityje.
- Galima taikyti kasdien, ypač dirbant prie kompiuterio ar sausoje aplinkoje.
Trūkumai
- Ne visada pašalina tikrąją priežastį, ypač jei yra infekcija ar alergija.
- Gali būti neveiksmingi esant stipriam patinimui ar pūliavimui.
- Netinkamos higienos atveju (pvz., nešvarus kompresas) galima sukelti papildomą infekciją.
- Pernelyg dažnas akių lašų naudojimas gali sukelti priklausomybę nuo jų drėkinimo.
- Jei simptomai nepraeina, delsimas kreiptis į gydytoją gali pabloginti būklę.
Namų priemonės padeda daugeliui, tačiau jei akių vokų niežėjimas tampa nuolatinis ar vis stiprėja, būtina pasitarti su gydytoju. Kartais simptomus sukelia ne aplinkos veiksniai, o lėtinės ligos – pavyzdžiui, blefaritas ar alerginis konjunktyvitas, kuriems reikalingas ilgesnis gydymas.