2025 metais neįgalumo nustatymas Lietuvoje remiasi medicinos kriterijų ir ligų sąrašu, kurie įvertina, kiek liga arba sutrikimas riboja žmogaus gebėjimą gyventi savarankiškai ir dirbti. Neįgalumo nustatymas padeda žmonėms gauti socialinę paramą ir gydymo paslaugas. Šiame straipsnyje aptarsime pagrindines ligas, dėl kurių gali būti nustatomas neįgalumas.
Ligų sąrašas, dėl kurių nustatomas neįgalumo lygis
1. Nervų sistemos ligos
| Nr. | Ligos pavadinimas | Neįgalumo lygis (%) |
|---|---|---|
| 1.1 | lengva galvinių nervų neuralgija – reti priepuoliai, gydoma monoterapija, netrikdo kasdienės veiklos | 90 |
| 1.2 | vidutinė neuralgija – dažnesni skausmai, nestiprūs dirgikliai, reikalinga monoterapija/politerapija, trikdo kasdienybę | 55 |
| 1.3 | sunkūs neuralginiai priepuoliai – kalbėjimas, valgymas, svorio kritimas, kombinuota terapija, stipriai trikdo veiklą | 40 |
| 1.4 | labai sunki neuralgija – nuolatinis skausmas, neveikia konservatyvus gydymas | 20 |
| 2.1 | vienos pusės kosmetiškai mažai trukdanti parezė (veido nervo paralyžius) | 100 |
| 2.2 | vienos pusės ryški parezė su kontraktūromis ar aberantine regeneracija | 80 |
| 2.3 | vienos ar abiejų pusių paralyžius su kontraktūromis ar aberantine regeneracija, sutrikusios funkcijos | 50 |
| 3.1 | galvos/galvos ir nugaros smegenų pažeidimai – lengvi funkcijos sutrikimai | 90 |
| 3.2 | vidutinio sunkumo funkcijos sutrikimai (hemiparezė/paraparezė, raumenų jėga 3–4 balai) | 50 |
| 3.3 | vidutinio sunkumo sutrikimai su dubens organų funkcijos pažeidimu (šlapinimasis/tušinimasis) | 40 |
| 3.4 | ryškūs funkcijos sutrikimai su raumenų jėga ≤2 balai ir dubens funkcijų sutrikimu | 30 |
| 3.5 | sunkūs funkcijos sutrikimai – tetraparezė/paraparezė, raumenų jėga ≤2 balai, sumažėjęs tonusas, dubens funkcijų sutrikimai | 25 |
| 3.6 | labai ryškūs sutrikimai – tetraparezė/paraparezė, jėga 0 balų, išreikšti dubens funkcijų pažeidimai | 15 |
| 3.7 | visiškas galūnių ir dubens funkcijos praradimas | 0 |
| 4 | Smegenų pažeidimai, kai yra psichikos sutrikimų
(Būtinas ligonio neuropsichologinis ištyrimas, psichologo ir psichiatro konsultacijos) | |
| 4.1 | lengvas funkcijos sutrikimas – vyrauja asteninis sindromas | 90 |
| 4.2 | vidutinis funkcijos sutrikimas – žymi astenija, yra charakterio pakitimų, susilpnėjusi atmintis, sulėtėjęs mąstymas | 60 |
| 4.3 | didelis funkcijos sutrikimas – asmenybės pokyčiai, sumažėjęs savarankiškumas, nesavarankiškas buityje, organiniai smegenų pakitimai | 40 |
| 4.4 | sunkus sutrikimas – po sunkių galvos smegenų pažeidimų, nesavarankiškas, dėmesio, atminties ir suvokimo sutrikimai | 20 |
| 5 | Autonominės (vegetacinės) sistemos sutrikimai: neryškūs, pasireiškiantys tik ortostatinio streso metu, asmuo gali stovėti >15 min., nesutrikdyta kasdieninė veikla, arterinis kraujo spaudimas gali būti normalus | 90 |
| 5.2 | lengvi ortostatiniai simptomai >1 kartą per savaitę, pasireiškia ortostatinio streso metu, asmuo gali stovėti >10–<15 min., veikla ribota neženkliai, galimi vienetiniai nualpimai | 70 |
| 5.3 | vidutiniai simptomai – dažni, ortostatinio streso metu, stovėjimas >5–<10 min., vidutiniškai apribota kasdienė veikla, galimi nualpimai <1 kartą per savaitę | 50 |
| 5.4 | ryškūs simptomai – stovėjimas >1–<5 min., stipriai apribota veikla, ortostatinė hipotenzija >50 % dienų, nualpimai ar nevengiamas kritimas >1 kartą/sav. | 40 |
| 5.5 | labai ryškūs simptomai visą laiką, stovėjimas <1 min., būtinas vežimėlis, dažnos sinkopės, pacientas negali stovėti be pagalbos | 25 |
| 6 | Smegenų pažeidimai, kai yra pažintinių funkcijų sutrikimų (apraksija, afazija, agnozija ir kt.): | |
| 6.1 | lengvi (dalinė motorinė ar lengva anominė ir kt. afazija) | 60 |
| 6.2 | vidutiniai (pilna motorinė ar dalinė sensorinė afazija) | 45 |
| 6.3 | dideli (pilna sensorinė afazija) | 35 |
| 6.4 | sunkūs (globali afazija) | 25 |
