Ar sepsis užkrečiamas?

Sepsis – tai viena pavojingiausių organizmo reakcijų į infekciją, galinti per labai trumpą laiką sukelti daugybinių organų nepakankamumą ir net mirtį. Dėl bauginančio ligos pobūdžio žmonės dažnai klausia: ar sepsis užkrečiamas, ar galima juo „užsikrėsti“ nuo kito žmogaus? Šiame straipsnyje paaiškinsime, kas yra sepsis, ar jis plinta nuo žmogaus žmogui, kokios yra dažniausios jo priežastys, simptomai ir kokių veiksmų būtina imtis pastebėjus pirmuosius požymius.

Kas yra sepsis?

Sepsis – tai organizmo sisteminė, gyvybei pavojinga reakcija į infekciją. Ji pasireiškia tada, kai imuninė sistema į infekciją reaguoja per stipriai ir pradeda žaloti ne tik ligos sukėlėjus, bet ir paties žmogaus audinius bei organus.

Medicinoje sepsis apibrėžiamas kaip organo funkcijos sutrikimas, kurį sukelia neadekvati šeimininko reakcija į infekciją (pagal „Sepsis-3“ kriterijus). Ši būklė gali labai greitai progresuoti į septinį šoką, kai kraujospūdis krenta, o organai negauna pakankamai deguonies.

Dr. Mervyn Singer, intensyvios terapijos profesorius (UCL, Jungtinė Karalystė):
„Sepsis nėra vien infekcija. Tai sudėtinga reakcija, kai organizmo gynybos mechanizmai pradeda veikti prieš patį žmogų.“
(vertimas į lietuvių k.)

Sepsis gali prasidėti dėl įvairių infekcijų, tačiau kai kurios jų laikomos dažniausiomis:

• Plaučių infekcijos, tokios kaip pneumonija.
• Šlapimo takų infekcijos, ypač pavojingos vyresnio amžiaus žmonėms.
• Odos ir minkštųjų audinių infekcijos, pvz., abscesai ar celiulitas.
• Pooperacinės komplikacijos, kai žaizdoje išsivysto infekcija.
• Kraujo infekcijos (bakteriemija), kai bakterijos patenka tiesiai į kraują.

Kaip matome, sepsis nėra atskira liga – tai komplikacija, kilusi dėl įvairių infekcijų, kurios nebuvo laiku suvaldytos.

Didžiausią riziką susirgti sepsiu patiria tam tikros žmonių grupės. Visų pirma – senyvo amžiaus pacientai bei naujagimiai, kurių imuninė sistema dar nėra pakankamai stipri. Taip pat rizikuoja žmonės, turintys nusilpusį imunitetą (pavyzdžiui, dėl chemoterapijos ar ŽIV), pacientai po didelių operacijų ar traumų, ir tie, kurie serga lėtinėmis ligomis, tokiomis kaip diabetas ar inkstų nepakankamumas.

Trumpai tariant, sepsis – tai ne infekcija, kurią „pasigauni“ gatvėje, o pavojinga organizmo reakcija, išsivystanti tam tikromis aplinkybėmis.

Ar sepsis užkrečiamas?

Dažnai žmonės, išgirdę diagnozę sepsis, klaidingai mano, kad tai – pavojinga užkrečiama liga, kuria galima „užsikrėsti“ nuo kito žmogaus. Tačiau iš tikrųjų situacija yra kitokia.

Sepsis pats savaime nėra užkrečiamas. Tai nėra virusas ar bakterija, kuri keliauja nuo žmogaus prie žmogaus. Sepsis – tai organizmo reakcija į infekciją, todėl jis nepriklauso užkrečiamųjų ligų grupei.

