Policistinių kiaušidžių sindromas (PKS): simptomai, gydymas, mityba ir pastojimo galimybės

Policistinių kiaušidžių sindromas yra vienas dažniausių endokrininių sutrikimų moterims, galintis paveikti tiek reprodukcinę, tiek bendrą sveikatą. Tai nėra viena konkreti liga, o simptomų derinys, kurio išraiška gali būti labai skirtinga – nuo mėnesinių ciklo sutrikimų iki metabolinių pokyčių.

Kas yra PKS?

PKS diagnozė nustatoma pagal vadinamuosius Roterdamo kriterijus: reikia bent dviejų iš trijų požymių – nereguliarios arba nevykstančios ovuliacijos, klinikinio ar laboratorijoje nustatyto androgenų pertekliaus, policistinių kiaušidžių morfologijos ultragarsu.

Svarbu atskirti, kad ne visos moterys su „policistinėmis kiaušidėmis“ turi PKS. Paauglystėje ultragarsiniai pakitimai gali būti normali raidos dalis, todėl diagnozė remiasi platesniu simptomų vertinimu.

Šiuolaikiniai ultragarso kriterijai numato, kad policistine kiaušidžių morfologija laikoma tada, kai kiaušidėje yra ≥ 20 mažų folikulų arba kiaušidės tūris viršija 10 ml. Papildomai gali būti vertinamas anti-Müllerio hormono (AMH) lygis.

PKS nėra vien tik ginekologinė problema. Tai sisteminis sutrikimas, dažnai susijęs su insulino rezistencija, padidėjusia širdies ir kraujagyslių ligų, diabeto, metabolinio sindromo bei endometriumo hiperplazijos rizika.

„PKS diagnozė yra daugiau nei ultragarsas – būtina įvertinti visą moters sveikatos kontekstą, įskaitant hormonų balansą ir metabolinius rizikos veiksnius.“
— prof. H. Teede, endokrinologė

PKS simptomai

Policistinių kiaušidžių sindromo požymiai dažnai pasireiškia jau paauglystėje, bet gali išryškėti ir vėliau. Jie nėra vienodi visoms moterims, todėl diagnozė nustatoma įvertinus visą simptomų rinkinį, o ne vieną požymį.

Menstruacijų ir ovuliacijos sutrikimai

Dažniausiai pasireiškia retėjančios ar nereguliarios mėnesinės – ciklas trunka ilgiau nei 35 dienas arba mėnesinės pasireiškia rečiau nei 8 kartus per metus. Kartais mėnesinių visai nebūna kelis mėnesius iš eilės. Tokie sutrikimai rodo, kad ovuliacija vyksta retai arba jos iš viso nėra.

Hiperandrogenizmo požymiai

Androgenų (vyriškų hormonų) perteklius gali lemti:

• hirsutizmą – tamsių ir stambių plaukų augimą ant veido, krūtinės, pilvo,
• užsitęsusią ar sunkią aknę,
• plaukų slinkimą ar retėjimą viršugalvyje.

Metaboliniai požymiai

Dalis moterų patiria svorio didėjimą, ypač ties juosmeniu. Gali pasireikšti padidėjęs insulino kiekis kraujyje, didesnis alkio jausmas, energijos svyravimai po valgio. Ilgainiui tai didina diabeto, padidėjusio cholesterolio ir širdies ligų riziką.

Odos ir kitokie pokyčiai

Kai kurios moterys pastebi tamsesnes odos dėmes raukšlėse (acanthosis nigricans), susijusias su insulino rezistencija. Taip pat gali atsirasti polinkis į riebalų kaupimąsi kepenyse.

Psichologiniai aspektai

PKS neapsiriboja tik fiziniais simptomais. Dėl nevaisingumo baimės, išvaizdos pokyčių ir lėtinio pobūdžio šis sindromas siejamas su dažnesniais nerimo ir depresijos atvejais.

