Skrandžio skausmai ne visada reiškia fizinę ligą. Kartais jų priežastis slypi emocijose, streso lygyje ir nervinės sistemos veikloje. Tokie simptomai vadinami funkciniais arba psichosomatiniais, ir nors jie neturi aiškios organinės priežasties (pvz., opos), tai nereiškia, kad skausmas nėra tikras. Moksliniai tyrimai rodo glaudų ryšį tarp streso, nerimo ir virškinimo sistemos sutrikimų.
- Kas tai? – Skrandžio skausmai, atsirandantys dėl streso, nerimo ar kitų emocinių veiksnių, nesant akivaizdžios organinės ligos.
- Pagrindinės priežastys: – stresas, ilgalaikis nerimas, depresija, psichologinės įtampos situacijos.
- Simptomai: – pilvo skausmas, deginimas, pykinimas, vidurių pūtimas, diskomfortas, dažnai paūmėja streso metu.
- Kuo skiriasi nuo „tikros“ ligos? – Mediciniškai neaptinkama opa, uždegimas ar struktūriniai pakitimai, tačiau simptomai labai realūs.
- Kaip gydyti? – Kompleksiškai: mažinti stresą, taikyti psichoterapiją, mitybos korekciją, prireikus – medikamentus.
Kodėl stresas ir emocijos veikia skrandį?
Virškinimo sistema yra glaudžiai susijusi su centrine nervų sistema per vadinamąją smegenų–žarnyno ašį. Tai reiškia, kad emocijos, stresas ar ilgalaikė įtampa tiesiogiai veikia skrandžio ir žarnyno veiklą.
Kaip tai vyksta?
- Streso hormonai (kortizolis, adrenalinas) keičia skrandžio rūgšties sekreciją – ji gali padidėti arba sumažėti.
- Nervų sistema sustiprina skrandžio raumenų spazmus, dėl kurių atsiranda skausmas ar deginimas.
- Žarnyno mikrobiota taip pat jautriai reaguoja į emocinius pokyčius – sutrikęs mikrobiomos balansas gali didinti uždegimą.
- Padidėjęs jautrumas – kai kuriems žmonėms stresas sukelia hiperjautrumą, todėl net normalūs virškinimo procesai jaučiami kaip skausmas.
Gastroenterologė prof. dr. Inga Mickevičienė pabrėžia:
„Pacientai dažnai sako: ‘man skauda skrandį nuo nervų’. Tai nėra tik metafora – mokslas įrodė, kad stresas tiesiogiai veikia skrandžio rūgšties gamybą, motoriką ir net mikrobiotą.“
Kokie simptomai rodo nervinės kilmės skrandžio skausmus?
Nervinės kilmės skrandžio skausmai dažniausiai pasireiškia tada, kai žmogus patiria ilgalaikį stresą, nerimą ar psichologinę įtampą. Dažniausiai simptomai neturi aiškios organinės priežasties – atliekant tyrimus nerandama opos ar kito pažeidimo, tačiau diskomfortas yra labai realus.
Pacientai dažniausiai skundžiasi įvairiais virškinimo sutrikimais, kurie paūmėja stresinėse situacijose. Tai gali būti nuolatinis arba priepuolinis pilvo skausmas, spaudimo ar deginimo pojūtis skrandžio srityje. Neretai kartu atsiranda ir kiti nemalonūs simptomai: pykinimas, pilvo pūtimas, raugėjimas ar ankstyvas sotumo jausmas.
Svarbu pabrėžti, kad skausmai gali būti nepastovūs – vieną dieną jie būna stipresni, kitą – visai išnyksta. Tačiau ryšys su emocine būsena išlieka akivaizdus: nerimo, įtampos ar konfliktinių situacijų metu simptomai sustiprėja.
Psichiatras dr. Tomas Šidiškis komentuoja:
„Nervinės kilmės skrandžio skausmai nėra tik paciento vaizduotė. Tai realus nervų sistemos ir virškinimo organų sąveikos rezultatas, kurį patvirtina daugybė klinikinių tyrimų.“
Kaip atskirti nervinės kilmės skrandžio skausmus nuo organinės ligos?
Vienas didžiausių iššūkių tiek pacientui, tiek gydytojui – suprasti, ar skausmą sukelia tik emociniai veiksniai, ar visgi slypi rimtesnė liga. Kadangi simptomai dažnai persidengia, būtina kruopšti diagnostika.
Nervinės kilmės skausmams būdinga tai, kad jie neturi aiškaus ryšio su valgymu ar konkrečiais maisto produktais. Tyrimai nerodo opų, gastrito ar kitų struktūrinių pakitimų, tačiau pacientas vis tiek jaučia realų diskomfortą. Be to, skausmas dažnai paūmėja stresinėse situacijose – prieš egzaminus, svarbius susitikimus ar konfliktus.
Vis dėlto kai kurie simptomai turi būti vertinami kaip „raudonos vėliavos“. Jie gali rodyti, kad priežastis nėra vien nervinė ir būtina skubi medicininė apžiūra:
- staigus svorio kritimas,
- kraujas išmatose ar vemant,
- naktiniai skausmai, kurie pažadina iš miego,
- progresuojantis, vis stiprėjantis skausmas.
