Kaip nustatomas erkinis encefalitas?
Erkinis encefalitas – tai virusinė centrinės nervų sistemos infekcija, kurią perduoda užkrėstos erkės įkandimas. Ši liga gali paveikti smegenis ir smegenų dangalus, sukeldama rimtų komplikacijų, todėl labai svarbu ją laiku diagnozuoti. Kadangi pirmieji simptomai dažnai primena gripą, tiksli diagnostika reikalauja specialių tyrimų. Šiame straipsnyje paaiškinsime, kaip gydytojai nustato erkinį encefalitą, kokie tyrimai atliekami ir kokius ženklus svarbu pastebėti.
- Kas tai? – Virusinė infekcija, pažeidžianti centrinę nervų sistemą, platinama erkių.
- Pirmieji simptomai? – Karščiavimas, galvos skausmas, nuovargis, raumenų skausmai, vėliau – neurologiniai požymiai.
- Kaip nustatomas? – Atliekami kraujo tyrimai (antikūnų nustatymas), smegenų skysčio (likvoro) tyrimas, prireikus – MRT.
- Kada kreiptis į gydytoją? – Jei po erkės įkandimo pasireiškia karščiavimas, stiprus galvos skausmas ar kiti neurologiniai simptomai.
- Kodėl svarbu? – Ankstyva diagnostika padeda atskirti erkinį encefalitą nuo kitų ligų ir parinkti tinkamą gydymą.
Kokie simptomai sukelia įtarimą dėl erkinio encefalito?
Erkinio encefalito eiga dažniausiai būna dviem fazėmis, todėl liga gali atrodyti klastinga – pirmoji banga primena įprastą gripą, o tik antrojoje atsiranda neurologiniai požymiai.
1 fazė – pradžia (pirmoji infekcijos banga):
Dažniausiai pasireiškia per 7–14 dienų po erkės įkandimo. Simptomai primena virusinę peršalimo ligą ar gripą:
- karščiavimas,
- galvos skausmas,
- bendras silpnumas,
- raumenų ir sąnarių skausmai,
- pykinimas.
Ši fazė dažnai praeina per kelias dienas, ir žmogus gali pasijusti geriau – todėl daugelis nesikreipia į gydytoją.
2 fazė – neurologiniai simptomai:
Po kelių dienų „pagerėjimo“ atsiranda rimtesni požymiai, rodantys centrinės nervų sistemos pažeidimą:
- stiprus galvos skausmas,
- sprando sustingimas,
- jautrumas šviesai,
- pykinimas, vėmimas,
- sąmonės sutrikimai, sumišimas,
- traukuliai,
- galūnių silpnumas ar paralyžius.
Dr. Tomas Žilinskas, infekcinių ligų specialistas (Lietuva):
„Pacientai dažnai kreipiasi tik antroje ligos fazėje, kai jau pasireiškia neurologiniai simptomai. Deja, tada liga būna pažengusi, todėl ankstyvas įtarimas yra labai svarbus.“
Kodėl simptomai klaidina?
Kadangi pirmoji fazė primena gripą, daugelis žmonių net neįtaria, kad tai gali būti rimta infekcija. Tik atsiradus neurologiniams požymiams gydytojas pradeda įtarti erkinį encefalitą ir siunčia atlikti tyrimus.
Kaip nustatomas erkinis encefalitas?
Diagnozuoti erkinį encefalitą remiantis vien tik simptomais nėra pakankamai patikima, nes pirmoji ligos fazė labai panaši į gripą ar kitas virusines infekcijas. Todėl gydytojai naudoja laboratorinius ir instrumentinius tyrimus, kurie padeda patvirtinti diagnozę.
Kraujo tyrimai (antikūnų nustatymas)
Svarbiausias diagnostikos metodas yra antikūnų prieš erkinio encefalito virusą nustatymas kraujo serume.
- Ūminėje fazėje tiriami IgM antikūnai, kurie rodo neseniai prasidėjusią infekciją.
- IgG antikūnai atsiranda vėliau ir išlieka ilgą laiką – jie rodo persirgtą infekciją arba imunitetą po skiepų.
Daugeliu atvejų diagnozei patvirtinti atliekami pakartotiniai kraujo tyrimai (po kelių savaičių), kad būtų matomas antikūnų kiekio didėjimas.
