Stabligė

Ligos aprašymas

Stabligė yra ūmi, potencialiai mirtina infekcinė liga, kurią sukelia Clostridium tetani bakterijos išskiriami toksinai. Ši bakterija yra gramteigiama, anaerobinė lazdelė, natūraliai gyvenanti dirvožemyje, dulkėse ir gyvūnų žarnyne. Patekusios į organizmą per pažeistą odą ar gleivinę, bakterijos pradeda daugintis anaerobinėmis sąlygomis ir gamina tetanospazminą – neurotoksiną, kuris sukelia raumenų spazmus ir standumą, ypač kaklo ir žandikaulio raumenyse. Stabligė gali būti labai pavojinga, nes toksinas veikia nervų sistemą ir gali sukelti generalizuotus traukulius bei raumenų rigidiškumą. Ši liga nėra perduodama nuo žmogaus žmogui, todėl visų pirma susijusi su netinkamai apdorotomis žaizdomis arba nesilaikant higienos priemonių. Nepaisant to, kad vakcinacija nuo stabligės yra veiksminga, ši liga vis dar yra problema kai kuriose pasaulio vietose, ypač kur yra ribotos medicinos paslaugos.

Ligos priežastys

Stabligės priežastis yra Clostridium tetani bakterijos patekimas į organizmą. Pagrindinės priežastys ir rizikos veiksniai, susiję su stabligės infekcija:

• Pažeista oda: Bakterijos gali patekti į kūną per atviras žaizdas, įpjovimus, įkandimus, nudegimus, sužeidimus su nešvariais objektais (pvz., vinimis, rakandais, mediena) arba operacijų metu, ypač jei nebuvo tinkamai atlikta antiseptinė priežiūra.
• Užteršti instrumentai: Nesterilios chirurginės, odontologinės ar akupunktūros priemonės gali būti bakterijų šaltinis.
• Bloga žaizdų priežiūra: Žaizdų užteršimas dulkėmis, dirvožemiu ar išmatomis padidina stabligės riziką.
• Intraveninių narkotikų vartojimas: Naudojant nesterilius švirkštus arba dalijantis švirkštais, padidėja rizika užsikrėsti.
• Vakcinacijos statusas: Asmenys, kurie nėra paskiepyti nuo stabligės arba kurių vakcinacijos statusas yra neišbaigtas (paskutinė vakcina buvo daugiau nei prieš 10 metų), turi didesnę riziką susirgti.

Ligos simptomai

Stabligės simptomai dažniausiai pasireiškia per 3–21 dieną po bakterijos patekimo į organizmą, tačiau inkubacinis periodas gali būti ir trumpesnis, arba ilgesnis, priklausomai nuo sužalojimo vietos ir infekcijos sunkumo. Dažniausi stabligės simptomai yra:

• Raumenų spazmai ir standumas: Pradiniai simptomai dažniausiai apima raumenų standumą kaklo, pečių ir žandikaulio srityje (žandikaulio raumenų spazmas, dar vadinamas trizmu), kuris gali progresuoti iki viso kūno.
• Skausmingi generalizuoti raumenų traukuliai: Nekontroliuojami ir stiprūs raumenų traukuliai gali pasireikšti visame kūne ir gali būti sukelti triukšmo, šviesos ar prisilietimo.
• Opistotonusas: Raumenų spazmai gali būti tokie stiprūs, kad pacientas atsilošia nugarą ir kaklą.
• Kvėpavimo sunkumai: Dėl krūtinės raumenų spazmų ir kvėpavimo takų raumenų paralyžiaus gali būti sunku kvėpuoti, kas gali sukelti hipoksiją.
• Autonominės nervų sistemos disfunkcija: Simptomai gali apimti prakaitavimą, širdies ritmo sutrikimus (aritmijas), kraujospūdžio svyravimus, karščiavimą ir hipertenziją.
• Nerimas ir dirglumas: Dažnai pasireiškia dėl nuolatinio skausmo ir diskomforto, susijusio su raumenų spazmais.
• Sunkiais atvejais: Be kvėpavimo nepakankamumo, gali atsirasti komplikacijų, tokių kaip pneumonija, plaučių embolija, širdies sustojimas ar kaulų lūžiai dėl stiprių spazmų.