Kada būtina kreiptis skubiai

• Jei mėnesinių nėra ilgiau nei 90 dienų.
• Jei kraujavimas toks gausus, kad per valandą permirksta vienas įklotas ar tamponas.
• Jei atsiranda stiprus vienpusis dubens skausmas, ypač su karščiavimu.
• Jei pastojus prasideda kraujavimas ar stiprus pilvo skausmas.

„PKS simptomai gali apimti tiek mėnesinių sutrikimus, tiek metabolinius ir psichologinius sunkumus – svarbu, kad visi šie aspektai būtų vertinami gydymo metu.“
— prof. Ricardo Azziz, JAV endokrinologas ir vienas pagrindinių PKS tyrėjų

Priežastys ir patogenezė

Policistinių kiaušidžių sindromas nėra vienos priežasties liga. Tai kompleksinė būklė, susiformuojanti dėl kelių tarpusavyje susijusių veiksnių. Tyrimai rodo, kad genetika, hormonų reguliacijos sutrikimai ir insulino rezistencija yra glaudžiai susiję su PKS išsivystymu.

Genetiniai veiksniai

PKS dažniau pasireiškia šeimose, kuriose moterys turi panašių simptomų. Identifikuoti keli genai, susiję su insulino veikimu, androgenų gamyba bei folikulų brendimu, tačiau tiksli paveldėjimo schema lieka neaiški. Tai rodo, kad PKS yra poligeninė būklė.

Insulino rezistencija ir hiperinsulinemija

Didelė dalis moterų, sergančių PKS, turi sumažėjusį audinių jautrumą insulinui. Organizmas kompensuoja gamindamas daugiau insulino, o padidėjęs insulino kiekis stimuliuoja kiaušides gaminti daugiau androgenų. Tai vienas svarbiausių mechanizmų, aiškinančių hiperandrogenizmo požymius ir ovuliacijos sutrikimus.

Hormonų disbalansas

PKS būdingas padidėjęs liuteinizuojančio hormono (LH) ir folikulus stimuliuojančio hormono (FSH) santykis. Dėl to sutrinka folikulų brendimas, kiaušinėliai dažnai nepasiekia ovuliacijos stadijos. Androgenų gamyba kiaušidėse ir antinksčiuose sustiprėja, o estrogenų koncentracija išlieka pakilusi.

Metaboliniai ir aplinkos veiksniai

Mitybos įpročiai, fizinio aktyvumo stoka ir nutukimas dar labiau sustiprina insulino rezistenciją bei hormonų disbalansą. Vis dėlto PKS gali išsivystyti ir lieknoms moterims, todėl metaboliniai veiksniai nėra vienintelė priežastis.

Įvairovė tarp pacienčių

Ne visos moterys su PKS turi nutukimą ar metabolinių sutrikimų — egzistuoja vadinamasis „lieknas PKS“ fenotipas. Tai parodo, kad sindromas yra labai heterogeniškas ir gydymas turi būti individualizuotas.

„PKS atsiranda dėl sudėtingo genetinių, hormoninių ir metabolinių veiksnių derinio. Tai nėra tik viena problema kiaušidėse — tai viso organizmo sutrikimas.“
— prof. Richard S. Legro, JAV ginekologas-endokrinologas

Diagnostika

Policistinių kiaušidžių sindromo diagnozė nėra nustatoma pagal vieną tyrimą. Gydytojai vadovaujasi vadinamaisiais Roterdamo kriterijais: diagnozei reikia bent dviejų iš trijų požymių – ovuliacijos sutrikimų, klinikinio ar laboratorijoje nustatyto androgenų pertekliaus, policistinių kiaušidžių morfologijos ultragarsu.

Anamnezė ir klinikinis įvertinimas

Gydytojas pirmiausia klausia apie mėnesinių ciklo reguliarumą, nėštumo planus, odos pokyčius, svorio svyravimus, šeimos istoriją. Apžiūros metu vertinamas plaukuotumo laipsnis (Ferriman–Gallwey skalė), aknė, galvos plaukų retėjimas, kūno masės indeksas ir riebalų pasiskirstymas.

