Krešėjimo laikas
Krešėjimo laikas kas tai yra?
Krešėjimo laikas yra kraujo tyrimas, naudojamas vertinant, kiek laiko užtrunka, kol kraujas pradeda krešėti. Tai svarbus rodiklis, padedantis įvertinti kraujo krešėjimo sistemos funkcionalumą ir aptikti galimus krešėjimo sutrikimus. Krešėjimo laiko tyrimai dažniausiai atliekami prieš operacijas arba jei įtariama kraujavimo ar krešėjimo problema, taip pat kai stebimos ligos, galinčios paveikti krešėjimą (pvz., kepenų ligos, kraujo krešėjimo sutrikimai).
Yra keletas skirtingų krešėjimo laiko tyrimų, iš kurių dažniausi yra protrombino laikas (PT), dalinis tromboplastino laikas (PTT) ir trombino laikas (TT). Šie tyrimai padeda nustatyti įvairius krešėjimo kelio etapus ir yra naudojami diagnozuoti įvairias ligas.
Kokia norma turi būti krešėjimo laiko rodiklių suaugusiam
Protrombino laikas (PT)
- Norma: 10–14 sekundžių.
PT tyrimas matuoja, kiek laiko užtrunka, kol kraujas pradeda krešėti per išorinį krešėjimo kelią. Šis tyrimas naudojamas vertinant kepenų funkciją ir vitaminų K trūkumą.
Dalinis tromboplastino laikas (PTT arba aPTT)
- Norma: 25–35 sekundės.
PTT tyrimas matuoja, kiek laiko kraujas kreša per vidinį krešėjimo kelią. Padidėjęs laikas gali rodyti kraujo krešėjimo sutrikimus ar kraujo krešėjimo faktorių trūkumą.
Trombino laikas (TT)
- Norma: 12–14 sekundžių.
TT tyrimas matuoja fibrinogeno, pagrindinio kraujo krešėjimo baltymo, pavirtimą į fibriną. Padidėjęs TT gali rodyti fibrinogeno trūkumą ar krešėjimą slopinančių vaistų poveikį.
Kokia norma turi būti krešėjimo laiko rodiklių vaikui
Vaikams krešėjimo laiko normos yra panašios į suaugusiųjų, tačiau jos gali šiek tiek kisti priklausomai nuo amžiaus ir vystymosi etapo.
Protrombino laikas (PT)
- Norma vaikams: 10–14 sekundžių.
Dalinis tromboplastino laikas (PTT arba aPTT)
- Norma vaikams: 25–35 sekundės.
Trombino laikas (TT)
- Norma vaikams: 12–14 sekundžių.
Šie rodikliai vaikams vertinami atsižvelgiant į jų amžių ir sveikatos būklę, nes jaunesniems vaikams gali būti fiziologiškai didesnės krešėjimo laiko vertės.
Ką rodo padidėję krešėjimo laiko rodikliai suaugusiam
Padidėję krešėjimo laiko rodikliai suaugusiam gali rodyti:
- Kepenų ligas, nes kepenys gamina daugelį kraujo krešėjimo faktorių.
- Vitaminų K trūkumą, kuris reikalingas tam tikrų krešėjimo faktorių sintezei.
- Hemofiliją ar kitus genetinius krešėjimo sutrikimus, kurie gali lemti ilgesnį krešėjimo laiką.
- Krešėjimą slopinančių vaistų (pvz., varfarino) poveikį, kurie mažina kraujo gebėjimą krešėti.
- Fibrinogeno trūkumą arba nenormalų fibrinogeną, kuris slopina kraujo krešėjimo procesą.
Ką rodo padidėję krešėjimo laiko rodikliai vaikui
Padidėję krešėjimo laiko rodikliai vaikui gali reikšti:
- Įgimtus krešėjimo sutrikimus, tokius kaip hemofilija, kai vaikui trūksta krešėjimo faktorių.
- Kepenų funkcijos sutrikimus, dėl kurių nesigamina pakankamai krešėjimo faktorių.
- Vitaminų trūkumą, ypač vitaminų K, reikalingų krešėjimo baltymų sintezei.
- Tam tikras infekcijas ar ligas, kurios veikia krešėjimo sistemą.
Ką rodo sumažėję krešėjimo laiko rodikliai suaugusiam
Sumažėję krešėjimo laiko rodikliai suaugusiam dažniausiai reiškia:
- Didesnį polinkį į trombozę, nes kraujas kreša greičiau nei įprastai.
- Padidėjusią trombozės riziką ar uždegiminius procesus, kurie skatina krešėjimo procesą.
- Didesnę raudonųjų kraujo kūnelių koncentraciją (pvz., policitemiją), kuri gali sutrumpinti krešėjimo laiką.
Ką rodo sumažėję krešėjimo laiko rodikliai vaikui
Sumažėję krešėjimo laiko rodikliai vaikui gali reikšti:
- Polinkį į trombozės formavimąsi, ypač jei vaikas turi įgimtų kraujo krešėjimo sutrikimų.
- Didesnę trombozės riziką, jei kraujas kreša greičiau nei įprasta.
- Tam tikras sveikatos būkles, kurios gali lemti uždegiminį procesą ir paskatinti greitesnį krešėjimą.
