Alergija antibiotikams yra imuninis atsakas, kai organizmas klaidingai atpažįsta tam tikrus antibiotikus kaip pavojingas medžiagas ir pradeda gaminti antikūnus prieš juos. Dažniausiai šią reakciją sukelia penicilinų grupės antibiotikai, tačiau alergija gali pasireikšti ir kitoms antibiotikų grupėms. Alerginės reakcijos gali būti lengvos, kaip odos bėrimas, arba sunkios, pavyzdžiui, anafilaksija. Šiame straipsnyje aptarsime alergijos antibiotikams priežastis, simptomus, diagnozavimo metodus ir gydymo galimybes.
Priežastys
Alergija antibiotikams atsiranda dėl imuninės sistemos reakcijos į tam tikrus antibiotikuose esančius baltymus arba jų metabolitus. Organizmo imuninė sistema klaidingai atpažįsta šiuos baltymus kaip grėsmę ir pradeda gaminti IgE antikūnus, kurie sukelia alergines reakcijas.
Pagrindiniai alergijos antibiotikams veiksniai:
- Imuninė reakcija: Kai žmogus pirmą kartą susiduria su antibiotiku, imuninė sistema gali pradėti gaminti specifinius IgE antikūnus prieš šį vaistą. Antrą kartą vartojant tą patį antibiotiką, šie antikūnai suaktyvina imuninę sistemą, sukeldami alerginę reakciją.
- Pakartotinis antibiotikų vartojimas: Kuo daugiau kartų žmogus vartoja antibiotikų, tuo didesnė rizika išsivystyti alerginei reakcijai.
- Genetiniai veiksniai: Kai kurie žmonės genetiškai linkę į alergijas, įskaitant alergiją antibiotikams.
- Ankstesnės alerginės reakcijos: Žmonės, kurie jau turi alergijų (maisto, žiedadulkių, vaistų), gali būti labiau linkę išsivystyti alergijai antibiotikams.
Dažniausiai alergiją sukeliantys antibiotikai
Nors bet kuris antibiotikas gali sukelti alergiją, tam tikros antibiotikų grupės sukelia alergines reakcijas dažniau nei kitos:
- Penicilinai: Ši grupė, įskaitant amoksiciliną ir ampiciliną, yra dažniausias antibiotikų alergijos šaltinis. Kai kuriems žmonėms alergija gali būti labai sunki.
- Cefalosporinai: Šie antibiotikai yra struktūriškai panašūs į peniciliną, todėl žmonės, alergiški penicilinams, kartais būna jautrūs ir šiai grupei.
- Sulfonamidai (sulfa vaistai): Tai dar viena dažna antibiotikų grupė, sukelianti alergines reakcijas.
- Makrolidai: Tokie antibiotikai kaip eritromicinas ir azitromicinas rečiau sukelia alergiją, tačiau gali būti problematiški kai kuriems žmonėms.
Simptomai
Alergijos antibiotikams simptomai gali pasireikšti per kelias minutes ar valandas po antibiotiko vartojimo. Jie gali būti lengvi arba labai sunkūs, priklausomai nuo žmogaus jautrumo ir imuninės reakcijos stiprumo.
Dažniausi simptomai:
- Odos reakcijos:
- Bėrimas
- Dilgėlinė (iškilę raudoni plotai ant odos)
- Niežėjimas
- Angioedema (gilesnių odos sluoksnių patinimas, dažniausiai veido, lūpų, akių ar gerklės srityje)
- Kvėpavimo takų simptomai:
- Sunkumas kvėpuoti
- Švokštimas
- Kosulys
- Nosies užgulimas
- Virškinimo trakto simptomai:
- Pykinimas
- Vėmimas
- Viduriavimas
Anafilaksija
Sunkiausia alerginė reakcija yra anafilaksija, kuri reikalauja skubios medicininės pagalbos. Anafilaksija gali prasidėti labai greitai ir kelti pavojų gyvybei. Jos simptomai apima:
- Staigus kraujospūdžio kritimas
- Kvėpavimo pasunkėjimas dėl gerklės patinimo
- Greitas ar nereguliarus širdies plakimas
- Sunkus galvos svaigimas ar sąmonės netekimas
Anafilaksija yra neatidėliotina medicininė būklė, todėl svarbu nedelsiant kreiptis į gydytoją arba iškviesti greitąją pagalbą, jei atsiranda šių simptomų.
