Metabolinis sindromas: kas tai, kriterijai, gydymas ir skaičiuoklė

Metabolinis sindromas – tai kelių sveikatos sutrikimų derinys, kuris reikšmingai padidina širdies ir kraujagyslių ligų bei 2 tipo diabeto riziką. Tai nėra viena liga, o kompleksas: padidėjęs kraujospūdis, nutukimas (ypač pilvo srityje), padidėjęs cukraus kiekis kraujyje ir sutrikę cholesterolio rodikliai.

Kas yra metabolinis sindromas?

Metabolinis sindromas nėra viena liga, bet kelių sveikatos problemų derinys, kuris kartu ženkliai padidina rimtų ligų riziką. Jis dažniausiai diagnozuojamas tada, kai žmogus turi bent tris iš penkių pagrindinių kriterijų: pilvo nutukimą, padidėjusį kraujospūdį, aukštą trigliceridų kiekį, mažą „gerojo“ DTL cholesterolio lygį ir padidėjusią gliukozę kraujyje.

Paprastai sakant, tai yra įspėjamasis signalas, kad organizme vyksta medžiagų apykaitos sutrikimai, kurie laikui bėgant gali sukelti 2 tipo diabetą, širdies ligas ar insultą.

Ši būklė visame pasaulyje tampa vis dažnesnė. Manoma, kad apie 25 % suaugusiųjų turi metabolinį sindromą, o rizika didėja su amžiumi, antsvoriu ir mažesniu fiziniu aktyvumu.

„Metabolinis sindromas – tai tarsi raudona vėliava gydytojams ir pacientams. Jis įspėja, kad žmogaus širdies ir kraujagyslių sistema artėja prie kritinės ribos,“ – aiškina dr. Robert Eckel, endokrinologas ir Amerikos širdies asociacijos narys.

Kriterijai ir diagnostika

Metabolinis sindromas nustatomas, kai žmogus turi bent 3 iš 5 žemiau pateiktų požymių.

• Pilvo nutukimas: vyrams liemens apimtis ≥102 cm, moterims ≥88 cm.
• Padidėjęs kraujospūdis: ≥130/85 mmHg arba vartojami vaistai hipertenzijai gydyti.
• Padidėję trigliceridai: ≥1,7 mmol/l arba vartojami vaistai jų mažinimui.
• Mažas DTL cholesterolis: vyrams <1,0 mmol/l, moterims <1,3 mmol/l.
• Padidėjusi gliukozė kraujyje: ≥5,6 mmol/l arba vartojami vaistai nuo diabeto.

Diagnostika paprastai atliekama gydytojo kabinete. Vertinama ne tik liemens apimtis ir kraujospūdis, bet ir atliekami kraujo tyrimai – lipidograma bei gliukozės tyrimas.

Svarbu pabrėžti, kad metabolinis sindromas yra sisteminė būklė, todėl gydytojas įvertina bendrą paciento sveikatos istoriją, mitybos įpročius ir fizinį aktyvumą.

„Diagnozė nėra vien tik skaičiai. Reikia žiūrėti į visą žmogaus sveikatą ir jo gyvenimo būdą,“ – pabrėžia dr. Frank Sacks, kardiologas (Harvard T.H. Chan School of Public Health, JAV).

Pagrindinės priežastys ir rizikos veiksniai

Metabolinio sindromo atsiradimą lemia keli veiksniai, kurie dažnai susipina tarpusavyje. Pagrindinė priežastis yra insulino rezistencija – būklė, kai organizmo ląstelės nebereaguoja į insuliną taip efektyviai, todėl kraujyje kaupiasi gliukozė.

Dažniausi rizikos veiksniai:

• Nutukimas, ypač pilvo srityje. Riebalai aplink vidaus organus (vadinamasis visceralinis riebalinis audinys) tiesiogiai veikia hormonų pusiausvyrą ir didina uždegiminius procesus.
• Mažas fizinis aktyvumas. Sėdimas gyvenimo būdas silpnina medžiagų apykaitą ir spartina svorio augimą.
• Nesubalansuota mityba. Daug cukraus, rafinuotų angliavandenių ir sočiųjų riebalų turinti dieta yra tiesus kelias į metabolinius sutrikimus.
• Genetika. Jei šeimoje yra sergančių diabetu ar širdies ligomis, rizika padidėja.
• Amžius. Rizika didėja sulaukus 40–50 metų, tačiau dėl augančio nutukimo masto sindromas nustatomas vis jaunesniems.
• Lėtinis stresas ir miego trūkumas. Jie tiesiogiai veikia hormonų sistemą, didina apetitą ir mažina jautrumą insulinui.

Metabolinis sindromas dažnai vadinamas „tyliąja bomba“, nes daugelį metų gali nesukelti aiškių simptomų. Žmogus gali jaustis pakankamai sveikas, kol vieną dieną neatsiranda rimtesnių komplikacijų – aukštas kraujospūdis, infarktas ar 2 tipo diabetas.

„Didžiausia klaida – laukti simptomų. Metabolinį sindromą reikia pastebėti kuo anksčiau, nes tada gyvenimo būdo pokyčiai gali sustabdyti ligos progresą,“ – teigia dr. James Meigs, endokrinologas (Massachusetts General Hospital, JAV).

Gydymas: gyvenimo būdas ir vaistai

Metabolinio sindromo gydymas remiasi pirmiausia gyvenimo būdo pokyčiais, o vaistai skiriami tada, kai vien tik to nepakanka.

Gyvenimo būdo pokyčiai

• Mityba. Rekomenduojama laikytis subalansuotos, mažai sočiųjų riebalų ir cukraus turinčios dietos. Dažnai taikoma Viduržemio jūros dieta, gausi daržovių, žuvies, alyvuogių aliejaus.
• Fizinis aktyvumas. Bent 150 minučių vidutinio intensyvumo veiklos per savaitę (pvz., greitas ėjimas, plaukimas, važiavimas dviračiu).
• Svorio mažinimas. Net 5–10 % kūno svorio sumažėjimas ženkliai pagerina kraujo spaudimo, cukraus ir cholesterolio rodiklius.
• Rūkymo atsisakymas ir alkoholio ribojimas. Tai sumažina širdies ligų bei insulto riziką.

Vaistai

Kai vien gyvenimo būdo pokyčių neužtenka, gydytojas gali skirti:

• Vaistus kraujospūdžiui reguliuoti (pvz., AKF inhibitorius, beta blokatorius).
• Statinus arba kitus preparatus cholesterolio kiekiui mažinti.
• Vaistus nuo diabeto (pvz., metforminą), jei gliukozės lygis išlieka aukštas.

Svarbiausia suprasti, kad gydymas yra kompleksinis. Dažnai reikia koreguoti kelis rizikos veiksnius vienu metu – pavyzdžiui, mažinti svorį, kartu vartoti vaistus ir reguliariai tikrinti kraujo tyrimus.

„Metabolinis sindromas nėra vien tik skaičiai kraujo tyrimuose – tai viso organizmo pusiausvyros pažeidimas. Todėl gydymas turi būti holistinis,“ – aiškina dr. Ronald Krauss, lipidų tyrimų ekspertas (University of California, San Francisco).

Metabolinio sindromo skaičiuoklė

Dažniausiai užduodami klausimai apie metabolinį sindromą