Kraujo tyrimų rezultatai dažnai glumina: vienur „per daug“, kitur „per mažai“. Vienas iš tokių derinių – padidėję limfocitai ir sumažėję neutrofilai. Ką tai sako apie jūsų sveikatą ir kada verta sunerimti?
- Kas tai? – Limfocitai kovoja su virusais, neutrofilai – su bakterijomis.
- Pokytis tyrime: – Daug limfocitų + mažai neutrofilų dažniausiai reiškia virusinę infekciją.
- Dažnos priežastys: – Gripas, COVID-19, peršalimas, vakcinacija, kartais autoimuninės ligos.
- Kada kreiptis į gydytoją? – Jei tyrimų pokytis užsitęsia arba atsiranda rimti simptomai: karščiavimas, stiprus silpnumas, limfmazgių padidėjimas.
- Retesnės priežastys: – Kai kurios kraujo ligos (pvz., leukemija), nustatomos tik atlikus papildomus tyrimus.
Ką reiškia padidėję limfocitai?
Padidėję limfocitai, arba limfocitozė, dažniausiai reiškia, kad organizmas šiuo metu aktyviai kovoja su infekcija. Dažniausiai tai yra virusai – gripas, peršalimas, COVID-19 ar infekcinė mononukleozė. Tokiais atvejais rodikliai pakinta trumpam ir grįžta į normą pasveikus.
Kartais limfocitų padaugėja ir dėl kitų priežasčių: po vakcinacijos, kai organizmas treniruojasi atpažinti ligos sukėlėją, arba sergant autoimuninėmis ligomis, kai imuninė sistema pradeda reaguoti į savo paties audinius. Labai retais atvejais nuolat aukšti limfocitų rodikliai gali būti susiję su kraujo ligomis, pavyzdžiui, leukemija.
Svarbiausia prisiminti: trumpalaikė limfocitozė dažniausiai nėra pavojinga ir rodo natūralią organizmo reakciją. Jei pokytis išlieka ilgą laiką arba kartu pasireiškia rimti simptomai – karščiavimas, nepaaiškinamas svorio kritimas, limfmazgių padidėjimas – reikėtų kreiptis į gydytoją.
„Padidėję limfocitai yra natūralus ženklas, kad imuninė sistema dirba. Tačiau nuolat aukšti rodikliai – signalas ieškoti priežasties,“ – sako dr. Aušra Bylaitė, šeimos gydytoja.
Ką reiškia sumažėję neutrofilai?
Neutrofilų kiekio sumažėjimas vadinamas neutropenija. Tai gali reikšti, kad organizmo apsauga nuo bakterinių infekcijų yra susilpnėjusi, tačiau tokia būklė nebūtinai pavojinga – dažnai ji būna laikina.
Dažniausiai neutrofilai sumažėja virusinių infekcijų metu, kai imuninė sistema aktyviau mobilizuoja limfocitus. Pasveikus jų kiekis paprastai grįžta į normą. Neutropeniją gali lemti ir tam tikri vaistai, pavyzdžiui, chemoterapija ar stipresni antibiotikai. Rečiau priežastimi tampa autoimuniniai procesai, kai organizmas pats naikina savo kraujo ląsteles, arba kaulų čiulpų ligos, kurios sutrikdo naujų neutrofilų gamybą.
Lengva neutropenija dažniausiai nesukelia simptomų ir praeina savaime. Tačiau jei ji užsitęsia ar yra labai ryški, žmogus tampa jautresnis infekcijoms – dažniau atsiranda karščiavimas, gerklės ar burnos uždegimai, ilgiau gyja žaizdos. Tokiais atvejais gydytojas gali paskirti papildomus tyrimus, kad būtų aišku, kas lemia pokytį.
„Neutrofilų kiekio sumažėjimas dažniausiai yra laikinas viruso poveikis. Vis dėlto ryški ar užsitęsusi neutropenija – rimtesnis signalas, reikalaujantis išsamaus ištyrimo,“ – aiškina dr. Jonas Morkūnas, hematologas.
Ką rodo jų santykis?
Kai kraujo tyrime matome, kad limfocitų padaugėję, o neutrofilų sumažėję, dažniausiai tai reiškia, kad organizmas kovoja su virusine infekcija. Tai gali būti paprastas peršalimas, gripas, COVID-19 ar kitos virusinės ligos.