| 7 | Smegenų pažeidimai, kai yra koordinacijos ir pusiausvyros sutrikimų (įskaitant stovėjimo ir vaikščiojimo funkcijų sutrikimus): | |
| 7.1 | lengvi – reikalinga minimali pagalba, reti kritimai (<1 kartą/mėn.), savarankiškai stovi, apsisuka į abi puses | 90 |
| 7.2 | vidutiniai – reikalinga pagalba einant lygiu keliu, kritimai >1/mėn., Rombergo padėtis 5–10 sek., apsisukimas <4 sek. su kontrole | 55 |
| 7.3 | didelė pagalba – kritimai >1/sav., Rombergo padėtis <5 sek., apsisukimas >4 sek., reikalinga priežiūra | 40 |
| 7.4 | reikia pagalbinių priemonių, kritimai >1/dieną, reikalinga žodinė kontrolė | 30 |
| 7.5 | visiškas priklausomumas – kritimai >1/dieną, visiškas nestabilumas, būtina priežiūra, priemonės | 25 |
| 8 | Cerebrinis paralyžius (CP) – spastinis vienpusis/dvipusis, ataksinis, diskinezinis CP | |
| 8.1 | nedidelis sutrikimas – nežymūs spastiškumo požymiai, padidėję refleksai | 80 |
| 8.2 | lengvas sutrikimas – smulkiosios motorikos sutrikimai, lengvas tonuso sumažėjimas, IQ 50–69 | 55 |
| 8.3 | vidutinis sutrikimas – nuolatinis padidėjęs tonusas, motorikos ar maitinimosi sutrikimai, IQ 35–49 | 40 |
| 8.4 | didelis sutrikimas – nestabili kūno padėtis, didelis tonuso sutrikimas, IQ 20–34 | 30 |
| 8.5 | sunkus sutrikimas – padėtis nevaldoma, kalbos nėra, nevaikšto, IQ <20 | 20 |
| 9 | Ekstrapiramidinės sistemos ir judesių sutrikimai | |
| 9.1 | vienpusiai simptomai, nepriklausomas, atlieka daugumą veiklų | 90 |
| 9.2 | abipusiai simptomai – sumažėjęs greitis, bet atlieka veiklas | 70 |
| 9.2.1 | nevisiškai savarankiškas – sunku atlikti kai kuriuos darbus | 60 |
| 9.2.2 | tam tikra priklausomybė – gali atlikti darbus, bet lėtai arba nepajėgia | 55 |
| 9.3 | ryškesni simptomai – reikalinga pagalba pusei namų ruošos darbų | 40 |
| 9.4 | labai ryškūs simptomai – reikalinga pagalba daugeliui veiklų | 35 |
| 9.4.1 | labai priklausomas, padeda atlikti darbus, bet pats mažai ką gali | 30 |
| 9.4.2 | atlieka tik retkarčiais veiklas, reikalinga pastovi pagalba | 25 |
| 9.5 | visiška priklausomybė – negali atsistoti ir atlikti veiklos | 20 |
| 9.5.1 | gali tik šiek tiek atlikti darbus, bet reikalinga priežiūra | 15 |
| 9.5.2 | visiškai priklausomas – pririštas prie lovos, sutrikusios vegetacinės funkcijos | 0 |
| 10 | Epilepsija | |
| 10.1 | reti priepuoliai (<1 per 2 mėn.) be pažintinių ar asmenybės pokyčių | 90 |
| 10.2 | vidutinio dažnumo (1–2 kartus/mėn.), pažintiniai ar asmenybės pokyčiai nežymūs | 50 |
| 10.3 | dažni priepuoliai (3–4 kartai/mėn.) su kognityviniais arba asmenybės pakitimais | 40 |
| 10.4 | labai dažni (3–4 kartai/sav.), su aiškiais pažintiniais ar elgesio pakitimais | 35 |
| 10.5 | labai dažni (>4 kartai/mėn.), sunkūs asmenybės ar pažintiniai sutrikimai | 30 |
| 10.6 | labai dažni generalizuoti priepuoliai, pasikartojantys kasdien, yra pažintinių ar asmenybės sutrikimų, neefektyvus gydymas | 25 |
| 11 | Narkolepsija – vertinama pagal simptomus: mieguistumą, miego paralyžių, haliucinacijas, katapleksiją | |
| 11.1 | lengvas funkcijos sutrikimas – nustatomas 1 simptomas iš 4 | 55 |
| 11.2 | vidutinis funkcijos sutrikimas – nustatyti 3 simptomai iš 4 | 40 |
| 11.3 | sunkus funkcijos sutrikimas – nustatyti visi 4 pagrindiniai narkolepsijos simptomai | 25 |
| 12 | Nugaros smegenų pažeidimai | |
| 12.1 | lengvas – motorikos ar jutimo sutrikimai, nėra dubens funkcijos sutrikimo | 90 |
| 12.2 | cauda equina pažeidimas – apatinė paraparezė, be dubens funkcijos sutrikimo | 60 |
| 12.3 | cauda equina ar nugaros smegenų pažeidimas – paraparezė su dubens organų sutrikimu | 40 |
| 12.4 | nugaros smegenų pažeidimas – paraparezė ar tetraparezė su dubens organų funkcijos sutrikimu | 25 |
| 12.5 | apatinė paraplegija ir dubens funkcijos sutrikimas | 20 |
| 12.6 | pažeidimas žemiau C5 – tetraplegija su dubens funkcijos sutrikimu | 10 |
| 12.7 | pažeidimas C4 ar aukščiau – tetraplegija ir visiškas dubens funkcijų praradimas | 0 |