Laboratoriniai tyrimai

Atliekami kraujo tyrimai, siekiant įvertinti:

• bendrą ir laisvą testosteroną, SHBG,
• prolaktiną, TSH, kartais 17-OH-progesteroną,
• gliukozės tolerancijos mėginį ir lipidų profilį.

Tai padeda ne tik patvirtinti diagnozę, bet ir atmesti kitas ligas, kurios gali imituoti PKS (pvz., antinksčių hiperplazija, hiperprolaktinemija, skydliaukės ligos).

Ultragarsinis tyrimas

Kiaušidės vertinamos per makštį atliekant transvaginalinį ultragarsą. Policistinė morfologija nustatoma, kai kiaušidėje yra daug mažų folikulų (≥ 20) arba kiaušidės tūris viršija 10 ml. Paauglėms šis kriterijus taikomas atsargiai, nes jų kiaušidės natūraliai turi daugiau folikulų.

Diferencinė diagnostika

Prieš patvirtinant PKS, būtina atmesti kitas endokrinines būkles:

• skydliaukės funkcijos sutrikimus,
• hiperprolaktinemiją,
• neklasikinę įgimtą antinksčių hiperplaziją,
• androgenus gaminančius navikus (jei simptomai ryškūs ir progresuoja greitai).

Rizikos įvertinimas

Kadangi PKS siejamas su metaboliniais sutrikimais, gydytojai taip pat rekomenduoja reguliariai matuoti arterinį kraujo spaudimą, atlikti gliukozės ir lipidų tyrimus.

„PKS diagnozė neturi būti nustatoma remiantis vien tik ultragarsu. Svarbiausia yra klinikinių simptomų ir laboratorinių tyrimų derinys.“
— prof. Dianne Curtis, ginekologė-endokrinologė, JK

Gydymo principai

PKS gydymas visada turi būti individualizuotas pagal moters amžių, simptomus, nėštumo planus ir gretutines ligas. Tikslai paprastai būna trys: 1) atkurti reguliarų ciklą ir sumažinti hiperandrogenizmo simptomus, 2) pagerinti metabolinę būklę ir sumažinti ilgalaikes rizikas, 3) padidinti pastojimo galimybes.

Gyvensenos keitimas

Sveikos gyvensenos korekcija yra pirmo pasirinkimo priemonė visoms moterims su PKS, nepriklausomai nuo KMI.

• Subalansuota, energijos deficitą palaikanti mityba.
• Reguliarus fizinis aktyvumas (aerobika + jėgos pratimai).
• Pakankamas miegas, streso valdymas.

Net 5–10 % kūno svorio sumažinimas gali žymiai pagerinti ciklų reguliarumą ir ovuliaciją.

Hormoninė terapija

• Kombinuotos geriamųjų kontraceptikų tabletės (KOK) – pirmo pasirinkimo priemonė reguliuoti mėnesines ir mažinti androgenų poveikį (aknę, hirsutizmą).
• Jei vien KOK nepakanka, gali būti skiriami antiandrogenai (pvz., spironolaktonas), bet jie naudojami atsargiai ir tik kartu su patikima kontracepcija.

Metforminas

Metforminas pagerina insulino jautrumą, mažina insulino lygį ir antriniu būdu gali padėti atkurti ovuliaciją. Jis ypač naudingas pacientėms su antsvoriu, nutukimu ar prediabetu. Dažnai naudojamas kartu su kitomis priemonėmis.

Kosmetinės ir procedūrinės priemonės

Hirsutizmo gydymui papildomai taikomas lazerinis plaukų šalinimas, dermatologiniai gydymo būdai aknei. Kai kuriais atvejais svarstoma bariatrinė chirurgija, jei nutukimas yra didelio laipsnio ir nepasiduoda konservatyviam gydymui.

