Kepenų cirozė ir gyvenimo trukmė: nuo ko ji priklauso?

Kepenų cirozė – tai lėtinė kepenų liga, kai sveikas kepenų audinys palaipsniui pakeičiamas randiniu (fibroziniu) audiniu. Tokia struktūrinė žala trikdo normalias kepenų funkcijas: nuodingų medžiagų filtravimą, baltymų gamybą, tulžies sekreciją. Nors cirozė vystosi lėtai, ji yra pavojinga ir gali smarkiai paveikti žmogaus gyvenimo trukmę bei gyvenimo kokybę.

Vienas svarbiausių klausimų, kurį pacientai ir jų artimieji užduoda išgirdę šią diagnozę, yra: kiek galima gyventi sergant kepenų ciroze ir nuo ko tai priklauso? Atsakymas nėra vienareikšmis – viskas priklauso nuo ligos stadijos, priežasties, gydymo galimybių bei paties paciento gyvenimo būdo.

Kas yra kepenų cirozė ir kaip ji vystosi?

Kepenų cirozė – tai lėtinė, progresuojanti liga, kai kepenų audinys palaipsniui pažeidžiamas ir pakeičiamas randiniu (fibroziniu) audiniu. Šis procesas nevyksta per vieną dieną – dažniausiai jis trunka metus ar net dešimtmečius.

Kepenys yra vienas svarbiausių organų, atsakingų už kraujo filtravimą, maistinių medžiagų apdorojimą, tulžies gamybą bei toksinų neutralizaciją. Kai jų struktūra pakinta, šios funkcijos silpnėja arba visai nutrūksta.

Cirozės vystymasis paprastai susideda iš kelių etapų:

• Uždegiminė stadija – kepenys pažeidžiamos dėl alkoholio, virusų ar kitų priežasčių, atsiranda lėtinis uždegimas.
• Fibrozė – organizmas bando „sugydyti“ pažeidimus, bet vietoj sveikų kepenų ląstelių formuojasi randinis audinys.
• Cirozė – kai randinis audinys pakeičia didžiąją dalį kepenų struktūros, organas praranda elastingumą, sumažėja jo funkcionalumas.
• Dekompensuota stadija – kepenys nebegali atlikti savo funkcijų, atsiranda gyvybei pavojingos komplikacijos, tokios kaip ascitas (skysčių kaupimasis pilve), varikoziniai kraujagyslių plyšimai, kepenų encefalopatija.

Hepatologė dr. Sheila Sherlock yra sakiusi:
„Cirozė – tai ne vieno momento diagnozė, o ilgalaikio kepenų pažeidimo pasekmė. Kuo anksčiau ji nustatoma, tuo daugiau galimybių sulėtinti progresą.“

Svarbu pabrėžti, kad cirozė dažnai vystosi be ryškių simptomų. Dažnas pacientas apie ligą sužino tik tada, kai ji jau yra pažengusi. Todėl prevenciniai tyrimai ir dėmesys rizikos veiksniams yra labai reikšmingi.

Nuo ko priklauso kepenų ciroze sergančio žmogaus gyvenimo trukmė?

Gyvenimo trukmė sergant kepenų ciroze nėra vienoda visiems pacientams – ją lemia daugybė veiksnių. Kai kurie žmonės, laikydamiesi gydytojų rekomendacijų ir pakeitę gyvenimo būdą, gali gyventi dešimtmečius. Kitiems liga progresuoja greitai ir sukelia gyvybei pavojingas komplikacijas per kelerius metus.

Pagrindiniai gyvenimo trukmės veiksniai:

• Ligos stadija.
  Ankstyvosios stadijos cirozė gali progresuoti lėtai, o tinkamai prižiūrint pacientą, jo gyvenimo kokybė išlieka pakankamai gera. Vėlyvoji, dekompensuota stadija susijusi su daug didesne rizika.
• Ligos priežastis.
  Alkoholinė cirozė dažnai progresuoja greičiau, ypač jei žmogus nenutraukia alkoholio vartojimo. Virusinio hepatito sukeltą cirozę galima suvaldyti, jei infekcija gydoma moderniais antivirusiniais vaistais.
• Komplikacijos.
  Kiekviena komplikacija (pvz., ascitas, kraujavimas iš stemplės varikozinių venų, kepenų vėžys) trumpina gyvenimo trukmę, todėl jų prevencija ir ankstyvas gydymas yra itin svarbūs.
• Paciento gyvenimo būdas.
  Visiškas alkoholio atsisakymas, subalansuota mityba, reguliari medicininė priežiūra gali ženkliai prailginti gyvenimo trukmę. Priešingai – rizikingas elgesys (alkoholio vartojimas, vaistų be priežiūros naudojimas) ją sutrumpina.
• Gydymo galimybės.
  Kai kuriems pacientams prireikia kepenų transplantacijos – ši procedūra gali suteikti naują gyvenimo šansą. Statistika rodo, kad po sėkmingos transplantacijos pacientai gali gyventi dar kelis dešimtmečius.