| 13 | Išsėtinė sklerozė – vertinama pagal Kurtzke EDSS skalę | |
| 13.1 | EDSS 1–1.5 – nėra negalios | 80 |
| 13.2 | EDSS 2–2.5 – lengva negalia, iki 2 FS iš 7 | 55 |
| 13.3 | EDSS 3–3.5 – vidutinė negalia, 1 FS sunki arba >2 FS | 40 |
| 13.4 | EDSS 4–4.5 – santykinai sunki negalia, reikia pagalbos nueiti >300 m | 35 |
| 13.5 | EDSS 5–5.5 – riboja dienos aktyvumą, reikia pagalbos nueiti <300 m | 30 |
| 13.6 | EDSS 6–6.5 – reikia lazdos, ramentų arba vežimėlio <20 m | 25 |
| 13.7 | EDSS 7–7.5 – vežimėlis, negali vaikščioti, reikalinga pagalba važiuojant | 20 |
| 13.8 | EDSS 8–8.5 – visiškai ar dalinai priklausomas, epizodiškai savarankiškas | 15 |
| 13.9 | EDSS 9–9.5 – visiškai priklausomas, efektyviai negali bendrauti, valgyti, ryti | 10 |
| 14 | Periferinės nervų sistemos, neuromuskulinės jungties ir raumenų ligos | |
| 14.1 | lengvas funkcijos sutrikimas – lengvi raumenų jėgos ir jutimo sutrikimai, lengvos parestezijos | 80 |
| 14.2 | vidutinio sunkumo – silpnesnė jėga, parestezijos, asmuo iš esmės savarankiškas | 50 |
| 14.3 | ryškus sutrikimas – parestezijos, jutimo nebuvimas, reikalinga dalinė pagalba | 35 |
| 14.4 | sunkus sutrikimas – stiprus raumenų ir jutimo pažeidimas, reikalinga didelė pagalba | 25 |
| 14.5 | labai sunkus sutrikimas – funkcijos visiškai sutrikusios, visiškai priklausomas nuo kito pagalbos | 15 |
| 15 | Miastenija – pagal Tarptautinę klasifikaciją (2000 m.) | |
| 15.1 | lengva forma – galūnių ar ašinių raumenų silpnumas | 55 |
| 15.2 | lengva generalizuota forma – dominuojantis galūnių ar ašinių raumenų silpnumas | 45 |
| 15.3 | vidutinio sunkumo generalizuota forma – dominuojantis galūnių ar ašinių raumenų silpnumas | 40 |
| 15.4 | didelio sunkumo generalizuota forma – reikalinga pagalba kasdienėje veikloje | 35 |
| 15.5 | sunki forma – reikšmingai paveikta orofaringinė ar kvėpavimo raumenų funkcija | 25 |
| 15.6 | labai sunki forma – kvėpavimo nepakankamumas, reikalinga nuolatinė pagalba | 15 |
| 15.7 | terminalinė forma – intubacija, kvėpavimo nepakankamumas, visiškas silpnumas | 0 |
2. Psichikos ir elgesio sutrikimai
| Nr. | Ligos pavadinimas | Neįgalumo lygis (%) |
|---|---|---|
| 16 | Demencijos (F00–F03). Vertinama pagal MMSE ir Blessed skalę | |
| 16.1 | sunki demencija (MMSE 0–10, Blessed 23–28) | 25 |
| 16.2 | vidutinė demencija (MMSE 11–20, Blessed 10–22) | 35 |
| 16.3 | lengva demencija (MMSE 21–24, Blessed 4–9) | 55 |
| 17 | Organinis amnezinis sindromas (F04), pagal psichologinį atminties tyrimą | |
| 17.1 | lengvas sutrikimas (nedidelė problema) | 55 |
| 17.2 | vidutinis sutrikimas (vidutinė problema) | 35 |
| 17.3 | sunkus sutrikimas (didėlė ar visiška problema) | 25 |
| 18 | Organinės psichozės (F06.0, F06.1, F06.2, F06.8) | |
| 18.1 | nežymus sutrikimas | 65 |
| 18.2 | nedidelis sutrikimas | 55 |
| 18.3 | vidutinis sutrikimas | 45 |
| 18.4 | didelis sutrikimas | 35 |
| 18.5 | sunkus sutrikimas | 25 |
| 19 | Organiniai nuotaikos sutrikimai (F06.3) | |
| 19.1 | nedidelis sutrikimas | 75 |
| 19.2 | vidutinis sutrikimas | 55 |
| 19.3 | didelis sutrikimas | 35 |
| 20 | Organinis asmenybės sutrikimas (F07.0) | |
| 20.1 | nedidelis sutrikimas | 85 |
| 20.2 | vidutinis sutrikimas | 75 |
| 20.3 | didelis sutrikimas | 35 |
| 21 | Psichikos ir elgesio sutrikimai vartojant psichoaktyvias medžiagas | |
| 21.1 | psichozės (F1X.5) – taip pat kaip organinė psichozė | |
| 21.1.1 | nežymus sutrikimas | 65 |
| 21.1.2 | nedidelis sutrikimas | 55 |
| 21.1.3 | vidutinis sutrikimas | 45 |
| 21.1.4 | didelis sutrikimas | 35 |
| 21.1.5 | sunkus sutrikimas | 25 |
| 21.2 | amnezinis sindromas (F1X.6) – taip pat kaip organinis amnezinis sindromas | |
| 21.2.1 | lengvas sutrikimas (nedidelė problema) | 55 |
| 21.2.2 | vidutinis sutrikimas (vidutinė problema) | 35 |
| 21.2.3 | sunkus sutrikimas (didėlė ir visiška problema) | 25 |
| 21.3 | Demencija (F1X.73) – taip pat kaip ir kitos demencijos.
