Astigmatizmas yra viena iš dažniausių regėjimo problemų, galinti pasireikšti bet kuriame amžiuje. Nors dažnai painiojamas su trumparegyste ar toliaregyste, astigmatizmas pasižymi unikaliu poveikiu regėjimui – iškraipo vaizdą tiek į tolį, tiek į artimą atstumą. Dėl nelygios ragenos arba lęšiuko formos šviesos spinduliai netinkamai fokusuojami tinklainėje, todėl matymas tampa neryškus ar iškraipytas.
Nors astigmatizmas gali būti įgimtas, dažnai jis išryškėja tik vėliau, kartu su kitais regėjimo sutrikimais. Svarbu jį laiku diagnozuoti ir koreguoti, nes nekompensuotas astigmatizmas gali lemti akių nuovargį, migrenas ar net mokymosi sunkumus vaikams.
- Kas tai? – Regėjimo sutrikimas, kai ragenos ar lęšiuko forma iškraipo šviesos spindulių fokusavimą tinklainėje.
- Kaip pasireiškia? – Neryškus regėjimas, akių nuovargis, galvos skausmai, sunku susitelkti į smulkius objektus.
- Kodėl atsiranda? – Dažniausiai įgimta būklė, bet gali atsirasti ir po traumų, operacijų ar dėl ragenos ligų.
- Kaip diagnozuojama? – Specializuotais regėjimo testais pas akių gydytoją arba optometrą.
- Kaip gydoma? – Koreguojama akiniais, kontaktiniais lęšiais ar lazerine regos korekcija.
Kas yra astigmatizmas?
Astigmatizmas – tai regėjimo sutrikimas, atsirandantis dėl nelygios ragenos arba akies lęšiuko formos. Esant normaliai akies struktūrai, šviesos spinduliai tinkamai susifokusuoja viename taške tinklainėje, leidžiant regėti aiškiai. Tačiau esant astigmatizmui, šie spinduliai fokusuojasi į kelis taškus – tiek prieš tinklainę, tiek už jos ribų – dėl to vaizdas tampa išplaukęs, dvigubas ar iškreiptas.
Kaip veikia regėjimą?
Astigmatizmas gali paveikti tiek artimą, tiek tolimą regėjimą, priklausomai nuo kitų regos sutrikimų, kurie dažnai būna kartu – trumparegystės (miopijos) ar toliaregystės (hiperopijos). Dėl to jis dažnai painiojamas su šiais sutrikimais, nors iš tiesų turi unikalią kilmę ir koregavimo principus.
Tipai
- Ragenos astigmatizmas – dažniausia forma, kai būtent ragenos paviršius yra netolygus.
- Lęšiuko (vidinis) astigmatizmas – retesnė forma, kai nelygi yra akies lęšiuko struktūra.
„Dauguma žmonių turi bent nežymų astigmatizmą, kuris nesukelia ryškių simptomų, bet reikšmingesni atvejai reikalauja korekcijos,“ – aiškina Dr. Anne Coleman, oftalmologė iš UCLA Stein Eye Institute.
Astigmatizmas nėra liga, bet būklė, kurią galima sėkmingai koreguoti, jei ji trukdo kasdieniam gyvenimui ar sukelia papildomų nusiskundimų.
Priežastys ir rizikos veiksniai
Astigmatizmas dažniausiai yra įgimtas – tai reiškia, kad žmogus su šia būkle gimsta, tačiau regėjimo pablogėjimas gali būti pastebėtas tik vėlesniame amžiuje, pavyzdžiui, pradedant lankyti mokyklą ar dirbant darbą, reikalaujantį nuolatinės regos įtampos. Vis dėlto yra ir įgyto astigmatizmo atvejų, kurie susiję su tam tikrais išoriniais veiksniais ar sveikatos būklėmis.
Įgimtas astigmatizmas
- Paveldimas iš tėvų – genetinis polinkis turi reikšmę ragenos ar lęšiuko formavimuisi.
- Dažnai būna nežymus ir nereikalauja korekcijos iki tam tikro amžiaus.
Įgytas astigmatizmas
- Ragenos trauma – pjūviai, įdrėskimai ar randai gali pakeisti jos formą.
- Akių operacijos – kai kurios chirurginės procedūros gali iškreipti ragenos struktūrą.