Vis dėlto tam tikros infekcijos, kurios sukelia sepsį, gali būti perduodamos kitiems. Pavyzdžiui:

• Plaučių uždegimą sukeliantys mikroorganizmai (pvz., pneumokokai) gali būti užkrečiami oro lašeliniu būdu.
• Šlapimo takų infekcijas sukeliantys mikrobai paprastai nėra perduodami žmogui tiesiogiai, bet gali kilti iš bakterijų, kurios natūraliai gyvena organizme.
• Odos infekcijos (pvz., sukeliančios celiulitą ar abscesus) kartais gali būti perduodamos kontaktiniu būdu.
• Ligoninėje įgytos infekcijos (pooperacinės ar su kateteriais susijusios) dažnai plinta per medicinines procedūras, bet jos nėra užkrečiamos kasdienėje aplinkoje.

Taigi svarbu atskirti: užsikrėsti galima infekcija, bet ne sepsiu. Tik nedidelė dalis žmonių, užsikrėtusių infekcija, išsivysto į sepsį – tam įtakos turi jų imuninės sistemos būklė, amžius, gretutinės ligos.

Dr. Steven Opal, infekcinių ligų specialistas (Brown University, JAV):
„Sepsis nėra liga, kuria užsikrečiama. Tai nenormali reakcija į infekciją, kuri vienam žmogui gali būti mirtina, o kitam – praeiti be komplikacijų.“
(vertimas į lietuvių k.)

Trumpai tariant, nereikia baimintis, kad būnant šalia sepsiu sergančio žmogaus „pasigausite sepsį“. Baimė yra nepagrįsta. Tačiau būtina žinoti, kad kai kurios infekcijos, sukėlusios sepsį, gali būti perduodamos kitiems, todėl svarbu laikytis higienos ir gydytojų nurodymų.

Kokie yra sepsio simptomai?

Sepsis vystosi greitai, todėl ankstyvas požymių atpažinimas gali išgelbėti gyvybę. Problema ta, kad pirmieji simptomai dažnai primena įprastą infekciją ar net gripą, todėl juos lengva supainioti.

Dažniausi sepsio simptomai:

• Aukšta temperatūra (karščiavimas) arba labai žema temperatūra. Imuninės sistemos sutrikimai gali sukelti tiek karščiavimą, tiek atvirkštinę – hipotermiją.
• Pagreitėjęs širdies plakimas (tachikardija). Organizmas stengiasi kompensuoti deguonies trūkumą audiniuose.
• Greitas kvėpavimas arba dusulys. Tai vienas pirmųjų požymių, kad organizmas patiria stresą.
• Sumišimas, mieguistumas ar sąmonės sutrikimas. Deguonies trūkumas smegenyse pasireiškia psichikos pokyčiais.
• Žemas kraujospūdis. Tai rodo, kad sepsis progresuoja ir gresia septinis šokas.
• Šaltos, drėgnos, blyškios ar melsvos galūnės. Kraujotaka perskirstoma gyvybiškai svarbiems organams, todėl rankos ir kojos gali atrodyti „išjungtos“.

Dr. Margaret Parker, intensyviosios terapijos specialistė (Stony Brook Medicine, JAV):
„Jeigu žmogus turi infekciją ir pradeda jausti sumišimą, dusulį ar neįprastą silpnumą – tai jau yra raudona vėliava. Kuo greičiau atpažinsime sepsį, tuo didesnė tikimybė išgelbėti gyvybę.“
(vertimas į lietuvių k.)

Kada kreiptis pagalbos?

Jeigu infekciją lydintys simptomai atrodo neproporcingai sunkūs – pvz., staigaus silpnumo pojūtis, labai greitas kvėpavimas ar sumišimas – būtina nedelsiant kreiptis į gydytoją arba kviesti greitąją pagalbą. Sepsis yra skubi būklė, kurios negalima gydyti namuose.

Kas sukelia sepsį?

Sepsis nėra atskira liga – tai komplikacija, atsirandanti, kai organizmo reakcija į infekciją tampa neadekvati. Būklė gali išsivystyti iš daugybės skirtingų infekcijų, tačiau kai kurios jų pasitaiko dažniau nei kitos.