Vertinama atsižvelgiant į MMSE tyrimo rezultatus (kaip 16 punkte), Blessed’o demencijos skalę ir klinikinę būklę: | |
| 21.3.1 | 0–10 – ryškus pažinimo sutrikimas (MMSE), 23–28 – sunki demencija (Blessed) | 25 |
| 21.3.2 | 11–20 – vidutinio sunkumo pažinimo sutrikimas (MMSE), 10–22 – vidutinė demencija (Blessed) | 35 |
| 21.3.3 | 21–24 – lengvas pažinimo sutrikimas (MMSE), 4–9 – lengva demencija (Blessed) | 55 |
| 22 | Šizofrenija, šizoafektiniai, šizotipiniai, nuolatiniai kliedesiniai sutrikimai: | |
| 22.1 | Šizofrenija (F20.00, F20.01, F20.02, F20.1, F20.2, F20.3, F20.4, F20.5, F20.6, F20.8) Pastaba: Reikia atsižvelgti į: ligos eigą, simptomų sunkumą, dabartinio ligos epizodo trukmę, paūmėjimų skaičių per pastaruosius 1 metus, ar taikant adekvatų gydymą yra atsakas, ar pasiekta tik dalinė remisija (kliniškai reikšmingi liekamieji simptomai), ar yra ilgai trunkančių vaistų sukeltų šalutinių reiškinių, ar išlieka ryški neigiama simptomatika. | 0–60 |
| 22.2 | Šizotipinis sutrikimas (F21), nuolatiniai kliedesiniai sutrikimai (F22.0, F22.8) Pastaba: Vertinama kaip ir šizofrenijoje – pagal eigą, epizodų trukmę, gydymo efektyvumą, liekamųjų simptomų buvimą, vaistų toleravimą ir kt. | 30–80 |
| 22.3 | Šizoafektiniai sutrikimai (F25.0, F25.1, F25.2) Pastaba: Reikia atsižvelgti į: dabartinio epizodo trukmę, paūmėjimų dažnumą per 1 metus, gydymo efektyvumą, ar pasiekta remisija, ar yra reikšmingų liekamųjų simptomų, vaistų sukeltus šalutinius reiškinius, cikliškumą. | 30–80 |
| 23 | Afektiniai sutrikimai (F31.1, F31.2, F31.4, F31.5, F31.6, F31.8, F32.1, F32.3, F33.2, F33.3, F33.1) Pastaba: Reikia atsižvelgti į: simptomų sunkumą, dabartinio epizodo trukmę, paūmėjimų skaičių per 1 metus, gydymo efektyvumą, ar yra pasiekta remisija, ar išlieka ilgalaikiai liekamieji reiškiniai, ar yra vaistų sukeltas šalutinis poveikis, ciklų pasikartojimas. | 30–90 |
| 24 | Fobiniai nerimo sutrikimai (F40.0, F40.1, F41.0, F41.1), obsesinis kompulsinis sutrikimas (F42.0, F42.1, F42.2, F42.8), potrauminio streso sutrikimas (F43.1), disociaciniai (konversiniai) sutrikimai (F44), somatoforminiai sutrikimai (F45.0), valgymo sutrikimai (F50). Pastaba: Vertinant atsižvelgiama į: dabartinio ligos epizodo trukmę, paūmėjimų skaičių per pastaruosius 1 metus, gydymo efektyvumą, pasiektą remisiją ar jos nebuvimą, liekamuosius simptomus, vaistų šalutinį poveikį. | 35–90 |
| 25 | Protinės atsiliekančios raidos sutrikimai (F70, F71, F72, F73, F78), vertinant pagal intelekto koeficientą (IQ) | |
| 25.1 | F72 – IQ 20–34, F73 – IQ >20. Atsižvelgiant į būtinybę gydyti elgesio sutrikimus, lydinčią somatinę ar neurologinę patologiją | 25 |
| 25.2 | F71 – IQ 35–49. Atsižvelgiant į būtinybę gydyti elgesio sutrikimus, lydinčią somatinę ar neurologinę patologiją | 35 |
| 25.3 | F70 – IQ 50–69, yra elgesio sutrikimų, atsižvelgiant į būtinybę gydyti elgesio sutrikimus, lydinčią somatinę ar neurologinę patologiją Pastaba: Taip pat būtina atsižvelgti į profesinius ir veiklos pobūdžio apribojimus (pvz., medicininės kontraindikacijos). | 45 |
| 26 | Specifiniai mišrūs raidos sutrikimai (F83), įvairiapusiai raidos sutrikimai (F84). Diagnozę nustato specialistas. Atsižvelgiama į Klinikinę autizmo vertinimo skalę (CARS) | |
| 26.1 | F83, F84 – CARS >37 balai (sunkus sutrikimas) | 0–25 |
| 26.2 | F83, F84 – CARS 33–36 balai (vidutinio sunkumo sutrikimas) | 30–55 |
| 26.3 | F83, F84 – CARS 30–32 balai (lengvas sutrikimas) | 60–100 |
3. Akies ir jos priedinių organų ligos
| Nr. | Ligos pavadinimas | Neįgalumo lygis (%) |
|---|---|---|
| 27 | Abiejų akių aklumas – geriau matančios akies regėjimo aštrumas su korekcija yra mažiau kaip 0,05 arba geriau matančios akies regėjimo akipločio koncentrinis susiaurėjimas iki 10 laipsnių nuo fiksacijos taško | 10 |