Alergijos antibiotikams diagnostika
Jei įtariate, kad turite alergiją antibiotikams, svarbu kreiptis į alergologą, kuris gali padėti nustatyti alergijos šaltinį ir parengti tinkamą gydymo planą. Diagnostika gali apimti šiuos metodus:
- Medicinos istorijos analizė: Gydytojas išsamiai peržiūrės jūsų ligos istoriją, atsižvelgs į ankstesnes reakcijas į vaistus ir kitus galimus alergijos veiksnius.
- Odos dūrio testas: Nedidelis antibiotiko kiekis įšvirkščiamas į odą, ir stebima, ar atsiranda reakcija. Tai dažniausiai taikomas metodas, norint nustatyti penicilino alergiją.
- Kraujo tyrimai: Nors mažiau naudojamas metodas, kraujo tyrimas gali nustatyti tam tikrus antikūnus, susijusius su alergine reakcija.
- Provokacinis testas: Labai atsargiai ir prižiūrint gydytojui, pacientui duodamas antibiotikas, kad būtų stebima, ar atsiras alerginė reakcija. Šis metodas naudojamas tik tada, kai būtina patvirtinti ar paneigti alergiją.
Gydymas ir valdymas
Gydymo tikslas – palengvinti simptomus ir išvengti ateityje pasikartojančių reakcijų. Gydymo galimybės priklauso nuo reakcijos sunkumo.
Medikamentinis gydymas:
- Antihistamininiai vaistai: Jie naudojami lengvoms reakcijoms, tokioms kaip bėrimas ar niežulys, valdyti. Antihistamininiai vaistai mažina imuninės sistemos reakciją į alergenus.
- Kortikosteroidai: Jei reakcija yra vidutinio sunkumo arba stipresnė, kortikosteroidai gali padėti sumažinti uždegimą ir kitus alergijos simptomus.
- Epinefrinas: Esant anafilaksijai ar sunkiai alerginei reakcijai, būtina nedelsiant suleisti epinefrino (adrenalino), kuris greitai palengvina gyvybei pavojingus simptomus. Žmonės, turintys sunkių alergijų, turėtų nuolat turėti epinefrino autoinjektorių.
Alergenų vengimas:
- Venkite alergiją sukeliančių antibiotikų: Jei žinote, kad esate alergiški tam tikrai antibiotikų grupei, visada informuokite gydytojus apie šią alergiją. Yra daugybė alternatyvių antibiotikų, kurie gali būti paskirti vietoje alergiją sukeliančių vaistų.
- Alergijos dokumentacija: Nešiokitės alergijos kortelę arba medicininę apyrankę, kuri praneša apie jūsų alergiją, ypač jei yra rizika susirgti anafilaksija.
Desensibilizacija
Kai kuriais atvejais, kai žmogui būtina vartoti antibiotiką, tačiau jis yra alergiškas, gali būti atliekama desensibilizacija. Tai procesas, kai pacientui mažomis dozėmis skiriamas antibiotikas, kad organizmas “prisitaikytų” ir imuninė sistema į jį nebereaguotų. Desensibilizacija atliekama tik prižiūrint gydytojams ir ligoninės sąlygomis, nes gali kilti pavojingos reakcijos.
Kaip išvengti alergijos komplikacijų?
Norint apsisaugoti nuo sunkių reakcijų ir jų komplikacijų, svarbu laikytis šių taisyklių:
- Visada informuokite sveikatos priežiūros specialistus apie savo alergiją: Tai padės gydytojams išvengti pavojingų vaistų skyrimo.
- Visada turėkite epinefrino autoinjektorių: Jei esate patyrę sunkių alerginių reakcijų, nešiokitės šį prietaisą su savimi. Tai gali išgelbėti gyvybę anafilaksijos atveju.
- Reguliariai tikrinkitės sveikatą: Jei jau turite alergiją antibiotikams, pasikonsultuokite su alergologu dėl tolimesnės gydymo strategijos ir stebėkite savo sveikatą.
Išvada
Alergija antibiotikams gali kelti rimtą pavojų sveikatai, tačiau tinkamai diagnozavus ir laikantis gydytojų rekomendacijų, galima sėkmingai išvengti komplikacijų. Svarbu vengti alergiją sukeliančių vaistų, nešiotis epinefrino autoinjektorių ir, prireikus, taikyti desensibilizacijos terapiją. Jei įtariate, kad turite alergiją antibiotikams, būtina kreiptis į specialistą, kuris nustatys tinkamą diagnozę ir paskirs gydymą.
Šaltiniai
Ar rožė užkrečiama liga?
Alergija braškėms: Priežastys, simptomai ir gydymas
