Vėlyvas dantų augimas

Vėlyvas dantų augimas

Vėlyvas dantų augimas – tai būklė, kai nuolatiniai dantys išdygsta vėliau nei įprasta, arba kai dantų dygimas vyksta lėtai. Paprastai pirmieji nuolatiniai dantys pasirodo apie 6–7 gyvenimo metus, tačiau kai kuriems vaikams dantys gali dygti gerokai vėliau, kartais net iki paauglystės. Nors tai dažniausiai nėra rimtos sveikatos problemos ženklas, tam tikrais atvejais vėlyvas dantų augimas gali būti susijęs su genetika, hormoniniais pokyčiais ar kitais veiksniais.

Galimos priežastys

Vėlyvą dantų augimą gali sukelti įvairūs veiksniai:

• Genetika – paveldimumas dažnai lemia dantų dygimo greitį. Jei tėvai patyrė vėlyvą dantų dygimą, tikėtina, kad vaikas gali tai paveldėti.
• Hormonų sutrikimai – hormoninės problemos, tokios kaip augimo hormono trūkumas ar skydliaukės funkcijos sutrikimai, gali sulėtinti dantų dygimą.
• Netinkama mityba – trūkstant tam tikrų vitaminų ir mineralų, ypač kalcio ir vitamino D, dantų augimas gali sulėtėti.
• Vaikystės ligos – tam tikros ligos ankstyvoje vaikystėje, pvz., rachitas ar kai kurie infekciniai susirgimai, gali turėti įtakos kaulų ir dantų vystymuisi.
• Ankstyvas pieninių dantų praradimas – jei pieniniai dantys iškrenta per anksti, nuolatiniai dantys gali užtrukti išdygti arba dygti netvarkingai.
• Fizinės kliūtys – kai kuriais atvejais dantys negali išdygti dėl struktūrinių problemų žandikaulyje arba dantų užsikimšimo (pvz., kitų dantų trukdymo).

Simptomai, lydintys vėlyvą dantų augimą

Be paties dantų dygimo vėlavimo, gali atsirasti ir kitų simptomų:

• Netvarkingas dantų išsidėstymas – dėl vėlyvo dygimo dantys gali išaugti netvarkingai arba būti išstumti.
• Žandikaulio vystymosi problemos – dėl vėlyvo dygimo gali sutrikti tinkamas žandikaulio augimas ir vystymasis.
• Kramtymo sunkumai – kai nuolatiniai dantys auga vėlai, vaikas gali patirti kramtymo problemų arba jausti diskomfortą.
• Dantenų patinimas ir jautrumas – ilgiau besiformuojantys dantys gali sukelti dantenų diskomfortą ar jautrumą.

Kaip elgtis, jei pastebite vėlyvą dantų augimą?

Jei pastebite, kad vaiko nuolatiniai dantys dygsta vėliau nei įprasta, galite imtis šių veiksmų:

• Kreipkitės į odontologą – odontologas gali atlikti rentgeno tyrimus, kad nustatytų, ar dantys formuojasi ir ar yra struktūrinių problemų.
• Suteikite sveiką mitybą – užtikrinkite, kad vaikas gautų pakankamai kalcio, vitamino D ir kitų svarbių maistinių medžiagų, būtinų sveikam dantų augimui.
• Stebėkite dantų higieną – net jei nuolatiniai dantys dar neišdygo, svarbu palaikyti tinkamą dantų ir burnos higieną.
• Venkite ankstyvo pieninių dantų šalinimo – jei įmanoma, stengtis išlaikyti sveikus pieninius dantis, kol natūraliai išdygs nuolatiniai dantys.

Kada kreiptis į gydytoją?

Svarbu kreiptis į gydytoją ar odontologą, jei:

• Vaikas neturi nuolatinių dantų dygimo požymių iki 8–9 metų amžiaus.
• Pastebite kitus žandikaulio vystymosi sutrikimus arba netaisyklingą dantų išsidėstymą.
• Yra aiškių hormoninių ar augimo sutrikimų požymių, pvz., lėtas augimas, energijos trūkumas, netipinis kūno vystymasis.
• Dantų dygimas sukelia diskomfortą ar skausmą.

Gydytojas arba odontologas gali atlikti tyrimus, kad įvertintų dantų vystymąsi ir paskirtų reikiamą gydymą ar priežiūrą, jei nustatomos struktūrinės ar hormoninės problemos. Ankstyva intervencija gali padėti išvengti sudėtingesnių dantų ir žandikaulio problemų ateityje.