Hepatologas dr. Thomas Starzl, laikomas kepenų transplantacijos pradininku, yra pabrėžęs:
„Cirozės eiga nėra vienoda – kai kuriems pacientams tai kelionė per daugelį metų, kitiems – per kelis mėnesius. Gydytojo užduotis yra atpažinti rizikas ir padėti pacientui pasiekti kuo ilgesnį bei kokybiškesnį gyvenimą.“

Pagrindinės kepenų cirozės priežastys

Kepenų cirozė – tai ne savarankiška liga, o ilgalaikio kepenų pažeidimo pasekmė. Skirtingi veiksniai gali lemti kepenų uždegimą ir randėjimą, o galiausiai – cirozę. Kuo ilgiau kepenys patiria žalą, tuo didesnė tikimybė, kad normalus audinys bus pakeistas randiniu.

Alkoholis

Ilgalaikis ir gausus alkoholio vartojimas – viena dažniausių kepenų cirozės priežasčių. Alkoholis nuolat dirgina kepenų ląsteles, sukelia jų uždegimą, o laikui bėgant kepenys nebesugeba atsistatyti. Net jei žmogus jau serga ciroze, visiškas alkoholio atsisakymas gali sustabdyti arba sulėtinti ligos progresą.

Virusiniai hepatitai

Hepatitas B ir C – tai infekcinės ligos, tiesiogiai pažeidžiančios kepenis. Jei hepatitas išlieka lėtinis, jis palaipsniui naikina kepenų ląsteles. Laimei, šiuolaikiniai antivirusiniai vaistai gali efektyviai suvaldyti infekciją ir užkirsti kelią cirozės vystymuisi.

Nealkoholinė suriebėjusių kepenų liga (NAFLD)

Ši liga susijusi su metaboliniais sutrikimais – antsvoriu, nutukimu, cukriniu diabetu, padidėjusiu cholesterolio kiekiu. Kai kepenyse kaupiasi per daug riebalų, ilgainiui atsiranda uždegimas ir fibrozė. Tai – sparčiai dažnėjanti cirozės priežastis visame pasaulyje.

Autoimuninės ligos

Kartais žmogaus imuninė sistema klaidingai atakuoja kepenų ląsteles. Tai vadinama autoimuniniu hepatitu. Negydoma ši būklė taip pat gali progresuoti į cirozę.

Genetiniai ir kiti veiksniai

Kai kurios retos ligos, pavyzdžiui, hemochromatozė (geležies perteklius organizme) ar Vilsono liga (vario apykaitos sutrikimas), ilgainiui sukelia kepenų pažeidimus. Taip pat prie cirozės vystymosi gali prisidėti ilgalaikis toksinių vaistų ar cheminių medžiagų poveikis.

Hepatologė prof. Anna Lok yra pabrėžusi:
„Nepriklausomai nuo priežasties, svarbiausia yra ankstyvas kepenų pažeidimo atpažinimas. Cirozės galima išvengti, jei žmogus laiku gauna tinkamą gydymą.“

Kokios komplikacijos trumpina gyvenimo trukmę?

Cirozė pati savaime yra pavojinga, tačiau didžiausią grėsmę kelia jos komplikacijos. Būtent jos dažniausiai lemia paciento gyvenimo kokybę ir gyvenimo trukmę.

Ascitas (skysčių kaupimasis pilvo ertmėje).
Tai viena dažniausių dekompensuotos cirozės pasekmių. Pilvas padidėja, atsiranda sunkumo jausmas, dusulys. Skysčių kaupimasis rodo pažengusią kepenų nepakankamumo stadiją.

Kepenų encefalopatija.
Kai kepenys nebesugeba pašalinti toksinų, jie patenka į smegenis. Tuomet atsiranda atminties, dėmesio sutrikimų, mieguistumas, o sunkiais atvejais – koma.

Kraujavimas iš stemplės ar skrandžio varikozinių venų.
Dėl padidėjusio spaudimo vartų venų sistemoje (portinė hipertenzija) susidaro išsiplėtusios venos. Joms plyšus, gali prasidėti masyvus ir gyvybei pavojingas kraujavimas.

Kepenų vėžys (hepatoceliulinė karcinoma).
Cirozė – pagrindinis kepenų vėžio rizikos veiksnys. Todėl pacientams būtina reguliariai tikrinti kepenų būklę ultragarsu ir atlikti specialius kraujo tyrimus.