„Sveikos gyvensenos pokyčiai yra kertinis akmuo gydant PKS. Hormoniniai ir metaboliniai vaistai naudingi, bet be gyvenimo būdo korekcijų ilgalaikis poveikis išlieka ribotas.“
— prof. Helena Teede, Australijos endokrinologė, tarptautinių PKS gairių vadovė

Mityba sergant PKS

Nėra vienos stebuklingos dietos, kuri tiktų visoms moterims su PKS. Pagrindinis tikslas – pagerinti insulino jautrumą, sumažinti svorį (jei yra antsvoris) ir palaikyti hormonų pusiausvyrą. Mitybos rekomendacijos individualizuojamos, tačiau yra kelios pagrindinės kryptys, kurių laikosi dauguma ekspertų.

Energijos deficitas ir svorio mažinimas

Net 5–10 % svorio sumažinimas gali pagerinti ovuliaciją ir sumažinti hiperandrogenizmo simptomus. Todėl svarbiausia yra sukurti tvarų energijos deficitą, pritaikytą kiekvienos moters poreikiams.

Baltymų, skaidulų ir sveikųjų riebalų svarba

• Baltymai lėtina gliukozės pasisavinimą ir ilgiau suteikia sotumo jausmą.
• Skaidulos mažina gliukozės svyravimus ir teigiamai veikia žarnyno mikrobiotą.
• Sveikieji riebalai (alyvuogių aliejus, riešutai, sėklos, avokadai) padeda išlaikyti širdies ir kraujagyslių sveikatą.

Angliavandenių kokybė

Renkamasi mažo glikeminio indekso (GI) angliavandeniai – jie mažiau kelia cukraus kiekį kraujyje ir mažina insulino šuolius. Baltą duoną, cukrų ir saldžius gėrimus rekomenduojama riboti.

Viduržemio jūros mityba

Ši mitybos kryptis laikoma viena palankiausių sergant PKS: ji gausi daržovių, vaisių, žuvies, ankštinių ir nesmulkintų grūdų. Tyrimai rodo, kad toks racionas gerina metabolinius rodiklius ir mažina uždegiminius procesus organizme.

Pavyzdinis dienos racionas

• Pusryčiai: avižinė košė su chia sėklomis ir uogomis.
• Pietūs: kepta vištienos krūtinėlė su bolivine balanda ir garintomis daržovėmis.
• Vakarienė: lašiša su salotomis, alyvuogių aliejumi ir pilno grūdo duona.
• Užkandžiai: migdolai, natūralus jogurtas, obuolys.

„Mityba turi būti individualiai pritaikyta, tačiau bendros gairės – mažesnis cukraus ir perdirbtų angliavandenių kiekis, daugiau skaidulų ir sveikųjų riebalų – yra naudingos visoms moterims, sergančioms PKS.“
— dr. Clare Moran, dietologė ir tyrėja, Australija

Fizinis aktyvumas ir kūno svoris

Fizinis aktyvumas yra vienas iš efektyviausių būdų pagerinti PKS eigą. Net ir be didelio svorio pokyčio, reguliarus judėjimas gali sumažinti insulino rezistenciją, pagerinti ovuliaciją ir bendrą savijautą.

Aerobinė veikla

Rekomenduojama bent 150 minučių vidutinio intensyvumo aerobinės veiklos per savaitę (greitas ėjimas, plaukimas, važiavimas dviračiu). Tai padeda palaikyti sveiką širdį ir mažina atsparumą insulinui.

Jėgos pratimai

Bent 2–3 kartus per savaitę reikėtų įtraukti raumenis stiprinančius pratimus – jie didina raumenų masę, o tai gerina gliukozės panaudojimą organizme. Tai gali būti treniruotės su svoriais, pasipriešinimo gumomis ar kūno svoriu.

