Astigmatizmas: priežastys, simptomai, testas ir gydymo galimybės
Astigmatizmas yra regėjimo sutrikimas, kurį sukelia netolygiai suformuotas akies ragenos ar lęšio paviršius. Tai dažna būklė, galinti sukelti neryškų regėjimą ir įtampą akyse, tačiau tinkamai gydoma. Šiame straipsnyje išsamiai aptarsime astigmatizmo priežastis, simptomus, testus ir gydymo galimybes, padedančias atgauti aiškų regėjimą.
- Kas tai? – Regėjimo sutrikimas, kurio metu akies ragenos ar lęšio forma yra netolygiai suformuota, todėl šviesa fokusuoja neteisingai.
- Simptomai: – Neryškus regėjimas, akių nuovargis, galvos skausmai, ypač ilgo skaitymo ar darbų prie kompiuterio metu.
- Testai: – Regėjimo patikrinimas optometristo arba akių gydytojo pagalba, kuris įvertina akies formą ir lūžio kampus.
- Gydymas: – Akinių ar kontaktinių lęšių dėvėjimas, chirurginė intervencija (LASEK, LASIK), jei astigmatizmas yra didelis.
- Prognozė: – Su tinkamu gydymu, astigmatizmas gali būti efektyviai suvaldomas ir regėjimas gerėja.
Simptomai ir diagnozė
Astigmatizmas gali sukelti įvairius regėjimo sutrikimus. Priklausomai nuo astigmatizmo sunkumo, simptomai gali būti lengvi arba stiprūs. Pagrindinis simptomas yra neryškus regėjimas, kuris gali pasireikšti tiek arti, tiek toli esančiuose objektuose. Kiti simptomai dažnai susiję su akių nuovargiu ir galvos skausmais.
Pagrindiniai simptomai:
- Neryškus regėjimas – nesvarbu, ar žiūrite į tolimus, ar artimus objektus, vaizdai dažnai atrodo iškreipti arba dvigubi.
- Akių nuovargis – ilgai žiūrint į kompiuterį, knygas ar mobilųjį telefoną, gali pasireikšti nuovargis ir diskomfortas akyse.
- Galvos skausmai – dažnai pasireiškia dėl akių įtampos, bandant išlaikyti aiškų regėjimą.
- Sunkumai vairuojant naktį – astigmatizmas gali sukelti šviesos blyksnių ir halo efektų, dėl kurių sunku vairuoti esant blogam apšvietimui.
Kaip diagnozuojamas astigmatizmas?
Astigmatizmas gali būti diagnozuojamas tik akių gydytojo atlikto regėjimo patikrinimo metu. Gydytojas naudoja specialų įrenginį, vadinamą refraktometru, kuris matuoja akies lūžio kampus ir nustato, kiek netolygiai yra akies paviršius. Taip pat gali būti atliekama keratometrija, kuri padeda išmatuoti ragenos kreivumą ir nustatyti astigmatizmo laipsnį.
Dažnai astigmatizmas nustatomas kartu su kitais regėjimo sutrikimais, todėl gydytojas gali atlikti išsamią diagnozę, kad įvertintų, ar yra ir kitų problemų, tokių kaip trumparegystė ar tolimumo sutrikimas.
„Astigmatizmą galima lengvai diagnozuoti naudojant modernią regėjimo diagnostiką, tačiau svarbu atlikti reguliarius akių patikrinimus, kad būtų išvengta rimtesnių regėjimo problemų ateityje,“ – teigia dr. Marko Sullivan, akių gydytojas (Mayo Clinic, JAV).
Gydymo galimybės
Astigmatizmas gali būti lengvai valdomas ir koreguojamas įvairiais metodais. Gydymas priklauso nuo astigmatizmo laipsnio ir poveikio gyvenimo kokybei. Tai gali apimti akinių ar kontaktinių lęšių dėvėjimą arba chirurgines procedūras, jei astigmatizmas yra didelis ir nepagerėja naudojant konservatyvius metodus.
Akinių ir kontaktinių lęšių dėvėjimas
Akinių dėvėjimas – pats paprasčiausias ir dažniausiai naudojamas astigmatizmo korekcijos metodas. Jie koreguoja šviesos lūžimą ir padeda susikoncentruoti vaizdui ant tinklainės. Akinių lęšiai yra specialiai pritaikyti kiekvienam pacientui, atsižvelgiant į astigmatizmo laipsnį ir tipą.
Kontaktiniai lęšiai taip pat yra populiarus sprendimas žmonėms, kurie nenori dėvėti akinių. Torusiniai kontaktiniai lęšiai yra specialiai sukurti astigmatizmui gydyti ir gali pasiūlyti aiškesnį regėjimą nei tradiciniai lęšiai.
Chirurginiai gydymo metodai
Kai astigmatizmas yra stiprus ir nesusitvarko su akinių ar kontaktinių lęšių pagalba, gali būti reikalingos chirurginės procedūros. Populiariausios chirurginės galimybės yra:
- LASIK (Laser-Assisted in Situ Keratomileusis) – tai lazeriu atliekama chirurginė procedūra, kurios metu keičiamas ragenos paviršius, kad būtų sureguliuotas šviesos lūžimas ir išgautas aiškesnis regėjimas.
- LASEK (Laser Epithelial Keratomileusis) – panaši procedūra kaip LASIK, tačiau skirtas žmonėms su plonesne ragenos struktūra. Tai taip pat lazerinė chirurgija, kuri koreguoja ragenos paviršių.
- Keratoplastika – tai ragenos persodinimas, kuris atliekamas, jei astigmatizmas yra susijęs su ragenos pažeidimu arba jei kiti gydymo būdai nepadeda.
Prevencija ir gyvenimo būdo patarimai
Nors astigmatizmo negalima visiškai išvengti, yra keletas priemonių, kurios padeda išlaikyti gerą akių sveikatą ir sumažinti regėjimo problemas:
- Reguliarūs akių patikrinimai – tai padeda laiku pastebėti astigmatizmą ir kitus regėjimo sutrikimus.
- Teisingas darbo su kompiuteriu bei skaitymo pozavimas – ilgalaikis darbas su ekranu gali pabloginti astigmatizmą, todėl svarbu daryti pertraukas ir laikyti tinkamą atstumą nuo kompiuterio ar knygos.
- Akių apsauga nuo saulės – dėvėti akinius nuo saulės, kad apsaugotumėte akis nuo UV spindulių, kurie gali pakenkti akių sveikatai.
„Astigmatizmo korekcija dažniausiai būna labai efektyvi, ir regėjimo aiškumas gali būti pasiektas net ir sunkiuose atvejuose, naudojant šiuolaikinius gydymo metodus,“ – teigia dr. Alice Peterson, akių chirurgė (Cleveland Clinic, JAV).