Smegenų skysčio (likvoro) tyrimas
Jeigu pasireiškia neurologiniai simptomai, atliekama lumbalinė punkcija – imamas smegenų skystis iš stuburo kanalo.
- Likvore aptinkama padidėjusi limfocitų koncentracija.
- Kartais tiriami antikūnai ir šiame skystyje, kas padeda galutinai patvirtinti diagnozę.
PGR (polimerazės grandininė reakcija)
Šiuo metodu galima aptikti paties viruso genetinę medžiagą kraujyje ar likvore, tačiau praktiškai tai atliekama rečiau, nes virusas dažniausiai būna nustatomas tik pirmosios fazės metu.
Vaizdiniai tyrimai
Kai kuriais atvejais naudojami:
- Galvos MRT, siekiant įvertinti smegenų pažeidimus.
- EEG (elektroencefalograma) – smegenų veiklos pokyčiams fiksuoti.
Dr. Andreas Heinz, neurologas (Austrija):
„Vien tik klinikiniai simptomai retai pakankami diagnozei. Kraujo serologija kartu su smegenų skysčio tyrimu yra aukso standartas erkinio encefalito patvirtinimui.“
(vertimas į lietuvių k.)
Kada kreiptis į gydytoją?
Ne kiekvienas erkės įkandimas reiškia, kad žmogus užsikrėtė erkiniu encefalitu. Vis dėlto, atidžiai stebėti savo savijautą po įkandimo yra labai svarbu.
Į gydytoją reikėtų kreiptis, jei:
- Po kelių dienų ar savaičių pasireiškia karščiavimas, galvos ar raumenų skausmai, primenantys gripą.
- Staiga atsiranda stiprus galvos skausmas, kurio nepavyksta numalšinti įprastais vaistais.
- Jaučiamas sprando sustingimas arba sunku palenkti galvą.
- Atsiranda pykinimas, vėmimas, jautrumas šviesai.
- Pasireiškia sumišimas, sąmonės sutrikimai, traukuliai.
Dr. Jūratė Stankutė, neurologė (Lietuva):
„Nors daugelis erkių įkandimų baigiasi be komplikacijų, negalima nuvertinti net menkiausių simptomų. Jei pacientas po įkandimo jaučia karščiavimą ar neurologinius požymius, jis turi kreiptis į medikus nedelsdamas.“
Kodėl svarbu neatidėlioti?
Kuo anksčiau kreipiamasi, tuo greičiau atliekami reikiami tyrimai ir nustatoma diagnozė. Tai leidžia laiku pradėti gydymą, užtikrinti simptominę pagalbą ir stebėti paciento būklę, kol liga nepadarė ilgalaikės žalos.
Kodėl svarbu laiku nustatyti erkinį encefalitą?
Laiku diagnozavus erkinį encefalitą, galima išvengti sunkių komplikacijų ir užtikrinti tinkamą priežiūrą. Uždelsus – rizika pasekmėms žymiai išauga.
Nauda laiku nustačius
- Galima atskirti ligą nuo kitų panašių infekcijų (pvz., gripo, Laimo ligos).
- Anksti pradedamas simptominis gydymas ir intensyvi stebėsena.
- Sumažėja rimtų neurologinių komplikacijų rizika.
- Pacientas gali greičiau grįžti prie įprasto gyvenimo ritmo.
- Sustiprinamas visuomenės sveikatos saugumas (tiksliau fiksuojami ligos atvejai).
Pavojai uždelsus
- Liga gali progresuoti į sunkų encefalitą su smegenų pažeidimu.
- Padidėja nuolatinės negalios rizika (paralyžius, atminties ir koncentracijos sutrikimai).
- Ilgesnis ir sudėtingesnis gydymas ligoninėje.
- Didelis psichologinis stresas pacientui ir jo šeimai.
- Sumažėja pasveikimo tikimybė be liekamųjų reiškinių.
Kaip gydomas erkinis encefalitas?
Deja, priešingai nei bakterinės infekcijos, erkinio encefalito negalima gydyti antibiotikais, nes jį sukelia virusas. Šiuo metu nėra ir specifinio antivirusinio gydymo, todėl terapija yra simptominė ir palaikomoji.