Svorio kontrolė

• Net 5–10 % kūno svorio sumažėjimas gali atkurti reguliarų ovuliacinį ciklą.
• Labai svarbu kelti realistiškus tikslus: užtenka lėto, pastovaus svorio mažėjimo (0,5–1 kg per savaitę).
• Net ir moterims, kurios nėra nutukusios, fizinis aktyvumas padeda reguliuoti hormonų veiklą ir mažina PKS simptomus.

Miegas ir stresas

Trumpas miegas ir nuolatinis stresas didina insulino rezistenciją bei androgenų lygį. Todėl be sporto ir mitybos svarbu užtikrinti bent 7–8 valandas miego ir įtraukti streso valdymo priemones (meditaciją, kvėpavimo pratimus).

Pastojimo galimybės ir vaisingumo planas

Policistinių kiaušidžių sindromas yra viena dažniausių moterų nevaisingumo priežasčių, nes dėl ovuliacijos sutrikimų kiaušinėlis subręsta retai arba visai nesubręsta. Vis dėlto dauguma moterų su PKS, gavusios tinkamą pagalbą, gali pastoti ir išnešioti sveiką kūdikį.

Kada pradėti bandyti

• Jei moteris yra jaunesnė nei 35 metų, rekomenduojama kreiptis pagalbos, jei pastoti nepavyksta per 12 mėnesių.
• Jei amžius yra ≥ 35 metų, pagalbos reikėtų kreiptis jau po 6 mėnesių.
• Esant aiškiems ovuliacijos sutrikimams (nereguliarioms ar labai retoms mėnesinėms), į specialistus galima kreiptis nedelsiant.

Ovuliacijos indukcija

Letrozolas šiuo metu laikomas pirmo pasirinkimo vaistu ovuliacijai skatinti moterims su PKS. Jei letrozolas neveiksmingas arba kontraindikuotinas, alternatyvos yra:

• Klomifenas – anksčiau buvęs standartas, dabar dažniausiai naudojamas tik kaip antro pasirinkimo priemonė.
• Metforminas – gali būti skiriamas moterims su insulino rezistencija, ypač jei kartu yra nutukimas.
• Gonadotropinai – naudojami, kai kiti metodai neefektyvūs, tačiau padidina daugiavaisio nėštumo ir hiperstimuliacijos riziką.

Dirbtinio apvaisinimo metodai

Jei konservatyvios priemonės neveiksmingos, svarstomas in vitro apvaisinimas (IVF). Nors PKS pacientės dažnai turi daugiau kiaušinėlių, yra didesnė rizika patirti kiaušidžių hiperstimuliacijos sindromą (OHSS), todėl procedūros planuojamos labai atsargiai.

„Didžioji dauguma moterų, sergančių PKS, gali pastoti, tačiau reikia kantrybės ir tinkamai parinktos gydymo strategijos. Letrozolas tapo pirmo pasirinkimo vaistu ovuliacijos indukcijai, nes yra veiksmingesnis ir saugesnis nei ankstesni metodai.“
— prof. Richard S. Legro, JAV ginekologas-endokrinologas

PKS ir nėštumas

Moterims, sergančioms policistinių kiaušidžių sindromu, pastojimas paprastai įmanomas, tačiau nėštumo metu gali iškilti didesnės komplikacijų rizikos. Dažniausiai kalbama apie gestacinį diabetą, padidėjusį kraujospūdį, preeklampsiją bei kiek dažnesnį priešlaikinį gimdymą. Dėl insulino rezistencijos vaisius gali augti greičiau, todėl neretai gimsta didesnio svorio naujagimiai.

Rizikas padeda sumažinti ankstyva diagnostika ir tinkama priežiūra. Dar pirmojo trimestro metu rekomenduojama atlikti gliukozės tolerancijos mėginį ir įvertinti kraujospūdį. Toliau svarbiausia išlaikyti sveiką mitybą su mažesniu cukraus kiekiu, būti fiziškai aktyvia pagal galimybes, vengti didelio svorio priaugimo. Antrame ir trečiame trimestre gydytojai dažniau tikrina gliukozės kiekį, vertina vaisiaus augimą ir planuoja gimdymą, kad būtų išvengta komplikacijų.

