Amitriptylinum

Apibūdinimas
Triciklis antidepresantas (TCA), serotonino ir noradrenalino
reabsorbcijos inhibitorius. Jam būdingas
ryškus antimuskarininis ir raminamasis poveikis.
Indikacijos
Depresinis sutrikimas, nerimo sutrikimas; valgymo
sutrikimas; vaikų naktinis šlapimo nelaikymas;
nuolatinis neurogeninis skausmas.
Kontraindikacijos
Padidėjęs jautrumas vaistui; ūminis ar poūmis
miokardo infarktas; aritmijos (ypač širdies laidžiosios
sistemos sutrikimai); sunkus KFN; manija;
ūminis apsinuodijimas CNS slopinančiais vaistais
ar alkoholiu.
Dozavimas
Suaugusiesiems. Per burną. Depresiniai ir nerimo
sutrikimai: pradinė dozė – po 25 mg 3 kartus per
parą, prireikus dozę didinti, įprastinė paros dozė
– 150 mg, didžiausia – 300 mg (rekomenduojama
skirti tik stacionare); palaikomoji paros dozė – 50-
100 mg; didžioji paros dozės dalis skiriama vakare
prieš miegą. Valgymo sutrikimai: 150 mg per parą
ne trumpiau kaip 6 sav.
Inj. į r. Po 20-25 mg 4 kartus per parą, prireikus didinti,
didžiausia paros dozė – 150 mg.
Inf. į v. (švirkšti lėtai, praskiedus fiziologiniu tirpalu).
Vienkartinė dozė – 25-50 mg, didžiausia paros
dozė – 100 mg.
Vaikams. Nerekomenduojama skirti jaunesniems
kaip 16 metų depresijai gydyti. Naktinis šlapimo
nelaikymas: 7-10 metų – 10-20 mg prieš miegą, 11-
16 metų – 25-50 mg prieš miegą. Gydymo trukmė
– ne ilgiau kaip 3 mėn. Senyviems. Pradinė dozė – 30-75 mg per parą (vieną
kartą prieš miegą arba per 2-3 kartus), prireikus
dozę didinti, didžiausia paros dozė – 125-150 mg.
Nepageidaujamos reakcijos
Dažniausios: mieguistumas, burnos džiūvimas, neryškus
matymas (sutrikusi akomodacija, padidėjęs
akispūdis); vidurių užkietėjimas, nemalonus skonis
burnoje, pykinimas; šlapimo susilaikymas; prakaitavimas;
EKG pokyčiai, aritmijos, ortostatinė
hipotenzija, tachikardija, sinkopė (ypač vartojant
dideles dozes); tremoras.
Kitos: padidėjusio jautrumo reakcijos (odos bėrimas,
dilgėlinė, fotosensibilizacija); hipomanija ar
manija; elgesio sutrikimai (ypač vaikams), sumišimas
(ypač senyviems žmonėms); sutrikusi lytinė
funkcija; padidėjęs apetitas, didėjantis kūno
svoris, pakitusi gliukozės koncentracija kraujyje;
ginekomastija, galaktorėja, padidėjusios sėklidės;
traukuliai, sutrikę judesiai, diskinezijos; agranulocitozė,
leukopenija, eozinofilija, trombocitopenija,
hiponatremija; gelta, pakitusi kepenų fermentų
koncentracija; retai sujaudinimas, košmariniai
sapnai, nemiga, mintys apie savižudybę, savižudiškas
elgesys.
Nėštumas
Rizikos kategorija – CM. Nors yra pavienių pranešimų
apie vaisto ryšį su įgimtais sklaidos defektais,
tačiau, atsižvelgiant į platų jo vartojimą,
galima teigti, kad jis santykinai saugus vartoti nėštumo
laikotarpiu. Dėl didelės patirties jis yra vienas
pirmiausia pasirenkamų antidepresantų nėščiosioms
.
Žindymas
Amitriptilino ir jo aktyvaus metabolito išsiskiria į
motinos pieną. Jo poveikis žindomam kūdikiui nežinomas,
tačiau gali būti reikšmingas.
Įspėjimai
Atsargiai skirti, kai yra širdies, kepenų ligos, epilepsija,
feochromocitoma, hipertirozė, uždarojo
kampo glaukoma, paralyžinis žarnų nepraeinamumas,
prievarčio stenozė, prostatos hiperplazija,
buvęs šlapimo susilaikymas, buvusi manija. Gali
sustiprėti psichozės simptomai. Atidžiai stebėti
amitriptilinu gydomus depresija sergančius pacientus,
linkusius į savižudybę. Neskirti kartu su
MAO inhibitoriais ir 2 sav. po jų vartojimo. Nežindyti.
Nėščiosioms skirti tik tada, kai neišvengiama.
Negalima vaisto nutraukti staiga. Nevartoti alkoholio.
Vengti vairuoti automobilį ar dirbti su judančiais
mechanizmais.
Šaltinis | Vaistų žinynas | Lietuvos sveikatos mokslų universitetas | Fiziologijos ir farmakologijos institutas | Medicinos mokslų daktaras Rimas Jankūnas, Medicinos mokslų daktaras Arvydas Milašius | Vidaus ligų klinika | Medicinos mokslų daktarė Palmira Leišytė