Pagrindiniai gydymo principai
- Stacionarinis gydymas. Pacientai, kuriems nustatomas erkinis encefalitas, dažniausiai guldomi į ligoninę, o sunkiais atvejais – į neurologijos ar intensyviosios terapijos skyrių.
- Simptominė terapija. Skiriami vaistai karščiavimui, skausmui, pykinimui malšinti.
- Skysčių balanso palaikymas. Į veną lašinami skysčiai, užtikrinantys normalią organizmo veiklą.
- Priepuolių ar sąmonės sutrikimų kontrolė. Jei pasireiškia traukuliai, naudojami prieštraukuliai vaistai.
- Reabilitacija. Po ūminės ligos fazės pacientams dažnai reikia kineziterapijos, logopedo ar psichologo pagalbos.
Dr. Vytenis Kalibatas, infektologas (Lietuva):
„Specifinio vaisto nuo erkinio encefalito nėra. Visa pagalba yra palaikomoji, todėl labai svarbu anksti atpažinti ligą, užtikrinti intensyvią priežiūrą ir stebėti pacientą.“
Kokios gali būti erkinio encefalito pasekmės?
Nors dalis žmonių po erkinio encefalito visiškai pasveiksta, daliai pacientų ši infekcija palieka ilgalaikius pėdsakus. Pasekmių sunkumas priklauso nuo ligos eigos, paciento amžiaus, imuninės sistemos stiprumo ir to, kaip greitai buvo suteikta medicininė pagalba.
Dažniausios pasekmės
- Ilgalaikiai galvos skausmai ir nuovargis. Net po pasveikimo žmonės gali skųstis nuolatiniu jėgų trūkumu.
- Atminties, dėmesio ir koncentracijos sutrikimai. Dėl smegenų pažeidimų atsiranda kognityvinių problemų.
- Judėjimo sutrikimai. Galūnių silpnumas ar net paralyžius, ypač po sunkios ligos formos.
- Psichikos sveikatos problemos. Nerimas, depresija ar potrauminio streso sindromas gali lydėti po ligos.
- Darbingumo sumažėjimas. Kai kuriems pacientams tampa sunku grįžti į įprastą darbo ritmą.
Pasekmių dažnumas
Medicinos literatūra rodo, kad apie 20–40 % pacientų po erkinio encefalito patiria ilgalaikius liekamuosius reiškinius. Kuo sunkesnė buvo ligos eiga, tuo didesnė tikimybė, kad pasekmės išliks.
Dr. Tomas Strle, infekcinių ligų ekspertas (Slovėnija):
„Net ir visiškai pasveikęs nuo ūminės ligos fazės, žmogus gali susidurti su nuovargiu, atminties sutrikimais ar nervų sistemos pažeidimo padariniais. Todėl labai svarbi ir reabilitacija, ir psichologinė pagalba.“
Žmonių patirtys
Rūta, 42 m.:
„Po erkės įkandimo pajutau gripą primenančius simptomus – temperatūra, galvos skausmas. Pamaniau, kad tai nieko rimto, bet po kelių dienų galvos skausmai tapo tokie stiprūs, kad nebegalėjau pakilti iš lovos. Ligoninėje diagnozavo erkinį encefalitą. Laimei, šiandien jaučiuosi gerai, bet nuovargis dar ilgai lydėjo.“
Algirdas, 58 m.:
„Mano liga prasidėjo tarsi paprastu karščiavimu. Kai pradėjo svaigti galva ir sustingo sprandas, supratau, kad reikia į ligoninę. Gydytojai sakė, kad tai buvo pavojinga fazė. Dabar, po pusmečio, vis dar kartais jaučiu atminties spragas.“
Jolanta, 30 m.:
„Erkinis encefalitas mane ištiko netikėtai – iš pradžių maniau, kad apsinuodijau maistu, nes pykino ir karščiavau. Tik neurologiniai simptomai privertė kreiptis į gydytoją. Dabar suprantu, kad laiku suteikta pagalba išgelbėjo nuo rimtesnių pasekmių.“
Šios patirtys parodo, kad liga gali paliesti bet kurį žmogų, o simptomai dažnai atrodo nekalti. Ankstyvas reagavimas ir gydytojų pagalba yra raktas į išgyvenimą bei greitesnį atsigavimą.