Skauda sąnarius: dažniausios priežastys ir ką daryti
Sąnarių skausmas gali užklupti bet kuriame amžiuje. Kartais jis atsiranda po intensyvesnio fizinio krūvio ar traumos, bet neretai tampa nuolatiniu palydovu sergant artritu, artroze ar kitomis lėtinėmis ligomis. Gydytojai pabrėžia, kad svarbu ne tik numalšinti skausmą, bet ir išsiaiškinti jo priežastį – tik taip galima išvengti komplikacijų ir užtikrinti gyvenimo kokybę.
- Dažniausios priežastys: traumos, artritas, artrozė, autoimuninės ligos, infekcijos, per didelis fizinis krūvis.
- Kada nerimauti: jei skausmas stiprėja, tinsta sąnarys, pasireiškia paraudimas, karščiavimas ar ribojami judesiai.
- Tyrimai: kraujo tyrimai, rentgenas, echoskopija, MRT.
- Ką daryti pačiam: ilsinti sąnarį, vengti per didelio krūvio, naudoti šaltį ar šilumą, prireikus vartoti vaistus nuo uždegimo.
- Prevencija: sveika mityba, normalus svoris, reguliarus fizinis aktyvumas.
Dažniausios sąnarių skausmo priežastys
Sąnarių skausmą gali sukelti labai įvairios priežastys – nuo paprastos traumos iki rimtų lėtinių ligų. Dažniausiai gydytojai išskiria šiuos veiksnius:
1. Traumos ir mechaniniai pažeidimai
Patempimai, sumušimai, raiščių plyšimai ar sąnario išnirimai – viena dažniausių ūmaus skausmo priežasčių. Tokie pažeidimai atsiranda po sporto, kritimų ar sunkaus fizinio darbo.
2. Osteoartritas (artrozė)
Tai degeneracinė sąnarių liga, kai plonėja kremzlė, o pats sąnarys tampa mažiau judrus ir skausmingas. Dažniausiai pažeidžiami kelių, klubų, stuburo sąnariai. Liga progresuoja lėtai, bet nuolat.
3. Artritas
Artritas reiškia sąnario uždegimą. Jis gali būti ūmus (pvz., dėl infekcijos) arba lėtinis (pvz., sergant reumatoidiniu artritu). Be skausmo, būdingas sąnario tinimas, paraudimas ir karštis.
4. Autoimuninės ligos
Tokios ligos kaip reumatoidinis artritas ar sisteminė raudonoji vilkligė sukelia imuninės sistemos ataką prieš paties žmogaus sąnarius, sukeldamos stiprų skausmą, sąstingį ir deformacijas.
5. Infekcijos
Kai kurios bakterinės infekcijos gali pažeisti sąnarius (septinis artritas). Tai pavojinga būklė, kuriai reikalingas skubus gydymas antibiotikais ar net chirurgine intervencija.
6. Per didelis fizinis krūvis
Net ir sveikiems žmonėms sąnariai gali skaudėti dėl per didelio fizinio krūvio, ypač jei judesiai kartojami ilgą laiką (pvz., sportininkams, dirbantiems fizinį darbą).
Dr. Stephen Honig, reumatologas (NYU Langone Health, JAV):
„Sąnarių skausmo nereikėtų laikyti tik natūraliu senėjimo požymiu – dažnai tai yra ligos simptomas, kurį galima gydyti ir kontroliuoti.“
Kada nerimauti ir kreiptis į gydytoją?
Vienkartinis ar nedidelis sąnario skausmas po fizinio krūvio dažniausiai nėra pavojingas. Tačiau yra tam tikri simptomai, kurių ignoruoti negalima.