| Pastaba: Akies aklumas – regėjimo aštrumas su korekcija yra mažiau kaip 0,05 arba regėjimo akipločio koncentrinis susiaurėjimas iki 10 laipsnių nuo fiksacijos taško | ||
| 28 | Abiejų akių regėjimo funkcijų sumažėjimas: | |
| 28.1 | geriau matančios akies regėjimo aštrumas su korekcija nuo 0,1 iki 0,2 | 25 |
| 28.2 | geriau matančios akies regėjimo aštrumas su korekcija nuo 0,2 iki 0,3 | 35 |
| 28.3 | geriau matančios akies regėjimo aštrumas su korekcija nuo 0,4 iki 0,5 | 50 |
| 28.4 | geriau matančios akies akipločio koncentrinis susiaurėjimas iki 10 laipsnių nuo fiksacijos taško | 70 |
| 28.5 | geriau matančios akies akipločio koncentrinis susiaurėjimas iki 30 laipsnių nuo fiksacijos taško | 50 |
| 28.6 | geriau matančios akies akipločio koncentrinis susiaurėjimas iki 60 laipsnių nuo fiksacijos taško | 30 |
| 28.7 | abiejų akių akipločio koncentrinis susiaurėjimas iki 10 laipsnių nuo fiksacijos taško | 90 |
| 28.8 | abiejų akių akipločio koncentrinis susiaurėjimas iki 20 laipsnių nuo fiksacijos taško | 70 |
| 28.9 | abiejų akių akipločio koncentrinis susiaurėjimas iki 30 laipsnių nuo fiksacijos taško | 50 |
| 28.10 | abiejų akių akipločio koncentrinis susiaurėjimas iki 60 laipsnių nuo fiksacijos taško | 30 |
| 28.11 | dvejinimasis abiejose akyse | 75 |
| 28.12 | abiejų akių glaukoma (IV stadija) | 90 |
| 28.13 | abiejų akių glaukoma (III stadija) | 75 |
| 28.14 | ryškus abiejų akių nistagmas | 50 |
| 28.15 | abiejų akių vokai visiškai uždengia vyzdžius | 30 |
| 28.16 | abiejų akių akomodacijos paralyžius | 70 |
| 29 | Blogiau matančios akies regėjimo aštrumo sumažėjimas, kai geriau matančios akies regėjimo aštrumas su korekcija nuo 0,5 iki 1,0: | |
| 29.1 | regėjimo aštrumas su korekcija yra 0,0–0,04 | 80 |
| 29.2 | regėjimo aštrumas su korekcija yra 0,05–0,1 | 70 |
| 29.3 | regėjimo aštrumas su korekcija yra 0,2–0,3 | 60 |
| 29.4 | akipločio koncentrinis susiaurėjimas iki 10 laipsnių nuo fiksacijos taško | 90 |
| 29.5 | akipločio koncentrinis susiaurėjimas iki 20 laipsnių nuo fiksacijos taško | 75 |
| 29.6 | akipločio koncentrinis susiaurėjimas iki 30 laipsnių nuo fiksacijos taško | 60 |
| 29.7 | akipločio koncentrinis susiaurėjimas iki 60 laipsnių nuo fiksacijos taško | 30 |
| 29.8 | rainelės ir krumplyno arba gyslainės centrinės dalies lėtinis uždegimas bei jų komplikacijos | 50 |
| 29.9 | vienos akies aklumas ir kitos akies bei jos priedinių organų patologija. Vertinama individualiai, atsižvelgiant į ligos eigą, sunkumą ir prognozę (vertinama atsižvelgiant į specialisto išvadą) | 40 |
| 30 | Pusės ar ketvirčio akipločio visiškas iškritimas: | |
| 30.1 | hominiminė hemianopsija | 60 |
| 30.2 | bitemporalinė hemianopsija: | |
| 30.2.1 | išlieka abiejų akių regėjimo aštrumas iki V 0,7, salelės formos akipločio defektas – 10–15 laipsnių nuo fiksacijos taško | 50 |
| 30.2.2 | išlieka abiejų akių regėjimo aštrumas iki V 0,6, salelės formos akipločio defektas – 20–25 laipsniai nuo fiksacijos taško | 40 |
| 30.2.3 | abiejų akių regėjimo aštrumo sumažėjimas su korekcija iki 0,5 | 30 |
| 30.3 | hominiminė kvadrantanopsija | 60 |
| 30.4 | viršuje | 50 |
| 30.5 | apačioje | 60 |
| 30.6 | nėra apatinės dalies regėjimo akipločio abiejose akyse | 60 |
| 30.7 | nėra vieno šoninio regėjimo akipločio, jei kita akis yra akla | 30 |
| 31 | Po piktybinių auglių pašalinimo (pvz., melanomos, retinoblastomos) 5 metų trukmės dinamiško stebėjimo metu: | |
| 31.1 | piktybinis navikas tik akyje (ir enukleacijos atveju) arba po enukleacijos ar brachiterapijos, histologiškai patvirtintas po 0,5–5 metų stebėjimo | 40 |
| 31.2 | peržengęs akies ribas navikas | 60 |
| 32 | Spalvų juslės sutrikimas: | |
| 32.1 | visiškas spalvų juslės nebuvimas (achromazija) | 70 |
| 32.2 | dalinis spalvų juslės sutrikimas (vienos spalvos nejutimas) | 90 |