Dažniausios sepsio priežastys

• Plaučių infekcijos (pneumonija). Tai viena dažniausių priežasčių, ypač tarp vyresnio amžiaus ar lėtinių ligų turinčių pacientų.
• Šlapimo takų infekcijos (ypač pielonefritas). Jos dažnai komplikuojasi į sepsį senyvo amžiaus žmonėms arba tiems, kurie turi šlapimo kateterį.
• Odos ir minkštųjų audinių infekcijos. Abscesai, celiulitas ar negyjančios žaizdos gali tapti vartais bakterijoms patekti į kraują.
• Pooperacinės infekcijos. Chirurginės žaizdos arba invazinės procedūros gali būti infekcijos šaltinis.
• Kraujotakos infekcijos (bakteriemija). Kai bakterijos tiesiogiai patenka į kraują, rizika sepsiui ypač didelė.

Dr. Konradas Reinhart (Vokietija, sepsio ekspertas):
„Sepsis dažniausiai kyla ne dėl retos egzotiškos infekcijos, o iš kasdienių infekcijų – tokių kaip pneumonija ar šlapimo takų uždegimas. Pavojus slypi tame, kad šios infekcijos dažnai atrodo nepavojingos, kol neprasideda sisteminė reakcija.“
(vertimas į lietuvių k.)

Rizikos grupės

Ne kiekviena infekcija virsta sepsiu. Rizika ypač didelė tam tikriems pacientams:

• Senyvo amžiaus žmonėms. Su amžiumi imuninė sistema silpnėja.
• Naujagimiams ir kūdikiams. Jų imunitetas dar nesubrendęs.
• Pacientams su nusilpusiu imunitetu. Pvz., dėl chemoterapijos, ŽIV, organų transplantacijos ar imunosupresinių vaistų.
• Žmonėms po didelių operacijų ar traumų. Kūnas pažeidžiamas, bakterijoms lengviau patekti.
• Sergantiems lėtinėmis ligomis. Diabetas, inkstų nepakankamumas ar kepenų ligos didina riziką.

Trumpai tariant, infekcija yra būtina, bet nepakankama sąlyga sepsiui atsirasti. Didelę reikšmę turi žmogaus amžius, sveikatos būklė ir imuninės sistemos stiprumas.

Kodėl svarbu laiku atpažinti sepsį?

Laiku diagnozavus sepsį, gydymas gali būti labai efektyvus. Deja, uždelsus – rizika komplikacijoms ir mirčiai smarkiai išauga. Todėl ši būklė reikalauja ypatingo budrumo tiek iš gydytojų, tiek iš pačių pacientų.

Kaip gydomas sepsis?

Sepsis yra neatidėliotina būklė, todėl gydymas turi būti pradėtas nedelsiant. Kuo anksčiau pacientas gauna pagalbą, tuo didesnė tikimybė išgyventi. Gydymas beveik visada vyksta ligoninėje, dažniausiai intensyviosios terapijos skyriuje.

Pagrindiniai gydymo principai

• Antibiotikai. Pirmoji ir svarbiausia priemonė – plataus spektro antibiotikai, kurie pradedami skirti dar prieš tiksliai identifikuojant sukėlėją. Vėliau vaistai koreguojami pagal atliktus tyrimus.
• Skysčių terapija. Į veną leidžiami dideli kiekiai skysčių, siekiant palaikyti kraujospūdį ir užtikrinti organų aprūpinimą krauju.
• Kraujospūdį palaikantys vaistai (vazopresoriai). Jei vien skysčių nepakanka, skiriami vaistai, kurie susiaurina kraujagysles ir padidina spaudimą.
• Deguonies terapija arba dirbtinė plaučių ventiliacija. Jei sepsis paveikia kvėpavimą, gali prireikti papildomo deguonies ar net intubacijos.
• Infekcijos židinio kontrolė. Kartais reikia chirurgiškai pašalinti pūlinį, infekuotą kateterį ar nekrozuotus audinius.
• Organų funkcijos palaikymas. Gali būti taikoma dializė (inkstų nepakankamumui), transfuzijos ar kitos pagalbinės procedūros.