- Keratokonusas – progresuojanti ragenos liga, kai ši suplonėja ir deformuojasi kūgio forma.
- Kontaktinių lęšių nešiojimas – ilgas ir netinkamas jų naudojimas kai kuriais atvejais taip pat gali turėti įtakos.
Rizikos veiksniai
- Genetika (astigmatizmas šeimoje)
- Dažnos akių infekcijos
- Netinkamas regėjimo koregavimas ar jo nebuvimas
- Lėtinis akių įtempimas (pvz., ilgas darbas kompiuteriu be pertraukų)
💬 „Svarbiausias rizikos veiksnys – paveldimumas. Jei abu tėvai nešioja akinius dėl astigmatizmo, tikimybė, kad vaikas jį turės, yra žymiai didesnė.“ – pažymi Dr. Sarah Hinkley, Amerikos Optometrijos Asociacijos narė.
Laiku nustatytas astigmatizmas padeda išvengti komplikacijų – ypač vaikystėje, kai akys dar vystosi ir netaisyklingas regėjimas gali sukelti ambliopiją (tingiąją akį).
Simptomai ir kada kreiptis pas specialistą
Astigmatizmas dažnai vystosi nepastebimai. Nedideli jo laipsniai gali būti nejuntami arba lengvai priskiriami bendram nuovargiui, ypač dirbant kompiuteriu ar ilgai skaitant. Tačiau kai astigmatizmas ryškesnis, simptomai ima trukdyti kasdieninei veiklai ir daro įtaką gyvenimo kokybei.
Kaip pasireiškia astigmatizmas?
Pagrindinis astigmatizmo požymis – neaiškus ar iškraipytas regėjimas. Objektai gali atrodyti lyg „ištempti“ į šoną, jų kontūrai susilieja. Dažnai žmonės pastebi, kad negali aiškiai susitelkti į smulkias detales ar tekstą, tiek žiūrint į artimą, tiek į tolimą objektą.
Kiti dažni simptomai:
- Akių nuovargis po trumpo darbo iš arti
- Galvos skausmai, ypač kaktos srityje
- Dažnas mirksėjimas ar akių trynimas
- Sunku skaityti smulkų tekstą ar atpažinti veidus per atstumą
- Reikia prisimerkti, kad matytum aiškiau
Šie simptomai gali būti klaidingai priskiriami kitiems regos sutrikimams (trumparegystei, toliaregystei), todėl būtina profesionali akių patikra.
Kada būtina apsilankyti pas specialistą?
- Jei pastebėjote regėjimo pablogėjimą ar iškraipymus
- Jei vaikas skundžiasi neryškiu matymu, dažnai trina akis, nenoriai skaito
- Jei dažnai skauda galvą dirbant prie ekrano ar skaitant
- Jei regos korekcijos priemonės (akiniai, lęšiai) nebepadeda taip, kaip anksčiau
„Astigmatizmo nepastebėjimas vaikystėje gali trukdyti mokymuisi, todėl tėvai turėtų būti itin dėmesingi bet kokiems regėjimo pokyčiams,“ – sako Dr. Kristina Jankauskienė, vaikų oftalmologė.
Laiku diagnozuotas astigmatizmas leidžia išvengti komplikacijų, o tinkamai parinkta korekcija užtikrina komfortišką kasdienį regėjimą.
Diagnozė ir astigmatizmo testas
Astigmatizmas dažnai diagnozuojamas atliekant standartinį regėjimo patikrinimą pas akių priežiūros specialistą. Kadangi kai kurie simptomai gali būti lengvai painiojami su kitais regos sutrikimais, svarbu atlikti tikslius ir profesionalius testus.
Kaip nustatomas astigmatizmas?
Akių gydytojai (optometristai arba oftalmologai) dažniausiai naudoja kelis metodus:
- Refrakcijos testas – pacientui parodomi skirtingo stiprumo lęšiai, kol randamas aiškiausias matymas.
- Keratometrija – matuojamas ragenos išgaubtumas, siekiant nustatyti jos nelygumus.
- Automatinis refraktometras – kompiuterizuotas įrenginys, padedantis įvertinti regėjimo ypatumus.
- Akies topografija – sudaromas detalus ragenos paviršiaus žemėlapis (naudinga tikslesniam astigmatizmo vertinimui).
Kada verta atlikti testą?
