Skiepai nuo erkinio encefalito: tikri žmonių atsiliepimai ir patirtys
Vis dažniau žmonės susimąsto apie erkinio encefalito grėsmę, ypač gyvenant ar daug laiko leidžiant gamtoje. Nors pati liga yra reta, jos pasekmės gali būti labai sunkios – nuo ilgalaikių neurologinių sutrikimų iki neįgalumo. Todėl skiepai laikomi patikimiausia apsauga. Tačiau natūralu, kad prieš priimant sprendimą skiepytis kyla įvairių klausimų: ar vakcina saugi, ar ji veiksminga, ar verta patirti galimus šalutinius poveikius?
Ne vienam žmogui sprendimą palengvina kitų patirtys. Kai išgirsti, kaip realūs žmonės jautėsi po skiepų, kokių reakcijų patyrė ar kaip pasikeitė jų požiūris į ligą, apsispręsti tampa paprasčiau. Šiame straipsnyje pasidalinsime ne tik medikų rekomendacijomis, bet ir tikrais žmonių atsiliepimais apie skiepus nuo erkinio encefalito.
- Kas tai? – Vakcina, apsauganti nuo erkinio encefalito viruso sukeliamų komplikacijų.
- Kada galima skiepytis? – Skiepijama tiek suaugusieji, tiek vaikai nuo 1 metų amžiaus.
- Kiek dozių reikia? – Pagrindinė schema: 3 dozės, vėliau – revakcinacija kas 3–5 metus.
- Kada susiformuoja imunitetas? – Po antrosios dozės jau atsiranda pakankama apsauga, pilnas imunitetas susiformuoja po trečios dozės.
- Dažniausios reakcijos? – Laikinas paraudimas ar skausmas dūrio vietoje, lengvas karščiavimas, nuovargis.
Kas yra skiepai nuo erkinio encefalito?
Skiepai nuo erkinio encefalito – tai profilaktinė priemonė, kuri padeda apsaugoti žmogų nuo šios pavojingos ligos. Vakcina yra pagaminta iš inaktyvuoto (negyvo) viruso, todėl ji nesukelia ligos, bet paskatina imuninę sistemą gaminti antikūnus. Tokiu būdu, jei žmogus vėliau susiduria su erkinio encefalito virusu, organizmas jau būna pasiruošęs jį atpažinti ir kovoti.
Skiepytis rekomenduojama visiems, kurie gyvena ar dažnai lankosi vietovėse, kur erkinis encefalitas yra paplitęs. Tai ypač aktualu miškų darbuotojams, ūkininkams, grybautojams ir žmonėms, mėgstantiems aktyvų poilsį gamtoje.
Infektologas prof. Heinz Feldmann (Vokietija) yra sakęs:
„Erkinis encefalitas yra išvengiama liga – skiepai yra veiksmingiausias būdas apsaugoti save ir savo artimuosius.“
Svarbu pabrėžti, kad skiepai nesuteikia viso gyvenimo trukmės imuniteto – reikia laikytis skiepijimo schemos ir revakcinacijų. Tačiau net ir nepilnai pasiskiepijus, rizika sirgti sunkia ligos forma smarkiai sumažėja.
Kaip vyksta skiepijimo schema?
Skiepijimas nuo erkinio encefalito vykdomas pagal nustatytą schemą, kad imuninė sistema turėtų pakankamai laiko susiformuoti tvirtam atsakui. Yra dvi pagrindinės skiepijimo schemos – įprastinė ir pagreitinta.
- Įprastinė schema: pirmosios dvi dozės suleidžiamos 1–3 mėnesių intervalu, trečioji dozė – po 5–12 mėnesių. Po antros dozės jau atsiranda pakankamas imunitetas, tačiau ilgesnei apsaugai būtina trečioji.
- Pagreitinta schema: naudojama, jei skiepytis pradedama pavasarį ar vasarą, kai erkės jau aktyvios. Tada pirmos dvi dozės leidžiamos per 2 savaites, trečioji – po kelių mėnesių.