Dr. Clifford Deutschman, intensyvios terapijos specialistas (Feinstein Institute, JAV):
„Sepsis yra laiko lenktynės. Kiekviena valanda be tinkamo gydymo didina mirties riziką. Todėl svarbiausia – ankstyvas atpažinimas ir neatidėliotinas antibiotikų skyrimas.“
(vertimas į lietuvių k.)

Kiek laiko trunka gydymas?

Sepsio gydymas dažniausiai trunka ne vieną dieną. Pacientai gali praleisti ligoninėje kelias savaites, ypač jei būklė komplikavosi. Po išrašymo neretai reikalinga reabilitacija, nes organizmas būna stipriai išsekęs.

Kokios gali būti sepsio pasekmės?

Net ir gavus tinkamą gydymą, sepsis dažnai palieka pėdsakų sveikatai. Pasekmių sunkumas priklauso nuo infekcijos tipo, paciento amžiaus, bendros sveikatos būklės ir to, kaip greitai buvo pradėtas gydymas.

Galimos pasekmės

• Organų pažeidimai. Inkstų, kepenų, širdies ar plaučių funkcijos gali būti visam laikui susilpnėjusios.
• Ilgalaikis silpnumas ir nuovargis. Pacientai po sepsio dažnai jaučiasi išsekę net ir praėjus mėnesiams po ligos.
• Psichikos sveikatos problemos. Gali pasireikšti depresija, potrauminio streso sindromas (PTSS), nerimo sutrikimai.
• Atminties ir koncentracijos sutrikimai. Dėl smegenų deguonies trūkumo gali atsirasti kognityvinių problemų.
• Padidėjusi rizika pakartotinai susirgti infekcijomis. Imuninė sistema po sepsio gali būti nusilpusi.

Atsigavimas po sepsio

Atsigavimas yra ilgas procesas, dažnai vadinamas „post-sepsio sindromu“. Pacientams reikia ne tik medicininės priežiūros, bet ir fizinės reabilitacijos, psichologinės pagalbos. Kai kurie žmonės grįžta į visišką sveikatą, tačiau daliai lieka ilgalaikių sveikatos problemų.

Dr. Hallie Prescott, intensyvios terapijos gydytoja (University of Michigan, JAV):
„Išgyvenęs sepsį žmogus nebūtinai grįžta į tą pačią sveikatos būklę kaip prieš ligą. Todėl svarbi ne tik skubi pagalba, bet ir ilgalaikė priežiūra.“
(vertimas į lietuvių k.)

Žmonių patirtys

Jonas, 62 m.:
„Iš pradžių maniau, kad tai paprastas gripas – karščiavimas, silpnumas. Tačiau po kelių dienų praradau sąmonę ir atsidūriau reanimacijoje. Tik vėliau sužinojau, kad turėjau sepsį. Laimei, gydytojai sureagavo laiku, bet atsigavimas užtruko kelis mėnesius.“

Asta, 35 m.:
„Po gimdymo man prasidėjo infekcija, kuri greitai peraugo į sepsį. Tai buvo baisiausia patirtis mano gyvenime. Laimei, šiandien esu sveika, bet nuovargis ir nerimas lydėjo dar ilgą laiką.“

Vytautas, 71 m.:
„Sepsis mane užklupo po operacijos. Nieko nejutau, kol staiga nepajutau sumišimo ir dusulio. Ligoninėje pasakė, kad būklė kritinė. Be intensyvios priežiūros manęs šiandien nebebūtų.“

Šios istorijos rodo, kad sepsis gali ištikti bet ką – tiek jaunus, tiek vyresnius, ir dažnai prasideda nuo iš pažiūros „paprastos“ infekcijos. Ankstyvas simptomų atpažinimas ir greita pagalba – pagrindinis kelias į išgyvenimą.

Dažniausiai užduodami klausimai apie sepsį