Ligos klasifikacijos

Stabligė gali būti klasifikuojama pagal infekcijos vietą ir simptomų pasireiškimo mastą:

1. Generalizuota stabligė:
   • Dažniausiai pasitaikanti forma (apie 80 % atvejų), kuriai būdingi viso kūno raumenų spazmai ir generalizuota standumas.
   • Simptomai paprastai prasideda nuo žandikaulio ir kaklo raumenų spazmų, o po to plinta į kitas kūno dalis.
2. Lokalizuota stabligė:
   • Reta forma, kai raumenų spazmai ir standumas apsiriboja infekcijos vietoje esančiais raumenimis.
   • Gali progresuoti į generalizuotą stabligę.
3. Galvos stabligė:
   • Labai reta forma, atsirandanti po galvos arba veido sužalojimų.
   • Simptomai apsiriboja veido ir galvos raumenimis, tačiau gali progresuoti į generalizuotą stabligę.
4. Neonatalinė stabligė:
   • Ši forma pasireiškia naujagimiams, dažniausiai jei motina nebuvo skiepyta nuo stabligės ir gimdymas vyko nesteriliose sąlygose.
   • Pasireiškia raumenų spazmais, sunkumais maitinantis ir nuolatiniais verkimo epizodais.

Ligos diagnostika

Stabligės diagnostika remiasi paciento klinikiniais simptomais ir medicinine istorija, nes laboratoriniai tyrimai dažniausiai nėra patikimi nustatant ligą. Svarbu kuo anksčiau nustatyti stabligę, kad būtų galima pradėti gydymą ir išvengti komplikacijų. Diagnostikos procesas apima šiuos etapus:

• Medicininė istorija ir simptomų įvertinimas: Gydytojas apklausia pacientą arba jo artimuosius apie neseniai patirtas žaizdas, sužalojimus, vakcinacijos nuo stabligės istoriją ir dabartinius simptomus. Tai apima raumenų spazmus, žandikaulio sustingimą (trizmus), raumenų rigidiškumą ir spazmus.
• Fizinis tyrimas: Gydytojas atlieka išsamų fizinį tyrimą, kad patikrintų raumenų tonusą, spazmus, refleksus ir žaizdų buvimą, kurios galėjo sukelti užkrėtimą stabligės bakterijomis.
• Laboratoriniai tyrimai:
  • Žaizdos kultūra: Kartais atliekamas žaizdos išskyrų tyrimas, siekiant aptikti Clostridium tetani bakterijas, tačiau šis tyrimas nėra visada patikimas, nes bakterijos dažnai neauga kultūroje.
  • Elektromiografija (EMG): Elektromiografinis tyrimas gali parodyti specifinius raumenų elektrinio aktyvumo pokyčius, kurie būdingi stabligės atvejais, tačiau tai nėra specifinis tyrimas ir negali vienareikšmiškai patvirtinti stabligės diagnozės.

Diagnozė dažniausiai grindžiama klinikiniu vertinimu, o ne laboratoriniais tyrimais, todėl labai svarbu greitai atpažinti simptomus ir pradėti gydymą.

Ligos gydymas ir vaistai

Stabligės gydymas yra skubus ir apima kelis pagrindinius etapus, skirtus neutralizuoti stabligės toksiną, kontroliuoti raumenų spazmus ir užkirsti kelią komplikacijoms. Gydymo strategija apima:

