Aktinas

Tai yra pagrindinis griaučių raumenų plonųjų filamentų komponentas – monomerinis globulinis baltymas. Jam tenka apie 20–25 proc. sausos miofibrilės masės. Jo struktūrą sudaro viena polipeptidinė grandinė, kurioje yra 374 aminorūgščių liekanos. Molekulinė masė – 46 000. Žinomos dvi aktino formos: globulinė (G-aktinas) ir fibrilinė (F-aktinas). F-aktino molekulę sudaro dvi G-aktino grandinės, susijungusios į superspiralę. Padidinus joninę jėgą iki fiziologinės, G-aktinas polimerizuoja į F-aktiną. Aktinas, kaip ir miozinas, nėra vien tik specifinis raumens baltymas. Jį turi ir kitos eukariotų ląstelės. Jis svarbus įvairiems ląstelės judėjimo procesams. N-gale jis turi seką N-acetil-Asp-Glu-Tre. G-aktino molekulė turi vieną neįprastą aminorūgštį – N-metilliziną, 7 cisteino liekanas, daug prolino.
G-aktino molekulė labai tvirtai prisijungia po vieną Ca2+ joną, kurie yra svarbūs sužadinant raumenų susitraukimą. Aktino molekulė gali tvirtai prijungti vieną ATP arba ADP molekulę. Prie G-aktino prisijungus ADP, vyksta jo agregacija (sukibimas) su F-aktinu. Daugiausia aktino gijų yra po plazmine ląstelės membrana, tačiau randama ir citoplazmoje, prisitvirtinusių prie kitų ląstelės struktūrų.

Šaltinis | Dažniausiai vartojamų biomedicinos terminų ir sąvokų aiškinamasis žinynas | Lietuvos sveikatos mokslų universitetas | Akademikas Profesorius Antanas Praškevičius, Profesorė Laima Ivanovienė