Trumpai tai galima įsivaizduoti kaip imuninės sistemos „darbo pasiskirstymą“:
- Neutrofilai – pirmieji reaguoja į bakterijas, bet virusų atveju jų vaidmuo mažesnis.
- Limfocitai – specializuoti „kariai“ prieš virusus, todėl jų skaičius padidėja.
Vis dėlto toks santykis gali atsirasti ir kitomis aplinkybėmis: po vakcinacijos, esant autoimuniniams procesams ar vartojant kai kuriuos vaistus. Labai retais atvejais jis gali signalizuoti kraujo ligas, bet tam būtina atlikti papildomus tyrimus.
Ką svarbu prisiminti: vien šis rodiklis dar nereiškia konkrečios diagnozės. Gydytojas visada vertina visą bendrą kraujo tyrimą, paciento simptomus ir ligos istoriją.
„Santykis tarp limfocitų ir neutrofilų dažniausiai padeda suprasti, ar infekcija labiau virusinė, ar bakterinė. Tačiau vertinti reikia visumą, o ne vieną skaičių,“ – pažymi dr. Kristina Česnulevičienė, šeimos gydytoja.
Padidėjusių limfocitų ir sumažėjusių neutrofilų priežastys bei rizikos
| Dažnos priežastys | Galimos rizikos | Kada sunerimti? |
|---|---|---|
| Virusinės infekcijos (gripas, COVID-19, peršalimas) | Laikinas imuniteto išsekimas, bendras silpnumas | Jei simptomai nepraeina ilgiau kaip 2 savaites |
| Vakcinacija | Trumpalaikis kraujo rodiklių pokytis | Jei kartu pasireiškia aukšta temperatūra ar limfmazgių padidėjimas |
| Vaistų poveikis (chemoterapija, antibiotikai, imunosupresantai) | Silpnesnė apsauga nuo bakterinių infekcijų | Jei atsiranda dažnos infekcijos, lėtai gyja žaizdos |
| Autoimuninės ligos | Ilgalaikė imuninės sistemos perkrova | Jei kartu pasireiškia sąnarių skausmai, nuolatinis karščiavimas |
| Kraujo ligos (pvz., leukemija, limfoma) | Sunkios infekcijos, imuniteto silpnėjimas | Jei yra nepaaiškinamas svorio kritimas, gausus prakaitavimas naktimis |
Kada reikėtų kreiptis į gydytoją?
Ne visi kraujo tyrimų pokyčiai yra pavojingi. Dažnai limfocitų padaugėjimas ir neutrofilų sumažėjimas yra tik trumpalaikė imuninės sistemos reakcija į virusinę infekciją, ir rodikliai savaime atsistato pasveikus.
Tačiau yra situacijų, kai būtina pasikonsultuoti su gydytoju:
- jei pokytis išlieka ilgą laiką arba kartojasi keliuose tyrimuose;
- jei kartu pasireiškia aukšta temperatūra, stiprus silpnumas, ilgai trunkantis kosulys ar gerklės skausmas;
- jei pastebimas nepaaiškinamas svorio kritimas, gausus prakaitavimas naktimis, padidėję limfmazgiai;
- jei tyrimų pokyčius lydi dažnos ar sunkios infekcijos, ilgiau gyjančios žaizdos.
Tokiais atvejais gydytojas gali rekomenduoti papildomus kraujo tyrimus, imunologinę arba hematologinę konsultaciją. Svarbu neužsiimti savidiagnostika, nes kraujo rodiklių interpretacija priklauso nuo bendros sveikatos būklės.
„Vien tik kraujo tyrimo nepakanka diagnozei. Svarbiausia yra paciento simptomai, jų trukmė ir bendras klinikinis vaizdas,“ – pabrėžia dr. Asta Mažėikienė, hematologė.
Dažniausiai užduodami klausimai
Ar padidėję limfocitai visada reiškia ligą?
Ką reiškia sumažėję neutrofilai?
Kada reikia kreiptis į gydytoją?
Ar šie rodikliai gali rodyti vėžį?
Ar tokie rodikliai pavojingi vaikams?
Ar galima normalizuoti limfocitų ir neutrofilų kiekį savarankiškai?
Kiti straipsniai
Ar sepsis užkrečiamas?
