Adjuvantai

Medžiagos, stiprinančios antigenų imunogeniškumą. Jos, panaudojus kartu su antigenu (arba haptenu), sustiprina imuninį atsaką. Sintetinius ir išgrynintus antigenus turinčios vakcinos sukelia menką imuninį atsaką, palyginti su grynomis vakcinomis. Jam sustiprinti panaudojami adjuvantai. Jie skirstomi į kelias grupes, tai priklauso nuo adjuvanto prigimties. Gali būti aliejinės emulsijos, aliuminio druskos, lipopolisacharidai, saponinai, imunostimuliaciniai kompleksai, bakteriniai toksinai, polimerai, citokinai ir kt. Manoma, kad adjuvantai veikia, sutrukdydami ir prailgindami natūralų antigeno pašalinimą, taip prailgindami antigeno sąveiką su antigeną pateikiančiomis ląstelėmis ir limfocitais. Kai kurie adjuvantai slopina navikus, nes skatina makrofagų citotoksinį ir citostatinį aktyvumą kovoti su navikinėmis ląstelėmis ir galbūt specifinį T ląstelinį imunitetą nuo navikų. 1936 m. Freundas sukūrė patį stipriausią šiuo metu žinomą adjuvantą (FCA – Freund complete adjuvant). Jį sudarė mineralinės alyvos ir vandens emulsija su užmuštomis tuberkuliozės mikobakterijomis. Dėl toksiškumo jis yra uždraustas taikyti žmonėms. Pagrindinis visų adjuvantų trūkumas – toksiškumas.
Šaltinis | Dažniausiai vartojamų biomedicinos terminų ir sąvokų aiškinamasis žinynas | Lietuvos sveikatos mokslų universitetas | Akademikas Profesorius Antanas Praškevičius, Profesorė Laima Ivanovienė