Gastroenterologė dr. Eglė Jankauskaitė pabrėžia:
„Nors nervinės kilmės skausmai dažni, mes niekada negalime jų diagnozuoti vien iš paciento pasakojimo. Visada pirmiausia turime atmesti organines priežastis, tokias kaip opa ar navikas.“
Kokie gydymo būdai taikomi nervinės kilmės skrandžio skausmams?
Nervinės kilmės skrandžio skausmų gydymas yra kompleksinis – vien tik tablečių dažnai neužtenka. Kadangi simptomai kyla dėl smegenų ir virškinimo sistemos sąveikos, veiksmingiausia derinti kelias priemones.
Pirmiausia, svarbus gyvenimo būdo koregavimas. Streso valdymo metodai – joga, meditacija, kvėpavimo pratimai ar reguliarus fizinis aktyvumas – padeda sumažinti nervinės sistemos įtampą ir kartu palengvina virškinimo simptomus. Tinkama mityba taip pat turi reikšmės: rekomenduojama vengti gausiai prieskoningo, riebaus ar labai rūgštaus maisto, kuris gali sustiprinti nemalonius pojūčius.
Psichoterapija yra vienas svarbiausių gydymo komponentų. Kognityvinė elgesio terapija, psichodinaminė terapija ar kitos psichologinės pagalbos formos padeda pacientui atpažinti stresą sukeliančius veiksnius ir tinkamai į juos reaguoti. Kai kuriems žmonėms naudinga išmokti streso dienoraščio vedimo – tai padeda suprasti, kokiose situacijose simptomai paaštrėja.
Vaistai dažniausiai skiriami tik tada, kai simptomai labai vargina. Gydytojai gali skirti spazmolitikų ar rūgštingumą mažinančių vaistų. Kai kuriais atvejais, jei dominuoja nerimas ar depresija, skiriami ir antidepresantai, kurie padeda normalizuoti nervų sistemos ir virškinimo trakto sąveiką.
Psichoterapeutė dr. Jūratė Valinskienė komentuoja:
„Pacientai, kurie sujungia medikamentinį gydymą su psichoterapija ir streso valdymo priemonėmis, pasiekia geriausių rezultatų. Vien tik vaistai dažniausiai suteikia tik trumpalaikį palengvėjimą.“
Medikamentinis vs. psichoterapinis gydymas: privalumai ir trūkumai
Medikamentinis gydymas
- Greitai sumažina simptomus (skausmą, rūgštingumą, spazmus).
- Lengvai prieinamas ir dažniausiai veiksmingas trumpalaikėje perspektyvoje.
- Tinka esant ūmiems paūmėjimams.
Trūkumai
- Neišsprendžia pagrindinės problemos – streso ir nerimo.
- Ilgalaikis vartojimas gali sukelti šalutinius poveikius.
- Simptomai dažnai atsinaujina nutraukus gydymą.
Psichoterapinis gydymas
- Sprendžia priežastį, o ne tik simptomus.
- Padeda ilgalaikėje perspektyvoje – mažina recidyvų tikimybę.
- Skatina pacientą pačiam kontroliuoti stresą ir savo sveikatą.
Trūkumai
- Reikalauja daugiau laiko ir įsipareigojimo.
- Ne visuomet suteikia greitą palengvėjimą.
- Priklauso nuo paciento motyvacijos ir tinkamo terapeuto pasirinkimo.
Žmonių patirtys
„Daug metų maniau, kad man opa, nes nuolat skaudėdavo skrandį prieš egzaminus ar svarbius darbus. Tyrimai nieko nerodė. Tik psichoterapeutas paaiškino, kad tai nervinės kilmės skausmai. Pradėjau taikyti kvėpavimo pratimus ir simptomai labai sumažėjo.“ — Aistė, 29 m., Vilnius
„Skrandį skaudėjo beveik kasdien. Vaistai padėdavo tik trumpam. Kai pradėjau lankyti psichoterapiją, supratau, kiek daug įtampos nešiojausi. Po kelių mėnesių simptomai visai susilpnėjo.“ — Rimantas, 45 m., Kaunas
„Ilgai galvojau, kad gydytojai tiesiog neranda ligos. Jausdavausi blogai, bet visi tyrimai geri. Tik kai pradėjau mažinti stresą, daugiau ilsėtis ir pakeičiau požiūrį į problemas, skausmai beveik išnyko.“ — Birutė, 62 m., Klaipėda
„Pacientų istorijos rodo, kad nervinės kilmės skrandžio skausmai gali labai varginti, tačiau jie tikrai nėra neišsprendžiami. Kompleksinis gydymas ir paciento aktyvus įsitraukimas duoda geriausius rezultatus.“ — Prof. Emeran Mayer, gastroenterologas, UCLA medicinos centras (JAV)
Dažniausiai užduodami klausimai apie nervinės kilmės skrandžio skausmus
Ar nerviniai skrandžio skausmai yra „galvoje“, ar tikri?
Kokie ženklai rodo, kad skausmas gali būti nervinės kilmės?
Kokios „raudonos vėliavos“ reiškia, kad reikia skubiai pas gydytoją?
Kaip gydomi nervinės kilmės skrandžio skausmai?
Ar mityba gali padėti?
Ar vaistai vieni išspręs problemą?
Kiek laiko užtrunka, kol pagerėja?
Ar šie skausmai gali sukelti rimtas ligas?
Kiti straipsniai