- Revakcinacija: kas 3–5 metus, priklausomai nuo amžiaus ir pasirinktos vakcinos.
Žemiau pateikiama lentelė aiškiau parodo skiepijimo eigą:
Dozė | Kada skiriama? | Ką suteikia? |
---|---|---|
1 dozė | Pasirinkta diena | Pradeda formuotis imunitetas |
2 dozė | Po 1–3 mėn. (arba po 14 d. pagreitintoje schemoje) | Suteikia jau pakankamą apsaugą |
3 dozė | Po 5–12 mėn. nuo antros dozės | Užtikrina ilgalaikę apsaugą |
Revakcinacija | Kas 3–5 metus | Atnaujina imunitetą |
Žmonių atsiliepimai apie skiepus
Žmonių patirtys dažnai padeda apsispręsti labiau nei sausi faktai. Skiepai nuo erkinio encefalito kelia nemažai diskusijų – vieni juos giria už suteiktą ramybę, kiti dalijasi apie šalutinius poveikius, o dalis dar svarsto, ar verta skiepytis.
Aušra, 29 m.
„Pirmą kartą pasiskiepijau prieš 3 metus, nes daug laiko leidžiu miškuose. Po pirmos dozės jaučiau tik lengvą rankos skausmą. Po antros – pakilo temperatūra iki 37,5 °C, bet kitą dieną jaučiausi normaliai. Esu labai patenkinta, nes dabar nebejaučiu nuolatinės baimės po kiekvieno erkės įkandimo.“
Mindaugas, 45 m.
„Labai abejojau, bet po to, kai mano draugas susirgo erkiniu encefalitu, nusprendžiau pasiskiepyti. Pats skiepas praėjo lengvai, tik ranka buvo šiek tiek patinusi porą dienų. Dabar nesigailiu – žinau, kad apsauga verta to diskomforto.“
Lina, 34 m.
„Man skiepai praėjo sunkiau – po antros dozės turėjau stipresnį šalutinį poveikį: karščiavau, skaudėjo galvą, jautėsi nuovargis. Bet viskas truko tik 2 dienas. Gydytoja paaiškino, kad tai normali organizmo reakcija. Džiaugiuosi, kad užsitikrinau apsaugą.“
Jonas, 52 m.
„Esu pasiskiepijęs jau seniai ir nuolat atnaujinu revakcinaciją. Nieko ypatingo nepajutau, tik dūrio vietoje paraudimas. Man ramybė sveikatos klausimais yra svarbiausia.“
Kaip matyti, patirtys skirtingos, tačiau dauguma žmonių pabrėžia, kad šalutiniai poveikiai būna laikini, o gauta apsauga suteikia daugiau naudos nei trumpalaikis diskomfortas.
Privalumai ir trūkumai skiepijantis
Kaip ir kiekviena medicininė procedūra, skiepai nuo erkinio encefalito turi savo stipriąsias puses ir galimus nepatogumus. Svarbiausia – žinoti tiek naudą, tiek rizikas, kad sprendimas būtų priimtas atsakingai ir ramiai.
Privalumai
- Apsaugo nuo sunkios ir pavojingos ligos, kurios gydymo galimybės ribotos.
- Suteikia ilgalaikę ramybę ir mažina baimę po kiekvieno erkės įkandimo.
- Skiepytis gali tiek suaugusieji, tiek vaikai nuo 1 metų amžiaus.
- Net ir nepilnai pasiskiepijus, rizika sirgti sunkia forma yra mažesnė.
Trūkumai
- Gali pasireikšti šalutiniai poveikiai: karščiavimas, rankos skausmas, nuovargis.
- Reikia kelių dozių ir periodinių revakcinacijų kas 3–5 metus.
- Ne visi žmonės pasiskiepija laiku – pradėjus pavasarį, pilna apsauga susiformuoja tik po kelių mėnesių.
- Vakcinacija nėra nemokama visiems – kai kuriais atvejais tenka už ją susimokėti.