4. Ausų, nosies ir gerklų ligos
| Nr. | Ligos pavadinimas | Proc. |
|---|---|---|
| 33 | Klausos ir pusiausvyros organai | |
| 33.1 | Klausos pablogėjimas:
Pastaba: Atsižvelgiama į klausos pablogėjimą, kuris nustatomas atliekant toninę ribinę audiometriją be klausos aparato tono audiometru. Klausos funkcijos pablogėjimas nustatomas pagal geriau girdinčios ausies girdėjimo aštrumą šiose dažnių ribose: 500, 1000 ir 2000 Hz. | |
| 33.1.1 | 20 dB | 100 |
| 33.1.2 | 21–25 dB | 90 |
| 33.1.3 | 26–30 dB | 85 |
| 33.1.4 | 31–40 dB | 80 |
| 33.1.5 | 41–50 dB | 75 |
| 33.1.6 | 51–60 dB | 70 |
| 33.1.7 | 61–70 dB | 60 |
| 33.1.8 | 71–80 dB | 50 |
| 33.1.9 | daugiau kaip 80 dB | 40 |
| 33.2 | Negalėjimas kalbėti ir kurtumas | |
| 33.2.1 | kalba neaiški, bet lengvai suprantama | 50 |
| 33.2.2 | kalba neaiški, sunkiai suprantama | 40 |
| 33.2.3 | nesugeba kalbėti ir kurtumas | 35 |
| 33.3 | Pusiausvyros sutrikimai (dėl vestibulinio aparato patologijos): Pastaba: Vertinama kartu su kita neurologine patologija | |
| 33.3.1 | lengvi funkciniai sutrikimai – nedideli nestabilumai vaikštant, stovint | 80 |
| 33.3.2 | vidutinio sunkumo funkciniai sutrikimai – galvos svaigimas, nestabilumas, vaikštant didesni krūviai | 60 |
| 33.3.2.1 | nepasitikėjimo jausmas, galvos svaigimas, polinkis kristi – kasdienės veiklos metu | 50 |
| 33.3.2.2 | galvos svaigimas, aiškūs nukrypimai bandant stovėti ar vaikščioti esant mažiems krūviams | 40 |
| 33.3.3 | sunkus sutrikimas – stiprus galvos svaigimas, reikia pagalbos judant, nestabilus stovėjimas | 50 |
| 33.4 | Menjero liga Pastaba: Priepuolius vertina tretinio lygio otolaringologas, pateikiama toninio audiogramos išvada | |
| 33.4.1 | vienas ar du priepuoliai per metus | 90 |
| 33.4.2 | daugiau kaip 2 priepuoliai per metus | |
| 33.4.2.1 | lengvi priepuoliai | 80 |
| 33.4.2.2 | vidutinio sunkumo priepuoliai | 70 |
| 33.4.2.3 | sunkūs priepuoliai | 60 |
| 33.4.3 | sunkūs priepuoliai, pasikartojantys kelis kartus per mėnesį | 50 |
| 33.5 | lėtinis vidurinės ausies uždegimas, kai iš abiejų pusių nuolat išsiskiria pūliai | 80 |
| 34 | Nosies ligos ir pažeidimai | |
| 34.1.1 | visiškas nosies praradimas | 50 |
| 34.1.2 | kosmetiškai mažai trikdantis dalinis nosies praradimas | 80 |
| 34.2 | Ozenos sloga | 70 |
| 34.3 | lėtinis nosies sinusų uždegimas, kai yra pastovus pūlių išsiskyrimas, trišakio nervo dirginimo požymiai, polipų atsiradimas | 70 |
| 34.4 | visiškas kvapo jutimo praradimas, kai yra skonio jutimo sutrikimas | 90 |
| 34.5 | skonio jutimo praradimas | 80 |
| 35 | Burnos ligos ir pažeidimai: | |
| 35.1 | bedantystė, protezus pritaikyti neįmanoma (pateikiama specialisto odontologo išvada) | 80 |
| 35.2 | dalinis liežuvio neturėjimas, kalba neaiški, bet suprantama | 50 |
| 35.3.1 | kai nėra I° mitybos nepakankamumas (KMI 18,4 –17,4) | 55 |
| 35.3.2 | kai yra II° mitybos nepakankamumas (KMI 17,4 –16) | 40 |
| 35.3.4 | kai yra III° mitybos nepakankamumas (KMI <16) | 30 |
| 36 | Gerklų ligos ir pažeidimai: | |
| 36.1 | užkimimas dėl vienos balso klostės paralyžiaus ar dėl kitų priežasčių | 90 |
| 36.2 | užkimimas dėl abiejų balso klosčių paralyžiaus ar dėl kitos gerklų ligos | 70 |
| 36.3.1 | gerklų neturėjimas ar nuolatinis balso neturėjimas dėl kitų priežasčių | 50 |
| 36.3.2 | nuolatinis balso ir gerklų neturėjimas | 40 |
5. Kvėpavimo sistemos ligos
Kvėpavimo sistemos funkcijos sutrikimo laipsnis nustatomas remiantis objektyviais kvėpavimo mėginiais: spirometrija, broncholitaciniu mėginiu, dujų difuzijos tyrimu, fizinio krūvio mėginiu, arterinio kraujo dujų tyrimu. Funkciniai kvėpavimo mėginiai atliekami prietaisais, kurie atitinka diagnostinius techninius reikalavimus pagal Amerikos krūtinės sąjungos (ATS) ir Europos respiratologų sąjungos (ERS) 2005 m. rekomendacijas.