Jei dažnai pastebite šiuos požymius:
- neryškus matymas tiek į tolį, tiek iš arti,
- galvos skausmai ar akių nuovargis skaitant ar dirbant kompiuteriu,
- regėjimo iškraipymai (daiktai atrodo ištęsti, dvigubi ar deformuoti),
tuomet rekomenduojama nedelsti ir atlikti astigmatizmo testą. Net ir nedidelis astigmatizmas gali turėti įtakos regėjimo kokybei bei kasdieniam komfortui.
Savarankiškas testas namuose negali pakeisti profesionalios diagnozės, tačiau gali būti naudingas pirmas žingsnis išsiaiškinti, ar verta kreiptis į specialistą.
Tuojau galėsite atlikti interaktyvų astigmatizmo testą, kuris padės įvertinti, ar turite šio regos sutrikimo požymių.
Astigmatizmo testas
-
Ranka uždenkite kairę akį; -
Atsitraukite nuo ekrano per 1 metro atstumą;
-
Jei nešiojate akinius, užsidėkite juos;
-
Nurodykite „E“ simbolio kryptį naudodamiesi pele.
Gydymo galimybės sergant astigmatizmu
Astigmatizmas nėra liga – tai regėjimo yda, kurią dažniausiai galima koreguoti ir valdyti. Tinkamas gydymo būdas priklauso nuo astigmatizmo stiprumo, paciento amžiaus, gyvenimo būdo ir kitų individualių veiksnių.
Korekciniai akiniai
Tai dažniausiai pasirenkama ir paprasčiausia korekcijos forma. Specialūs cilindriniai lęšiai koreguoja šviesos lūžio klaidas, padėdami tinkamai fokusuoti vaizdą tinklainėje.
Akiniai ypač rekomenduojami vaikams ir tiems, kurie nenešioja kontaktinių lęšių. Jie yra saugūs, nesukelia sausų akių ar infekcijų, tačiau gali būti nepatogūs aktyviai gyvenantiems žmonėms.
Kontaktiniai lęšiai
Kontaktiniai lęšiai dažnai suteikia geresnį matymo aštrumą nei akiniai, nes jie glaudžiai prisitaiko prie ragenos paviršiaus. Astigmatizmui koreguoti naudojami toriniai lęšiai, kurie yra specialiai sukurti asimetriškam ragenos paviršiui.
Tačiau kontaktiniai lęšiai reikalauja kruopščios higienos – kitaip kyla infekcijų ar akių sudirginimo pavojus. Ne visi žmonės juos toleruoja.
Regos korekcijos operacijos
Kai kuriais atvejais, ypač jei astigmatizmas stiprus arba jei pacientas nori visam laikui atsisakyti akinių ar lęšių, gali būti rekomenduojama lazerinė akių operacija:
- LASIK – koreguoja ragenos formą, kad šviesa teisingai fokusuotųsi į tinklainę.
- PRK – panaši procedūra, bet taikoma pacientams, kurių ragenos yra plonesnės.
Šios operacijos paprastai atliekamos greitai, su minimaliu diskomfortu, o regėjimas dažnai pagerėja vos per kelias dienas. Vis dėlto, ne visi yra kandidatai tokiai korekcijai – būtina gydytojo konsultacija.
Vaikų astigmatizmo gydymas
Vaikams labai svarbu laiku nustatyti ir koreguoti astigmatizmą, nes nekoreguotas regos sutrikimas gali lemti ambliopiją (vadinamąją „tinginę akį“). Dažniausiai skiriami akiniai, kartais – regėjimo terapijos pratimai ar pleistrai vienai akiai treniruoti.
Ką reiškia gyventi su astigmatizmu?
Nors astigmatizmas gali būti varginantis, ypač jei jis nėra koreguojamas, dauguma žmonių, gavę tinkamą gydymą, gali gyventi visavertį gyvenimą. Svarbiausia – suvokti, kaip ši būklė veikia kasdienybę, ir kaip ją valdyti.
Kasdieniai iššūkiai
Astigmatizmas dažnai sukelia:
- Neryškų ar iškreiptą matymą, ypač žiūrint į objektus tiek arti, tiek toli;
- Akies įtampą – ilgai skaitant ar žiūrint į ekranus akys gali pavargti greičiau nei įprasta;
- Galvos skausmus, kurie kyla dėl nuolatinio bandymo sufokusuoti vaizdą;
- Problemas vairuojant naktį, kai išsisklaidę žibintų spinduliai gali klaidinti ar trikdyti matymą.
