Akių trūkčiojimas – tai nevalingas voko raumenų susitraukimas, kuris gali tęstis nuo kelių sekundžių iki kelių dienų. Nors daugeliui tai atrodo kaip menkniekis, pasikartojantis akių trūkčiojimas kartais gali rodyti nervinės sistemos ar regėjimo nuovargio problemas.
Šis reiškinys dažniausiai kyla dėl streso, miego trūkumo, per didelio kavos ar ekranų naudojimo, tačiau kai kuriais atvejais jis susijęs su magnio stoka ar nervų dirglumu. Laimei, daugeliu atvejų akių trūkčiojimas yra laikinas ir išnyksta savaime – tereikia suprasti jo priežastį ir šiek tiek pakeisti įpročius.
- Kas tai? – Nevalingas voko raumens susitraukimas, dar vadinamas blefarospazmu.
- Dažniausios priežastys: – Stresas, miego trūkumas, kofeinas, ilgas darbas prie kompiuterio, magnio stoka.
- Kada pavojinga? – Kai trūkčiojimas nepraeina ilgiau nei savaitę arba apima abi akis.
- Kaip padėti? – Daugiau poilsio, mažiau kavos, pakankamai vandens ir magnio.
- Kada kreiptis į gydytoją? – Jei trūkčiojimą lydi regėjimo sutrikimai, skausmas ar veido raumenų spazmai.
Pagrindinės priežastys: nuo streso iki magnio trūkumo
Dažniausiai akių trūkčiojimas kyla dėl paprastų, kasdienių veiksnių – streso, miego trūkumo, akių nuovargio ar per didelio kofeino vartojimo. Kai žmogus patiria įtampą, smulkūs akių raumenys tampa jautresni ir linkę spazmuoti net dėl menko dirgiklio.
Magnio trūkumas taip pat yra viena iš dažniausių priežasčių. Šis mineralas atsakingas už nervų impulsų perdavimą ir raumenų atsipalaidavimą. Kai jo trūksta, raumenys (įskaitant akių vokus) gali pradėti nevalingai trūkčioti.
Kiti veiksniai – per ilgas laikas prie ekranų, sausos akys arba alergijos. Tokiais atvejais akis nuolat įtempta, todėl net smulkus stresas gali išprovokuoti trūkčiojimą.
„Daugeliu atvejų akių trūkčiojimas – tai kūno signalas, sakantis: „sulėtink tempą“. Tai mažas ženklas, kad nervų sistemai reikia poilsio,“ – aiškina dr. Emily Carter
Galimos akių trūkčiojimo priežastys
| Priežastis | Apibūdinimas | Papildomi simptomai | Ar pavojinga? |
|---|---|---|---|
| Stresas ir įtampa | Padidėjęs nervų aktyvumas sukelia smulkių raumenų trūkčiojimus. | Nerimas, raumenų įtampa, galvos skausmas. | Nepavojinga |
| Miego trūkumas | Per mažai poilsio išsekina nervų sistemą, sutrinka akių kontrolė. | Nuovargis, akių sausumas, jautrumas šviesai. | Laikina būklė |
| Magnio trūkumas | Magnis padeda nervams ir raumenims atsipalaiduoti, jo stoka sukelia spazmus. | Raumenų mėšlungis, nuovargis, dirglumas. | Reikia papildų |
| Per didelis kofeino vartojimas | Kava ir energetiniai gėrimai stimuliuoja nervų sistemą, sukeldami trūkčiojimus. | Širdies plakimas, neramumas, drebulys. | Lengvai koreguojama |
| Akių sausumas ar nuovargis | Per ilgas darbas prie ekrano be pertraukų įtempia akių raumenis. | Perštėjimas, deginimas, miglotas matymas. | Nepavojinga, bet nemalonu |
| Blefarospazmas | Lėtinė būklė, kai akys nevalingai užsimerkia dėl nervų sutrikimo. | Dažnas mirksėjimas, akių nuovargis, veido įtempimas. | Reikia gydytojo |
| Nervų sistemos ligos | Retais atvejais akių trūkčiojimas susijęs su veido nervo ar smegenų kamieno sutrikimais. | Veido tirpimas, koordinacijos sutrikimai. | Gali būti rimta |
Kada akių trūkčiojimas gali rodyti ligą
Trumpalaikis akių trūkčiojimas dažniausiai yra visiškai nekenksmingas – organizmo reakcija į nuovargį, stresą ar miego stoką. Tačiau kai spazmai tęsiasi ilgiau nei kelias dienas, apima abi akis arba išplinta į kitas veido dalis, tai gali būti nervinės sistemos sutrikimo arba akių ligos požymis.