Sergant obstrukcinėmis plaučių ligomis, vertinami spirometrijos, atliktos su broncholitaciniu mėginiu, duomenys. Sergant intersticinėmis plaučių ligomis ar kitomis būklėmis, sąlygojančiomis plaučių restrikciją, tiriamas ir difuzijos pajėgumas (DLCO). Fizinio krūvio mėginys atliekamas, kai duomenys poilsio metu neatitinka spirometrijos, DLCO ar arterinio kraujo dujų tyrimo rezultatų.
| Nr. | Ligos pavadinimas | Proc. |
|---|---|---|
| 37 |
Lengvas kvėpavimo sistemos funkcijos sutrikimas: FEV1 ≥ 60 % normos, bet mažiau už apatinę normos ribą (ANR), kai FEV1/FVC (ar FEV1/VC) < 0.7, arba DLCO ≥ 60 %, bet mažiau už ANR, arba VO₂max ≥ 20 ml/(kg/min), bet < 25 ml/(kg/min). | 70 |
| 38 |
Vidutinio sunkumo kvėpavimo sistemos funkcijos sutrikimas: FEV1 ≥ 40 %, bet < 60 %, kai FEV1/FVC (ar FEV1/VC) < 0.7, arba DLCO < 60 %, bet ≥ 40 %, arba VO₂max < 20, bet ≥ 15 ml/(kg/min). | 50 |
| 39 |
Sunkus kvėpavimo sistemos funkcijos sutrikimas: FEV1 < 40 %, kai FEV1/FVC (ar FEV1/VC) < 0.7, arba DLCO < 40 %, arba VO₂max < 15 ml/(kg/min), arba kvėpavimo funkcijos sutrikimą lydi padariniai – tracheostoma, trachėjos stenozė, pleuros fistulė. | 40 |
| 40 |
Ypač sunkus kvėpavimo sistemos funkcijos sutrikimas: Lėtinis kvėpavimo nepakankamumas, kai ramybėje kvėpuojant aplinkos oru: PaO₂ ≤ 55 mmHg, arba < 60 mmHg esant plautinei hipertenzijai, lėtinei plautinei širdžiai arba antrinei eritrocitozei (hematokritas ≥ 55 %), arba pacientas po plaučių transplantacijos. Po 2 metų bazinio darbingumo procentai nustatomi pagal kvėpavimo sistemos funkcijos sutrikimo lygį (37–40 punktai). | 20 |
6. Kraujotakos sistemos ligos
| Nr. | Ligos pavadinimas | Proc. |
|---|---|---|
| 41 | Širdies ligos: | |
| 41.1 | Širdies nepakankamumas | |
| 41.1.1 | I funkcinė klasė | 100 |
| 41.1.2 | II funkcinė klasė | 80 |
| 41.1.2.1 | kai yra pakankama inotropija ir nėra plautinės hipertenzijos požymių | 60 |
| 41.1.2.2 | kai yra sumažėjusi inotropija ar (ir) plautinės hipertenzijos požymių | 55 |
| 41.1.3 | III funkcinė klasė | 50 |
| 41.1.3.1 | kai yra normali ar nedidelio laipsnio inotropinės funkcijos sumažėjimas (IF > 40%) | 40 |
| 41.1.3.2 | kai yra vidutinio laipsnio inotropinės funkcijos sumažėjimas (IF 31–40%) | 30 |
| 41.1.3.3 | kai yra didelio laipsnio inotropinės funkcijos sutrikimas (IF < 30%) | 20 |
| 41.1.4 | IV funkcinė klasė | 10 |
| 41.1.5 | Terminalinis IV funkcinės klasės širdies nepakankamumas, IF < 20% | 10 |
| 41.2 | Širdies vožtuvo protezai ar vainikinių kraujagyslių šuntai | |
| 41.2.1 | esant I funkcinės klasės kraujotakos nepakankamumui | 70 |
| 41.2.2 | esant II funkcinės klasės kraujotakos nepakankamumui | 50 |
| 41.2.3 | esant III funkcinės klasės kraujotakos nepakankamumui | |
| 41.2.3.1 | kai yra normali ar nedidelio laipsnio inotropinės funkcijos sumažėjimas (IF > 40%) | 40 |
| 41.2.3.2 | kai yra vidutinio laipsnio inotropinės funkcijos sumažėjimas (IF 31–40%) | 30 |
| 41.2.3.3 | kai yra didelio laipsnio inotropinės funkcijos sutrikimas (IF < 30%) | 25 |
| 41.3 | Širdies ritmo ir laidumo sutrikimai | |
| 41.3.1 | Prieširdžių virpėjimas ar plazdėjimas | |
| 41.3.1.1 | paroksizminis, kartojasi kelis kartus per metus | 70 |
| 41.3.1.2 | paroksizminis, kartojasi dažniau nei 1 kartą per mėnesį | 50 |