Oftalmologas dr. Arthur Epstein (JAV) pažymi:
„Nors astigmatizmas dažnai atrodo nežymus, net ir nedidelis lūžio klaidos pokytis gali turėti reikšmingos įtakos regėjimo kokybei ir bendrai savijautai.“
Pozityvūs pokyčiai pasirinkus korekciją
Pacientai, pasirinkę tinkamą korekcijos metodą (akinius, kontaktinius lęšius ar chirurginį gydymą), dažniausiai pastebi:
- Aiškesnį regėjimą be pastangų,
- Mažiau galvos skausmų ir akių nuovargio,
- Didesnį pasitikėjimą savimi, ypač jauniems žmonėms,
- Pagerėjusį dėmesio koncentravimą, ypač dirbant su smulkiomis detalėmis ar skaitant.
Pacientų atsiliepimai
„Po kelerių metų nuolatinio nuovargio darbo dienos pabaigoje pagaliau supratau, kad turiu nedidelį astigmatizmą. Akiniai pakeitė viską – dabar matau aiškiai ir nejaučiu spaudimo akyse.“ – Viktorija, 29 m.
„Visada galvojau, kad tiesiog blogai matau į tolį, bet pasirodė – tai buvo astigmatizmas. Kontaktiniai lęšiai man labai padėjo. Galiu sportuoti, vairuoti, dirbti – viskas kitaip.“
– Edgaras, 35 m.
„Mano sūnui nustatė astigmatizmą 6 metų. Iš pradžių jis nenorėjo nešioti akinių, bet vėliau suprato, kaip gerai viską mato. Mokykloje pradėjo geriau mokytis – net mokytoja pastebėjo.“
– Aušra, mama
Astigmatizmo korekcijos būdų palyginimas
Pasirinkti tinkamiausią astigmatizmo gydymo būdą gali būti nelengva – ypač jei tai pirmas kartas, kai apie tai susimąstote. Žemiau pateikiame aiškų ir praktišką palyginimą, kuris padės suprasti kiekvienos korekcijos formos privalumus bei trūkumus.
| Korekcinis metodas | Privalumai | Trūkumai | Rekomenduojama kam? |
|---|---|---|---|
| Akiniai | Patogu, lengva naudoti, mažiausiai rizikos | Ribotas matymo laukas, nepatogūs sportuojant | Vaikams, pagyvenusiems žmonėms, pirmą kartą koreguojantiems regėjimą |
| Kontaktiniai lęšiai | Geresnė regėjimo kokybė, nepastebimi | Reikalauja higienos, kai kuriems nepatogūs | Aktyviai gyvenantiems, sportuojantiems |
| Lazerinė chirurgija | Ilgalaikis sprendimas, dažnai visiškai pašalina poreikį korekcijai | Brangu, tinka ne visiems, gali būti šalutinis poveikis | Suaugusiems, turintiems stabilų regėjimą ir tinkamą ragenos būklę |
Apibendrinimas: kada verta sunerimti?
Nors astigmatizmas dažnai būna nedidelis ir nesukelia reikšmingų problemų, jis gali progresuoti, ypač vaikams ar nediagnozuotas ilgą laiką. Svarbu atkreipti dėmesį į šiuos požymius:
- Neryškus ar iškreiptas vaizdas tiek į tolį, tiek iš arti,
- Dažnas mirksėjimas, akių trynimas,
- Galvos skausmai ar sunkumas susikaupti,
- Blogas matymas prieblandoje ar naktį.
Laiku pastebėjus šiuos simptomus ir atlikus paprastą testą (kaip tas, kurį siūlome šiame straipsnyje), galima užkirsti kelią blogėjančiam regėjimui ar didesniems sutrikimams.
Dažniausiai užduodami klausimai apie astigmatizmą
Ar astigmatizmas gali praeiti savaime?
Ar astigmatizmas paveldimas?
Kaip dažnai reikia tikrintis regėjimą?
Ar galima nešioti kontaktinius lęšius turint astigmatizmą?
Ar operacija gali visiškai išgydyti astigmatizmą?
Ką daryti, jei vaikas nenori nešioti akinių?
Kiti straipsniai
Incontinox apžvalga: vartojimas, šalutinis poveikis ir atsiliepimai