• Antitoksinė terapija:
  • Žmogaus tetano imunoglobulinas (TIG): Svarbiausias gydymo elementas yra skubus tetano imunoglobulino skyrimas į raumenis. Jis padeda neutralizuoti laisvą cirkuliuojantį toksiną, tačiau neturi poveikio prie nervų galūnių prisijungusiam toksinui.
• Antibiotikų terapija:
  • Metronidazolis arba penicilinas G: Naudojami siekiant sunaikinti Clostridium tetani bakterijas ir užkirsti kelią tolesniam toksinų gamybai.
• Raumenų spazmų kontrolė:
  • Benzodiazepinai (pvz., diazepamas): Naudojami raumenų spazmams kontroliuoti ir sedacijai. Tai yra pagrindinė gydymo priemonė siekiant sumažinti raumenų rigidiškumą ir spazmus.
  • Magnesio sulfatas: Kartais naudojamas kaip papildoma priemonė, siekiant sumažinti raumenų spazmus ir hipertenziją.
  • Raumenų relaksantai: Kaip baklofenas, gali būti naudojami, jei benzodiazepinai yra nepakankami spazmams kontroliuoti.
• Palaikomoji terapija:
  • Deguonies terapija ir mechaninė ventiliacija: Gali būti reikalinga, jei pacientui pasireiškia kvėpavimo nepakankamumas dėl stiprių raumenų spazmų.
  • Skysčių ir elektrolitų balanso palaikymas: Svarbu užtikrinti tinkamą hidrataciją ir mitybą, ypač jei pacientas negali normaliai maitintis dėl raumenų spazmų.
  • Žaizdos valymas ir chirurginis gydymas (debridementas): Žaizdos, iš kurios gali būti užkrėtimas, kruopštus valymas ir pašalinimas nekrozinio audinio siekiant sumažinti anaerobinių sąlygų susidarymą, kurios palankios bakterijų augimui.

Liaudiškos priemonės šiai ligai slopinti gydyti

Kadangi stabligė yra rimta ir gyvybei pavojinga infekcija, liaudiškos priemonės neturėtų būti naudojamos kaip pagrindinis gydymo būdas. Tačiau kai kurios bendros sveikatos priežiūros priemonės gali padėti pagerinti bendrą paciento būklę ir pagreitinti sveikimo procesą:

• Imuninės sistemos stiprinimas: Subalansuota mityba, turinti daug vitaminų ir mineralų, ypač vitamino C ir cinko, gali padėti palaikyti imuninę sistemą.
• Pakankamas poilsis ir hidratacija: Tinkamas poilsis ir skysčių vartojimas gali padėti palaikyti organizmo funkcijas ir pagerinti sveikimo procesą.
• Natūralūs uždegimą mažinantys produktai: Kai kurios natūralios priemonės, pavyzdžiui, ciberžolė ar imbieras, gali turėti priešuždegiminį poveikį, tačiau jų vartojimas turėtų būti aptartas su gydytoju.

Vis dėlto, svarbu pabrėžti, kad stabligė yra ūmi medicininė būklė, reikalaujanti neatidėliotinos medicininės intervencijos ir tinkamo gydymo, kurį gali skirti tik sveikatos priežiūros specialistai.

Prevencija

Prevencija yra geriausias būdas užkirsti kelią stabligės vystymuisi, nes tai yra potencialiai mirtina liga. Pagrindinės prevencinės priemonės apima:

• Vakcinacija: Reguliarios vakcinacijos nuo stabligės (DTaP vaikams, Td suaugusiesiems) ir revakcinacijos kas 10 metų užtikrina ilgalaikę apsaugą. Nėščioms moterims taip pat rekomenduojama pasiskiepyti, kad būtų užtikrinta apsauga kūdikiui.
• Žaizdų priežiūra: Tinkama bet kokių žaizdų, įbrėžimų ir nudegimų priežiūra yra labai svarbi, siekiant sumažinti užkrėtimo riziką. Visos žaizdos turėtų būti kruopščiai valomos, o gilios ar užterštos žaizdos turėtų būti peržiūrėtos sveikatos priežiūros specialisto.
• Vengti aplinkos, kurioje yra didelė rizika susižeisti: Ūkininkavimo, sodininkystės ir kitose veiklose, kurios susijusios su dirvožemiu ir dulkėmis, svarbu dėvėti apsaugines priemones, tokias kaip pirštinės ir uždara avalynė.
• Nedelsiant kreiptis į gydytoją po traumos: Jei patirta trauma, ypač užteršta ar gili žaizda, būtina kuo greičiau kreiptis į gydytoją, kad būtų įvertinta stabligės vakcinacijos būklė ir, jei reikia, skirta profilaktinė imunoglobulino injekcija.

Šaltiniai

1. https://www.cdc.gov/tetanus/about/index.html#:~:text=Tetanus%20is%20an%20infection%20caused,immediate%20treatment%20in%20a%20hospital.
2. https://www.mayoclinic.org/diseases-conditions/tetanus/symptoms-causes/syc-20351625
3. https://www.cdc.gov/tetanus/index.html