Iš pirmo žvilgsnio gali pasirodyti neįtikėtina, kad iš nosies gali tekėti ne šiaip gleivės ar peršalimo sukeltos išskyros, bet… smegenų skystis. Tačiau medikų praktikoje tai – visiškai realus ir mediciniškai pripažintas reiškinys, vadinamas cerebrospinalinio skysčio nutekėjimu arba likvoreja. Nors ši būklė yra reta, ji gali būti labai rimta ir reikalaujanti skubaus gydymo. Todėl svarbu žinoti, kada verta sunerimti, kuo šis skystis skiriasi nuo paprastos slogos ir ką daryti, jei įtariate, kad tai gali būti jūsų atvejis.
Kas yra smegenų skystis?
Smegenų skystis (dar vadinamas cerebrospinaliniu skysčiu) – tai skaidrus, vandeninis skystis, kuris cirkuliuoja aplink smegenis ir nugaros smegenis. Jo funkcija – apsaugoti smegenis nuo sukrėtimų, užtikrinti maistinių medžiagų tiekimą, pašalinti atliekas ir palaikyti tinkamą spaudimą galvos viduje. Paprastai šis skystis cirkuliuoja uždarame rate tarp smegenų skilvelių ir stuburo kanalo, bet jei atsiranda defektas kaukolės ar smegenų dangalų srityje – jis gali nutekėti į išorę, įskaitant ir per nosį.
Ar tikrai smegenų skystis gali tekėti per nosį?
Taip, tai įmanoma, nors ir labai reta. Ši būklė vadinama rino-liquorėja, arba cerebrospinalinio skysčio tekėjimu per nosį. Ji atsiranda tada, kai pažeidžiama kaukolės bazė – plonas kaulinis sluoksnis, skiriantis smegenų ertmę nuo nosies ertmės. Per šį defektą skystis gali lašėti į nosį ir iš jos ištekėti.
Nutekėjimas dažniausiai yra vienpusis – t. y. skystis teka tik iš vienos šnervės, be kitų peršalimo požymių. Toks skystis dažnai būna itin skaidrus, vandeningas, ir gali lašėti net kai žmogus nelenkia galvos ar nejaučia slogos. Tai yra vienas pagrindinių skiriamųjų požymių, leidžiančių įtarti, kad tai ne šiaip sloga.
Kokios gali būti smegenų skysčio nutekėjimo priežastys?
Ši būklė gali atsirasti dėl įvairių priežasčių. Kai kurios iš jų – akivaizdžios, o kitos – išsivysto tyliai, be aiškios traumos.
Kaukolės trauma
Viena dažniausių priežasčių – galvos trauma, pavyzdžiui, po autoįvykio, smūgio į galvą ar net stipraus kritimo. Jei lūžta kaukolės pagrindo kaulai, gali atsirasti tarpas, pro kurį skystis ima tekėti.
Operacijos ar medicininės intervencijos
Po kai kurių neurochirurginių ar sinusų operacijų gali likti mažas defektas kaukolės pamate, kuris vėliau sukelia skysčio nutekėjimą.
Įgimti defektai
Kai kuriems žmonėms nuo gimimo gali būti nedideli kaukolės arba dangalų plyšiai, kurie laikui bėgant tampa silpna vieta, per kurią skystis gali prasiskverbti į nosies ertmę.
Intrakranijinio spaudimo padidėjimas
Kai spaudimas galvos viduje padidėja – pavyzdžiui, dėl naviko, uždegimo ar likvoro cirkuliacijos sutrikimų – skystis gali „prasibrauti“ per silpniausią vietą ir pradėti tekėti.
Kaip atpažinti, kad iš nosies teka ne sloga, o smegenų skystis?
Svarbiausia – stebėti, ar išskyros neįprastos. Cerebrospinalinis skystis labai skiriasi nuo įprastų slogos išskyrų.
Skiriamieji požymiai:
- Skystis yra labai skaidrus, beveik kaip vanduo.