Kartais trūkčiojimas rodo blefarospazmą – būklę, kai akys nevalingai užsimerkia dėl raumenų pertempimo. Kitais atvejais priežastis gali slypėti magnio trūkume, neurologiniuose sutrikimuose ar net alerginėje reakcijoje.
Kaip sustabdyti akių trūkčiojimą
Daugeliu atvejų akių trūkčiojimas praeina savaime, vos tik žmogus išsimiega, sumažina stresą ar sumažina kavos vartojimą. Tačiau jei simptomai kartojasi, verta imtis paprastų priemonių, kurios padeda greičiau atpalaiduoti akių raumenis ir nuraminti nervų sistemą.
Pirmiausia – poilsis ir ekrano pertraukos. Kas 30–40 minučių nukreipkite žvilgsnį nuo telefono ar kompiuterio ekrano bent 1–2 minutėms. Tai sumažina akių sausumą ir įtampą.
Antra – hidracija. Dehidratacija padidina nervų jautrumą, todėl svarbu išgerti pakankamai vandens (apie 1,5–2 litrus per dieną).
Trečia – magnis. Jei akių trūkčiojimą sukelia mineralų trūkumas, padeda produktai, turintys daug magnio: migdolai, bananai, špinatai ar tamsus šokoladas.
Galiausiai, jei trūkčiojimas tęsiasi ilgiau nei savaitę, verta apsilankyti pas oftalmologą ar neurologą. Gydytojas gali rekomenduoti dirbtines ašaras, vitaminų papildus ar net botulino injekcijas, jei diagnozuojamas blefarospazmas.
„Akių trūkčiojimas 95 % atvejų yra visiškai nekenksmingas. Tačiau jei jis tęsiasi ilgiau nei savaitę, ieškome gilesnių priežasčių – streso, nuovargio ar mitybos disbalanso,“ – teigia dr. Isabella Moreau
Skirtingų metodų nauda ir rizika
Kai kuriems žmonėms pakanka kelių dienų poilsio, o kitiems – reikia papildų ar net gydymo. Kad būtų lengviau pasirinkti tinkamą kelią, žemiau pateikiamos pagrindinės priemonės ir jų įvertinimas.
Nauda
- Poilsis ir mažesnis ekranų naudojimas dažniausiai sustabdo trūkčiojimą per 1–3 dienas.
- Magnio turtinga mityba padeda atkurti nervų ir raumenų balansą.
- Streso mažinimas ir pakankamas miegas stiprina nervų sistemą.
- Šiltas kompresas atpalaiduoja akių raumenis ir gerina kraujotaką.
- Trumpalaikis simptomas dažniausiai praeina be vaistų.
Galimos rizikos
- Per dažnas kofeino vartojimas gali trukdyti atsigauti nervų sistemai.
- Savigyda papildais be tyrimų gali sukelti mineralų disbalansą.
- Botulino injekcijos tinka tik lėtiniams atvejams – ne visiems pacientams.
- Ilgalaikis stresas be poilsio gali peraugti į blefarospazmą.
- Ignoruojamas simptomas gali tapti rimtesnio nervinio išsekimo ženklu.
Pevencija: kaip išvengti akių trūkčiojimo ateityje
Akių trūkčiojimas dažnai kartojasi, jei lieka nepašalintos pagrindinės priežastys – stresas, miego trūkumas, akių pertempimas ar magnio deficitas.
Prevencija čia paprasta, bet veiksminga – ji remiasi trimis dalykais: ramybe, regėjimo higiena ir mityba.
Rūpinkitės miego kokybe. Miegas – pagrindinis nervų sistemos „įkroviklis“. 7–8 valandos per parą gali ženkliai sumažinti akių spazmų tikimybę.
Ribokite ekranų laiką. Kas valandą padarykite 5 minučių pertrauką, nukreipkite žvilgsnį į tolį, pamirksėkite, palaikykite akis drėgnas.
Subalansuokite mitybą. Valgykite produktus, kuriuose gausu magnio (riešutai, špinatai, avokadai), vitamino B ir omega-3 riebalų rūgščių.
Dažniausiai užduodami klausimai apie akių trūkčiojimą
Kodėl trūkčioja akis?
Kiek laiko gali trukti akių trūkčiojimas?
Ar akių trūkčiojimas pavojingas?
Ar padeda magnis nuo akių trūkčiojimo?
Ar akių trūkčiojimas gali būti nuo streso?
Kada būtina kreiptis į gydytoją?
Ar akių trūkčiojimą gali sukelti vitaminų trūkumas?
Kiti straipsniai
Pūliuoja akys: kodėl ir ką daryti?
Kaip sumažinti akių spaudimą?