Į gydytoją būtina kreiptis, jei:
- sąnarys stipriai patino, paraudo ar tapo karštas;
- skausmas yra labai intensyvus ir neleidžia normaliai judėti;
- simptomai trunka ilgiau nei 1–2 savaites, nors ilsitės ir gydotės namuose;
- pasireiškia rytinė sąnarių sustingimo trukmė (>30 minučių), kas gali rodyti uždegiminę ligą;
- skausmą lydi karščiavimas, šaltkrėtis, bendras silpnumas;
- įvyko trauma, po kurios sąnarys deformavosi ar visiškai neteko funkcijos.
Dr. Rebecca Manno, reumatologė (Johns Hopkins University, JAV):
„Jeigu sąnarių skausmas užsitęsia arba jį lydi patinimas bei sustingimas, labai svarbu pasitarti su gydytoju. Tai gali būti pirmieji reumatinės ligos požymiai.“
Kaip gydytojai nustato sąnarių skausmo priežastį?
Kadangi sąnarių skausmo priežastys gali būti labai įvairios, gydytojai pirmiausia įvertina bendrą paciento būklę, išsiaiškina ligos istoriją, paklausia apie gyvenimo būdą ir gretutines ligas. Toliau atliekami tyrimai, leidžiantys nustatyti tikslią diagnozę.
- Fizinė apžiūra. Gydytojas įvertina sąnario patinimą, paraudimą, judesių amplitudę, ar skausmas sustiprėja spaudžiant ar judinant.
- Laboratoriniai tyrimai. Atliekamas bendras kraujo tyrimas, uždegimo rodikliai (CRB, ENG), autoimuniniai antikūnai (pvz., reumatoidinis faktorius). Jei įtariama infekcija – specifiniai mikrobiologiniai tyrimai.
- Rentgeno tyrimas. Dažnai naudojamas vertinant sąnarių struktūrą, kremzlės būklę, kaulų pokyčius ar deformacijas.
- Ultragarsas. Leidžia pamatyti sąnario ertmę, skysčio kiekį, uždegimo požymius, sausgyslių būklę.
- Magnetinio rezonanso tomografija (MRT). Atliekama, jei reikia išsamiai įvertinti minkštuosius audinius, raiščius, kremzles ar ankstyvus uždegiminius pokyčius.
Dr. John Hardin, reumatologas (Albert Einstein College of Medicine, JAV):
„Pirmas žingsnis diagnozuojant sąnarių skausmą yra paprastas klinikinis įvertinimas. Vaizdiniai ir laboratoriniai tyrimai padeda patvirtinti įtarimus, bet svarbiausia – išsamus paciento apklausimas.“
Ką daryti pacientui: gydytojų rekomendacijos
Sąnarių skausmo valdymas priklauso nuo priežasties, tačiau yra bendros rekomendacijos, kurias taiko dauguma gydytojų.
Suteikite sąnariui poilsio
Trumpam apribokite fizinę veiklą, kuri sukelia skausmą. Jei tai trauma – sąnarį geriau kelias dienas saugoti nuo didesnio krūvio.
Naudokite šaltį ar šilumą
Esant ūmiam skausmui ar patinimui padeda šaltas kompresas. Sergant lėtinėmis sąnarių ligomis dažniausiai palengvėjimą suteikia šiluma.
Pasitelkite vaistus
Trumpalaikiam skausmui galima vartoti nereceptinius vaistus nuo uždegimo (pvz., ibuprofeną). Jei skausmas nepraeina, vaistus turi paskirti gydytojas.
Stiprinti raumenis
Kineziterapijos pratimai padeda išlaikyti sąnarių lankstumą ir sumažinti apkrovą. Reguliarus, bet saikingas fizinis aktyvumas labai svarbus.
Koreguokite gyvenimo būdą
Palaikykite normalų kūno svorį, valgykite sąnariams naudingą maistą (žuvį, daržoves, produktus su kalciu ir vitaminu D), gerkite pakankamai vandens.
Kreipkitės į gydytoją
Jei skausmas stiprus, užsitęsia ar lydi tinimas, paraudimas, karščiavimas – būtina kreiptis į šeimos gydytoją ar reumatologą.