„Nors PKS padidina kai kurių komplikacijų riziką nėštumo metu, dauguma moterų, tinkamai prižiūrimos, išnešioja sveikus kūdikius. Ankstyvas gestacinio diabeto nustatymas ir gyvenimo būdo korekcija yra pagrindiniai žingsniai, leidžiantys sumažinti rizikas.“
— prof. Anuja Dokras, JAV ginekologė-endokrinologė

Ilgalaikė sveikata ir komplikacijos

PKS yra ne tik vaisingumo ar estetikos problema – tai viso organizmo sindromas, turintis ilgalaikių pasekmių. Net jei simptomai atrodo lengvi, būklė gali didinti rimtų ligų riziką ateityje.

Ilgainiui daliai moterų išsivysto 2 tipo cukrinis diabetas, dažniau pasireiškia dislipidemija (padidėjęs cholesterolio ir trigliceridų kiekis), taip pat didesnė širdies ir kraujagyslių ligų rizika. PKS siejamas su nealkoholine suriebėjusių kepenų liga (MASLD/NAFLD), o negydomas ilgas mėnesinių nebuvimas gali padidinti endometriumo hiperplazijos ar net vėžio tikimybę.

Todėl rekomenduojama reguliariai stebėti kraujo spaudimą, atlikti gliukozės tolerancijos tyrimą, lipidogramą ir esant poreikiui – kepenų fermentų įvertinimą. Reguliarus ginekologinis patikrinimas svarbus norint laiku pastebėti gimdos gleivinės pakitimus.

Moterims, sergančioms PKS, dažniau pasireiškia psichologinių sunkumų – depresija, nerimas, žemesnis pasitenkinimas savo kūnu. Šios problemos nėra mažiau svarbios nei fizinės, todėl rekomenduojama įtraukti psichologinę pagalbą ir palaikymo priemones.

„PKS yra lėtinė būklė, kurios poveikis tęsiasi visą gyvenimą. Būtina ne tik gydyti dabartinius simptomus, bet ir reguliariai vertinti širdies, medžiagų apykaitos bei reprodukcinę sveikatą.“
— prof. Helena Teede, Australijos endokrinologė

Gyvenimas su PKS

Policistinių kiaušidžių sindromas yra ilgalaikė būklė, todėl moterims dažnai reikia išmokti su juo gyventi visą gyvenimą. Tai nereiškia nuolatinės kovos – tinkamai pritaikius gydymo planą, mitybą ir emocinės sveikatos strategijas, galima pasiekti gerą savijautą ir kontroliuoti daugumą simptomų.

Odos ir plaukų priežiūra

Dėl padidėjusio androgenų kiekio PKS dažnai pasireiškia aknė, padidėjęs plaukuotumas ar galvos plaukų retėjimas. Tai ne tik estetinė, bet ir emocinė problema, nes gali stipriai paveikti pasitikėjimą savimi.

Dermatologai rekomenduoja nuoseklų požiūrį:

• kasdienę odos priežiūrą su švelniais prausikliais ir neriebiais drėkikliais,
• tinkamus receptinius vaistus nuo aknės (pvz., retinoidus ar antibiotikus, jei reikia),
• procedūras, tokias kaip cheminiai pilingai ar lazerinė terapija, kurios padeda mažinti spuogus bei pigmentaciją.

Hirsutizmui gydyti be vaistų dažnai pasirenkama lazerinė epiliacija ar elektrolizė – tai ilgalaikės priemonės, leidžiančios sumažinti plaukų kiekį probleminėse vietose. Plaukų retėjimui gali būti taikomi dermatologiniai sprendimai, tokie kaip minoksidilis.

