Limfadenopatija

Limfadenopatija

Limfadenopatija – tai būklė, kai limfmazgiai padidėja, dažniausiai dėl uždegimo ar imuninės sistemos atsako į infekciją. Limfmazgiai yra svarbi imuninės sistemos dalis, padedanti organizmui kovoti su infekcijomis ir kitais svetimkūniais. Jie gali padidėti įvairiose kūno vietose, pvz., kaklo, pažastų, kirkšnių ar pilvo srityje. Limfadenopatija dažnai yra laikina ir susijusi su infekcija, tačiau kai kuriais atvejais gali būti kitų sveikatos problemų požymis.

Galimos priežastys

Limfadenopatiją gali sukelti įvairūs veiksniai:

• Infekcijos – bakterinės (pvz., stafilokokai, streptokokai) ar virusinės (pvz., peršalimo virusai, Epstein-Barr virusas) infekcijos dažnai sukelia limfmazgių padidėjimą.
• Autoimuninės ligos – kai kurios autoimuninės ligos, tokios kaip sisteminė raudonoji vilkligė ar reumatoidinis artritas, gali sukelti limfmazgių padidėjimą dėl lėtinio uždegimo.
• Vėžys – limfmazgių padidėjimą gali sukelti limfoma (limfmazgių vėžys), leukemija arba metastazės, kai vėžinės ląstelės plinta į limfmazgius iš kitų kūno vietų.
• Vaistų reakcijos – tam tikri vaistai, pavyzdžiui, antibiotikai ar vaistai nuo epilepsijos, gali sukelti limfadenopatiją kaip šalutinį poveikį.
• Imuninės sistemos ligos – ŽIV ir kitos imunitetą slopinančios ligos gali sukelti nuolatinį arba dažną limfmazgių padidėjimą.
• Kitos infekcinės ligos – tuberkuliozė, sifilis, Laimo liga ir kai kurios tropinės infekcijos taip pat gali paveikti limfmazgius ir sukelti limfadenopatiją.

Simptomai

Limfadenopatijos simptomai gali skirtis priklausomai nuo priežasties ir paveiktos vietos, bet dažniausiai pasireiškia šiais požymiais:

• Patinimas – padidėję limfmazgiai gali būti matomi ar jaučiami kaip maži guzai.
• Skausmas ar jautrumas – limfmazgiai gali būti skausmingi, ypač jei yra infekcijos ar uždegimo požymiai.
• Šilumos pojūtis – jei limfmazgiai yra uždegę, oda aplink juos gali tapti šilta ir jautri.
• Karščiavimas – dažnai kartu su limfadenopatija pasireiškia karščiavimas, ypač jei tai sukelia infekcija.
• Silpnumas ar nuovargis – imuninės sistemos aktyvumo metu gali pasireikšti bendras nuovargis.

Kaip elgtis, jei pastebite limfadenopatiją?

Jei pastebite, kad limfmazgiai yra padidėję, galite imtis šių veiksmų:

• Stebėkite limfmazgių dydį ir skausmą – jei jie palaipsniui mažėja arba išnyksta savaime, dažniausiai tai yra reakcija į infekciją, kurią organizmas sėkmingai įveikė.
• Venkite spaudimo – nespauskite ar netrinkite padidėjusių limfmazgių, nes tai gali dar labiau sudirginti uždegimo vietą.
• Ilsėkitės ir palaikykite hidrataciją – kai organizmas kovoja su infekcija, poilsis ir pakankamas skysčių kiekis padeda greičiau atsigauti.
• Venkite papildomų dirgiklių – jei limfadenopatija yra susijusi su alergine reakcija ar dirginimu, stenkitės vengti dirgiklio, pvz., alergeno ar vaisto.

Kada kreiptis į gydytoją?

Svarbu kreiptis į gydytoją, jei:

• Limfmazgiai yra labai padidėję, sunkiai paslankūs arba stipriai skausmingi.
• Patinimas tęsiasi ilgiau nei dvi savaites arba blogėja.
• Kartu pasireiškia karščiavimas, prakaitavimas naktimis, svorio kritimas arba nuolatinis nuovargis.
• Pastebite limfmazgių padidėjimą keliose kūno vietose arba limfadenopatiją lydinčius kitus simptomus, pvz., odos bėrimus ar infekcijos požymius.

Gydytojas gali atlikti fizinį patikrinimą ir rekomenduoti papildomus tyrimus, pvz., kraujo tyrimus, ultragarsą, biopsiją ar rentgeną, kad nustatytų limfadenopatijos priežastį. Ankstyva diagnozė gali padėti išvengti komplikacijų ir užtikrinti tinkamą gydymą, ypač jei limfadenopatija yra rimtesnės ligos požymis.