Kofaktorius

Tai – sudėtinio fermento nebaltyminė dalis. Ja gali būti metalų jonai (Cu2+, Fe2+, Mg2+, Mn2+), kurie tiesiogiai dalyvauja katalizėje, ir įvairūs organiniai junginiai (membranų fosfolipidai), kurie tiesiogiai katalizėje nedalyvauja. Kofaktoriai dažniausiai jungiasi prie tos baltyminės fermento dalies (vadinamos apofermentu), kuri sudaro aktyvųjį fermento centrą. Kofaktoriai gali ir tvirtai, ir silpnai jungtis su apofermentais. Tvirtai prijungtas kofaktorius yra fermento prostetinė grupė, kurią galima pašalinti tik suardžius fermento erdvinę struktūrą. Kai kurie fermentai yra aktyvūs, tik turėdami prijungtą ir kofaktorių, ir kofermentą. Fermentinės katalizės metu metalų jonai, kaip kofaktoriai, gali atlikti šias funkcijas: 1) poliarizuoti substrato molekulę, todėl lengviau suyra jos cheminiai ryšiai, ir palaikyti substratų pereinamąją būseną; 2) prijungti substratą prie aktyviojo fermento centro; 3) prijungti elektronus iš substrato molekulės ir perduoti juos akceptoriui.
Šaltinis | Dažniausiai vartojamų biomedicinos terminų ir sąvokų aiškinamasis žinynas | Lietuvos sveikatos mokslų universitetas | Akademikas Profesorius Antanas Praškevičius, Profesorė Laima Ivanovienė