Alergija maistui yra būklė, kai imuninė sistema klaidingai suvokia tam tikrus maisto produktus kaip kenksmingus ir reaguoja į juos, sukeldama įvairias alergines reakcijas. Šios reakcijos gali būti nuo lengvo niežulio iki gyvybei pavojingos anafilaksijos. Maisto alergijos dažnai prasideda vaikystėje, tačiau gali išsivystyti bet kuriame amžiuje. Dažniausiai alergijas sukelia tam tikri maisto baltymai, kurių imuninė sistema nesugeba toleruoti.
Priežastys
Maisto alergiją sukelia tam tikri baltymai, kurie sukelia nenormalų imuninės sistemos atsaką. Kai žmogus suvalgo ar net įkvepia alergeno daleles, imuninė sistema pradeda gaminti antikūnus (IgE), kurie sukelia alergijos simptomus.
Dažniausi maisto produktai, sukeliantys alergiją:
- Pienas: Alergija karvės pienui dažniausiai pasireiškia vaikams, tačiau kai kuriais atvejais ji gali išlikti ir suaugus.
- Kiaušiniai: Dažna vaikų alergija, kuri suaugus gali sumažėti arba išnykti.
- Žemės riešutai: Viena iš pavojingiausių ir dažniausių alergijų, dažnai sukelianti stiprias reakcijas.
- Soja: Dažniau pasitaiko vaikams, tačiau alergija sojai gali tęstis ir suaugus.
- Riešutai: Alergija medžio riešutams, tokiems kaip migdolai, lazdyno riešutai, anakardžiai, taip pat gali būti labai pavojinga.
- Žuvis ir jūros gėrybės: Suaugusiųjų tarpe gana dažna alergija, ypač alergija krevetėms, vėžiagyviams ir moliuskams.
- Kviečiai: Alergija kviečiams dažnai painiojama su gliuteno netoleravimu (celiakija), tačiau tai dvi skirtingos būklės.
- Kiti maisto produktai: Kiti dažniau pasitaikantys alergenai gali būti vaisiai, pavyzdžiui, braškės, pomidorai, sezamas, kukurūzai ir kiti.
Maisto alergija gali atsirasti ne tik dėl tiesioginio maisto vartojimo, bet ir dėl kontakto su maisto produktų likučiais ant paviršių arba dėl įkvėptų dalelių, pavyzdžiui, ruošiant maistą.
Simptomai
Maisto alergijos simptomai gali skirtis priklausomai nuo žmogaus jautrumo, suvalgyto maisto kiekio ir kitų veiksnių. Dažniausiai simptomai pasireiškia per kelias minutes ar kelias valandas po maisto suvartojimo. Alergijos simptomai gali būti lengvi arba labai sunkūs.
Dažniausi maisto alergijos simptomai:
- Odos reakcijos: Niežulys, raudonas bėrimas, dilgėlinė arba egzema.
- Virškinimo trakto simptomai: Pilvo skausmas, pykinimas, vėmimas, viduriavimas ar pilvo pūtimas.
- Kvėpavimo takų simptomai: Čiaudulys, sloga, kosulys, švokštimas, pasunkėjęs kvėpavimas ar astmos paūmėjimas.
- Patinimas (angioedema): Lūpų, veido, liežuvio ar gerklės patinimas, dėl kurio gali būti sunku kvėpuoti ar nuryti.
- Anafilaksija: Tai gyvybei pavojinga alerginė reakcija, pasireiškianti staigiu kraujospūdžio kritimu, kvėpavimo takų susiaurėjimu, sąmonės praradimu. Anafilaksija reikalauja skubios medicininės pagalbos ir adrenalino injekcijos.
Gydymas ir valdymas
Maisto alergijos gydymo pagrindas yra vengti alergiją sukeliančio maisto. Nors nėra specifinio vaisto, galinčio visiškai išgydyti maisto alergiją, yra tam tikrų priemonių, padedančių valdyti simptomus.
Alergiją sukeliančio maisto vengimas
Vienintelis efektyvus būdas išvengti alergijos reakcijų yra vengti maisto produktų, kurie sukelia alergiją. Svarbu atidžiai skaityti produktų etiketes, kad būtų išvengta alergenų.
Antihistamininiai vaistai
Antihistamininiai preparatai padeda sumažinti lengvesnius alergijos simptomus, tokius kaip odos bėrimai ar niežėjimas. Jie gali būti vartojami tiek geriamieji, tiek vietiniai (tepalai, purškalai).
Adrenalino injekcija (epinefrinas)
Adrenalinas yra pagrindinė priemonė, naudojama gydant sunkią alerginę reakciją ar anafilaksiją. Jis greitai sumažina kvėpavimo takų susiaurėjimą ir kraujospūdžio kritimą. Alergiški žmonės, ypač turintys sunkią maisto alergiją, turėtų visada su savimi turėti adrenalino injektorių (pvz., EpiPen).
Imunoterapija
Kai kuriais atvejais gydytojai gali rekomenduoti imunoterapiją – gydymo metodą, kai pacientas gauna mažas alergenų dozes, kad organizmas priprastų prie jų. Tai gali sumažinti alerginių reakcijų sunkumą.
Mitybos patarimai ir priežiūra
Jei vaikas ar suaugęs žmogus turi alergiją tam tikriems maisto produktams, svarbu planuoti subalansuotą mitybą, kuri išvengtų alergiją sukeliančių produktų, tačiau užtikrintų pakankamą mitybos medžiagų kiekį.
Gyvenimo būdo patarimai
- Atidžiai skaitykite etiketes: Alergenų gali būti įvairiuose maisto produktuose, todėl svarbu visada patikrinti, ar produkte nėra pavojingų ingredientų.
- Įspėkite kitus: Jei jūs ar jūsų vaikas turite alergiją maistui, svarbu informuoti mokyklas, darbo vietas ar kitus žmones, su kuriais praleidžiate laiką, apie jūsų alergiją.
- Nešiokitės adrenalino injektorių: Jei turite sunkią alergiją, visada turėkite su savimi adrenalino injektorių ir mokykite aplinkinius, kaip jį naudoti esant skubiai pagalbai.
- Venkite kryžminio užterštumo: Maisto produktai gali būti užteršti alergenais gaminimo metu. Stenkitės naudoti atskirus indus, peilius ir paviršius gaminant maistą.
Kada kreiptis į gydytoją?
Jei įtariate, kad turite maisto alergiją, svarbu kreiptis į gydytoją ar alergologą, kad būtų atlikti atitinkami tyrimai (pvz., odos dūrio testas arba kraujo tyrimas). Jei pasireiškia stipri reakcija, tokia kaip anafilaksija, būtina nedelsiant kviesti greitąją medicinos pagalbą ir naudoti adrenalino injektorių.
Išvada
Maisto alergija yra rimta būklė, tačiau ją galima sėkmingai valdyti, vengiant alergiją sukeliančių maisto produktų ir pasirūpinant tinkamu gydymu, jei pasireiškia alerginės reakcijos. Nors kai kurios alergijos laikui bėgant gali sumažėti arba išnykti, kitos gali išlikti visą gyvenimą, todėl svarbu išlikti atidžiam ir nuolat pasiruošusiam apsaugoti save ar savo artimuosius nuo alergijos poveikio.
Šaltiniai
Kiti straipsniai
Alergija uodams: priežastys, simptomai ir kaip apsisaugoti
Alergija katėms: priežastys, simptomai ir gydymas