Svarbiausia – vengti savarankiško hormoninių ar antiandrogeninių preparatų vartojimo, nes jie gali būti pavojingi sveikatai, ypač jei planuojamas nėštumas.

Psichologinė sveikata

PKS dažnai turi nematomą pusę – emocinę naštą. Nerimas, depresija ir žemesnis savęs vertinimas pasitaiko dažniau nei bendroje populiacijoje. Simptomai, tokie kaip aknė ar padidėjęs plaukuotumas, gali sukelti socialinį diskomfortą, o sunkumai pastojant neretai kelia įtampą santykiuose.

Psichologinė pagalba yra būtina dalis. Konsultacijos su psichologu ar psichoterapeutu padeda geriau susitvarkyti su emocijomis, paramos grupės suteikia bendrystės jausmą, o paprasti streso valdymo būdai (meditacija, kvėpavimo pratimai, joga) padeda palaikyti hormonų balansą.

Svarbu suprasti, kad psichologinė sveikata nėra „priedas“ prie gydymo plano – tai visavertė gydymo dalis.

Reprodukciniai planai

Ne visos moterys su PKS iškart planuoja nėštumą, tačiau apie tai verta pagalvoti iš anksto. Net jei šiuo metu planų neturima, gydytojai dažnai rekomenduoja reguliuoti ciklus, kad būtų apsaugota gimdos gleivinė nuo hiperplazijos.

Jei planuojama pastoti, gydymo strategija paprastai keičiama – prioritetas teikiamas ovuliacijos atkūrimui ir hormonų pusiausvyros palaikymui. Kai kurioms moterims pakanka gyvenimo būdo pokyčių, kitoms gali reikėti vaistų ar pagalbinio apvaisinimo metodų. Svarbu, kad planas būtų aptartas su gydytoju, o ne grindžiamas tik savarankiškomis pastangomis.

Pagalbos šaltiniai

Gyvenant su PKS, dažnai prireikia kelių specialistų pagalbos:

• ginekologo ar endokrinologo hormoninei būklei valdyti,
• dietologo – individualiai mitybos strategijai,
• dermatologo – odos ir plaukų problemoms,
• psichologo – emocinei sveikatai palaikyti.

Tokios kompleksinės priežiūros modelis leidžia ne tik kontroliuoti simptomus, bet ir pagerinti bendrą gyvenimo kokybę.

„PKS yra ilgalaikė būklė, todėl moterims reikia paramos ne tik dėl mėnesinių ar pastojimo galimybių, bet ir dėl odos, svorio kontrolės bei emocinės gerovės. Tik kompleksinis požiūris užtikrina geriausią rezultatą.“
— dr. Andrea Dunaif, JAV endokrinologė, viena pagrindinių PKS tyrėjų

PKS gydymo strategijų privalumai ir trūkumai

Norint pasirinkti tinkamiausią gydymo kelią, svarbu matyti bendrą vaizdą. Kiekviena strategija turi savo stiprybių ir apribojimų, todėl gydytojas planą parenka individualiai, pagal moters tikslus – ar tai būtų ciklų reguliavimas, vaisingumo atkūrimas, ar ilgalaikės sveikatos užtikrinimas.

Žmonių atsiliepimai

„PKS diagnozė man buvo šokas, bet pradėjusi reguliariai sportuoti ir keisti mitybą, pamačiau akivaizdžius pokyčius – ciklai tapo reguliarūs, pagerėjo nuotaika.“
— Lina, 29 m.

„Ilgai maniau, kad negalėsiu pastoti, bet gydytojas skyrė letrozolą, ir po kelių mėnesių pavyko pastoti. Dabar auginu sveiką dukrą.“
— Rasa, 33 m.

„Man labiausiai padėjo paramos grupė – supratau, kad nesu viena su šia problema. Tai suteikė motyvacijos siekti pokyčių ir rūpintis savimi.“
— Greta, 26 m.

Dažniausiai užduodami klausimai apie PKS