Aldolazės

Generinis daugelio artimų fermentų pavadinimas (EC 4.1.2)

D-fruktozės bifosfato aldolazė (EC 4.1.2.13) katalizuoja fruktozės-1,6-difosfato skilimą į dvi fosfotriozes: 3-glicerolio fosfato aldehidą ir dihidroksiacetono fosfatą. Tai yra grįžtamoji reakcija, kurios pusiausvyra yra palankesnė fruktozės-1,6-difosfatui susidaryti, bet ne skilti.

Fruktozės-1,6-difosfatasdihidroksiacetono fosfatas + 3-glicerolio fosfato aldehidas

Fruktozės-1,6-difosfatas skyla tik dėl to, kad reakcijos produktai panaudojami vėlesnėms reakcijoms, nekaupiant jų citoplazmoje. Aldolazė yra gerai ištirtas fermentas, turintis tetramerinę struktūrą. Jos molekulinė masė – apie 10 kDa. Aldolazė aktyviausia neutralioje arba silpnai šarminėje terpėje. Jos aktyviajame centre yra lizino liekana, kuri reaguoja su fruktozės-1,6-difosfato ketono grupe. Žmogaus ir gyvulių audiniuose randama mažiausiai trys aldolazės izomerai.

Aldolazė A gaminama eritrocituose, raumenyse ir fibroblastuose. Aldolazės A tyrimas naudojamas raumenų pažeidimams diagnozuoti ir stebėti gydymą. Ji padidėja, esant Diušeno (Duchenne-Becker) raumenų distrofijai, dermatomiozitui, polimiozitui, trichineliozei. Jos koncentracija kraujyje nepakinta neuralginių pažeidimų, išsėtinės sklerozės atvejais.

Aldolazė B dažniausiai gaminama kepenyse, inkstuose ir plonosiose žarnose. Kepenų ląstelėse nėra fermentų, paverčiančių fruktozės-1-fosfatą fruktozės-6-fosfatu, todėl jį skaido fermentas aldolazė B.

Aldolazė B suskaido D-fruktozės-1-P, todėl kepenų ląstelėse fruktozės apykaitai nereikia fermento fosfofruktokinazės, kuri riboja glikolizės proceso aktyvumą. Taigi fruktozės skaidymas kepenyse daug greitesnis negu kituose audiniuose. Aldolazė B aktyvi inkstuose ir plonosiose žarnose.

Šaltinis | Dažniausiai vartojamų biomedicinos terminų ir sąvokų aiškinamasis žinynas | Lietuvos sveikatos mokslų universitetas | Akademikas Profesorius Antanas Praškevičius, Profesorė Laima Ivanovienė