Izotopų technika

Tai – radioaktyviųjų ir stabilių izotopų (nuklidų) naudojimas biologiniams, cheminiams ir fizikiniams tyrimams bei technologijai. Gali būti naudojami ir nestabilūs radionuklidai, pasižymintys tam tikru gyvavimo pusperiodžiu, ir stabilūs nuklidai. Radioaktyvieji, arba stabilūs, nuklidai, kurie naudojami biocheminių tyrimų metu, pateikti lentelėje.

Radionuklidų galima aptikti ir jų kiekius nustatyti keliais metodais (Geigerio-Miulerio skaitikliu, plono sluoksnio skeneriu, scintiliaciniu skaitikliu). Matavimo vienetai – kiuri vienetai (Ci) arba bekereliai (Bq). Radioaktyvieji junginiai gaunami keliais būdais: 1) sintetinant laboratorijoje, 2) biosintezės būdu, 3) radiocheminiais metodais. Izotopų technika biochemijoje naudojama: 1) lokalizuoti metabolitus, fermentus ir metabolines reakcijas organizme ir ląstelėje; 2) stebėti sunaudojimo, pernašos, kaupimo procesus; 3) nustatyti fiziologines funkcijas, pvz., skydliaukės aktyvumą, panaudojant 131I; 4) matuoti biomolekulių ir ląstelės komponentų apykaitą, pvz., baltymo sintezę.
Šaltinis | Dažniausiai vartojamų biomedicinos terminų ir sąvokų aiškinamasis žinynas | Lietuvos sveikatos mokslų universitetas | Akademikas Profesorius Antanas Praškevičius, Profesorė Laima Ivanovienė