- Laša viena puse (tik iš vienos šnervės), dažnai nepriklausomai nuo kūno padėties.
- Nėra kitų peršalimo simptomų – čiaudulio, nosies užgulimo, temperatūros.
- Skystis gali sustiprėti palenkus galvą į priekį, ypač jei nutekėjimas pastovus.
- Kai kuriais atvejais žmonės jaučia keistą skonį burnoje ar gerklėje – nes skystis nuteka užpakaline nosiaryklės dalimi.
Kai kurios laboratorijos geba patikrinti, ar tai tikrai smegenų skystis, nustatydamos tam tikrus baltymus (pvz., beta-2 transferrin), kurie randami tik cerebrospinaliniame skystyje.
Kuo pavojinga ši būklė?
Jei iš nosies teka smegenų skystis, tai nėra tik nemalonus simptomas – tai rimta medicininė problema, reikalaujanti skubaus gydymo.
Pagrindinis pavojus – infekcijos. Skystis, tekantis į nosį, reiškia, kad atsirado „langas“ tarp išorinės aplinkos ir galvos vidaus. Per šį langą bakterijos gali patekti į smegenis ir sukelti meningitą (smegenų dangalų uždegimą), kuris yra gyvybei pavojinga būklė.
Be to, ilgalaikis skysčio nutekėjimas gali sukelti smegenų spaudimo pokyčius, galvos skausmus, nuovargį, pykinimą ar regėjimo sutrikimus.
Ką daryti, jei įtariate smegenų skysčio nutekėjimą?
Jeigu pastebite, kad iš vienos nosies pusės teka skaidrus, vandeningas skystis, kuris primena vandenį ir nėra panašus į slogą, būtina:
- Nespausti ir nepūsti nosies – tai gali padidinti spaudimą ir dar labiau paskatinti skysčio tekėjimą.
- Nelenkti galvos žemyn – kai kuriais atvejais tai skatina ištekėjimą.
- Skubiai kreiptis į gydytoją – rekomenduojama kreiptis į otorinolaringologą arba neurologą, kuris paskirs reikalingus tyrimus.
Gydytojas greičiausiai paskirs galvos kompiuterinę tomografiją (KT) arba magnetinį rezonansą (MRT), kad nustatytų nutekėjimo vietą ir mastą. Taip pat gali būti paimtas skysčio mėginys laboratoriniam tyrimui.
Koks gydymas taikomas?
Gydymas priklauso nuo nutekėjimo priežasties, vietos ir stiprumo.
Konservatyvus gydymas
Kai kuriais atvejais, jei nutekėjimas nedidelis ir savaiminis, gydytojas gali rekomenduoti poilsį, skysčių ribojimą, lovos režimą ir spaudimo mažinimą (pvz., galvos laikymą aukščiau). Tokiais atvejais defektas gali užsiverti savaime.
Chirurginis gydymas
Jei nutekėjimas tęsiasi, didelis ar sukelia komplikacijų, dažniausiai atliekama operacija – endoskopinė kaukolės bazės rekonstrukcija, kurios metu defektas uždaromas specialiomis medžiagomis. Tai dažniausiai atliekama per nosį, be pjūvių ant veido ar kaukolės.
Po operacijos žmogui gali būti skiriami antibiotikai, poilsio režimas ir stebėjimas dėl galimų infekcijų ar komplikacijų.
Išvada
Taip – smegenų skystis iš nosies tekėti gali, ir tai nėra tik teorinė galimybė. Nors tokie atvejai reti, jie gali turėti rimtų pasekmių, jei nebus laiku diagnozuoti ir gydomi. Jei pastebite neįprastą, skaidrų, vandeningą skystį, tekantį iš vienos šnervės, ypač jei neturite peršalimo simptomų, geriau nerizikuoti – kreipkitės į gydytoją. Laiku suteikta pagalba ne tik sustabdys problemą, bet ir gali apsaugoti nuo gyvybei pavojingų komplikacijų.