Infekcijos.
Pacientai, sergantys ciroze, yra labiau linkę į bakterines infekcijas, nes jų imuninė sistema nusilpusi. Tokios infekcijos gali dar labiau pabloginti kepenų funkciją.

Hepatologė dr. Teresa L. Wright yra pastebėjusi:
„Paciento prognozę dažniausiai lemia ne pati cirozė, o jos komplikacijos. Jei pavyksta jų išvengti ar kontroliuoti, žmogus gali gyventi daug ilgiau.“

Ką gali padaryti pacientas, kad prailgintų gyvenimą?

Nors kepenų cirozė yra negrįžtama liga, pacientas gali daug prisidėti prie to, kad ligos progresas sulėtėtų, komplikacijos pasireikštų vėliau, o gyvenimo trukmė pailgėtų.

Visiškas alkoholio atsisakymas.
Tai bene svarbiausias žingsnis, nes net nedidelis alkoholio kiekis dar labiau pažeidžia kepenis. Pacientai, kurie nutraukia alkoholio vartojimą, gyvena žymiai ilgiau nei tie, kurie jo nevengia.

Subalansuota mityba.
Kepenų ligomis sergančiam žmogui svarbu gauti pakankamai baltymų, vitaminų bei mikroelementų. Reikėtų vengti riebaus, kepto maisto, rafinuoto cukraus ir perteklinės druskos. Kartais gydytojas paskiria specialią dietą pagal kepenų būklę.

Vaistų vartojimas tik prižiūrint gydytojui.
Daugelis vaistų (įskaitant nereceptinius ir augalinius preparatus) gali pakenkti kepenims. Todėl pacientui rekomenduojama vengti savigydos.

Kūno svorio kontrolė.
Nutukimas didina kepenų suriebėjimo ir ligos progresavimo riziką. Net nedidelis svorio sumažėjimas gali turėti teigiamos įtakos kepenų sveikatai.

Reguliari medicininė priežiūra.
Ciroze sergantys pacientai turėtų bent kelis kartus per metus atlikti kraujo tyrimus, ultragarsą, o esant rizikai – ir papildomus tyrimus dėl kepenų vėžio.

Fizinis aktyvumas pagal galimybes.
Lengvi pratimai, pasivaikščiojimai ar mankšta padeda palaikyti bendrą organizmo būklę.

Hepatologas dr. Adrian Reuben yra sakęs:
„Paciento elgesys kasdienybėje – tai galingiausias vaistas. Kiekvienas pasirinkimas, pradedant nuo mitybos iki alkoholio atsisakymo, daro įtaką kepenų ciroze sergančio žmogaus ateičiai.“

Naudingi ir rizikingi veiksmai sergant kepenų ciroze

Žmonių atsiliepimai apie gyvenimą su kepenų ciroze

Kiekvieno paciento kelias sergant kepenų ciroze yra skirtingas. Vieniems liga atrandama atsitiktinai, profilaktinių tyrimų metu, kiti apie ją sužino tik tada, kai atsiranda komplikacijų. Žemiau pateikiami keli pacientų pasakojimai, kurie atskleidžia, kaip skiriasi patirtys ir kokią įtaką gyvenimo trukmei bei kokybei turi pasirinkimai.

„Prieš penkerius metus man diagnozavo kepenų cirozę. Pirmasis gydytojo patarimas buvo visiškai atsisakyti alkoholio. Iš pradžių atrodė sunku, bet šiandien galiu pasakyti – tai buvo mano gyvenimą išgelbėjęs sprendimas.“
– Jonas, 52 m.

„Cirozė man buvo netikėta diagnozė, nes niekada nevartojau daug alkoholio. Paaiškėjo, kad priežastis – virusinis hepatitas C. Laiku pradėtas gydymas ir nuolatinė priežiūra padėjo man pasiekti stabilią būklę. Su šia liga galima gyventi, jei ją rimtai priimi.“
– Rasa, 45 m.

„Gydytojai pasakė, kad vienintelė mano išeitis – kepenų transplantacija. Iš pradžių buvo labai baisu, bet dabar, praėjus dvejiems metams po operacijos, jaučiuosi tarsi gavęs antrą šansą. Supratau, kad gyvenimo trukmė priklauso ne tik nuo diagnozės, bet ir nuo to, ką pats darai.“
– Andrius, 39 m.

Šie atsiliepimai parodo, kad kepenų cirozė nebūtinai reiškia trumpą gyvenimą. Tinkami sprendimai, gydytojų rekomendacijų laikymasis ir pagalba iš artimųjų gali ženkliai prailginti gyvenimo trukmę ir pagerinti jo kokybę.

Dažniausiai užduodami klausimai apie kepenų cirozę