| 41.3.2 | Širdies ritmo ir laidumo sutrikimai | |
| 41.3.2.1 | pasikartojantys 1–2 kartus per metus | 70 |
| 41.3.2.2 | pasikartojantys daugiau kaip 2 kartus per metus | 60 |
| 41.3.2.3 | pasikartojantys kartą per mėnesį ir dažniau | 50 |
| 41.4 | Automatinio kardioverterio-defibriliatoriaus implantavimas | |
| 41.5 | Elektrokardiostimuliatoriaus implantavimas | |
| 41.6 | Stabili krūtinės angina | |
| 41.6.1 | I funkcinė klasė | 100 |
| 41.6.2 | II funkcinė klasė | 70 |
| 41.6.3 | III funkcinė klasė | 60 |
| 41.6.3.1 | mažos rizikos grupė (IF>40%) | 60 |
| 41.6.3.2 | vidutinės rizikos grupė | 50 |
| 41.6.3.3 | didelės rizikos grupė (IF < 40%) | 40 |
| 41.6.4 | IV funkcinė klasė | 30 |
| 41.7 | Arterinė hipertenzija | |
| 41.7.1 | Mažos rizikos grupė | 100 |
| 41.7.2 | Vidutinės rizikos grupė | 80 |
| 41.7.3 | Didelės rizikos grupė | 70 |
| 41.7.4 | AKS padidėjimas su komplikacijomis | |
| 41.7.4.1 | pradinis organų taikinių pažeidimas | 60 |
| 41.7.4.2 | vidutinis organų taikinių pažeidimas | 50 |
| 41.7.4.3 | ryškus organų taikinių pažeidimas | 40 |
| 41.8 | Širdies/plaučių transplantacija | |
| 41.8.1 | 1 metai po širdies/plaučių transplantacijos | 20 |
| 41.8.2 | daugiau nei 1 metai, nesant transplantuoto organo sutrikimo | 30 |
| 41.8.3 | daugiau nei 1 metai, esant transplantuoto organo nepakankamumui | 20 |
| 42 | Arterinės kraujotakos sutrikimo laipsnis nustatomas remiantis simptomais ir klinikiniais požymiais | |
| 42.1 | Arterijų obliteruojančios ligos | |
| 42.1.1 | arterinės kraujotakos nepakankamumas – I stadija | 90 |
| 42.1.2 | kraujotaka ribota, yra protarpinio šlubumo reiškiniai | |
| 42.1.2.1 | vienos kojos arterinės kraujotakos nepakankamumas – II B stadija, kitos kojos – I arba I A stadija, abiejų kojų – II A stadija | 55 |
| 42.1.2.2 | abiejų kojų arterinės kraujotakos nepakankamumas – II B stadija arba vienos kojos – III stadija | 45 |
| 42.1.2.3 | abiejų kojų arterinės kraujotakos nepakankamumas – III stadija (pregangrena) | 0 |
| 42.1.2.4 | abiejų kojų arterinės kraujotakos nepakankamumas – IV stadija (gangrena) | 0 |
| 42.2 | Po chirurginių operacijų stambiose kraujagyslėse (protezo implantacija), jei kraujo apytaka visiškai kompensuota | 80 |
| 42.3 | Aneurizmos, atsižvelgiant į vietą ir dydį: | |
| 42.3.1 | neoperuotos aortos aneurizmos, kurių diametras > 3,5 cm (krūtinės) arba > 2,5 cm (klubinės) | 45 |
| 42.3.2 | neoperuotinė bet kokios etiologijos aneurizma aortos lanko šakų/periferinių kraujagyslių srityje | 30 |
| 42.3.3 | neoperuotinė lėtinė atsišakojanti aneurizma torakaliniame ar abdominaliniame segmente, kai fizinio krūvio tolerancija labai ribota | 20 |
| 42.4 |
Įvairios kilmės lėtinės venų ligos klasifikuojamos pagal Europos Sąjungoje priimtą CEAP klasifikaciją: C1 teleangektazės; C2 varikozė; C3 edema; C4 trofiniai odos pakitimai – induracija, pigmentacija, odos atrofija, egzema; C5 trofiniai odos pakitimai – induracija, pigmentacija, odos atrofija, egzema ir užgijusi opa; C6 trofiniai odos pakitimai – induracija, pigmentacija, odos atrofija, egzema ir atvira opa | |
| 42.4.1 | C1–C2 kojų paviršinių venų varikozė arba C3 su praeinančia edema | 90 |
| 42.4.2 | C4 kojų lėtinė venų liga, kai sutrinka odos trofika | |
| 42.4.2.1 | C4 vienos kojos lėtinė venų liga | 60 |
| 42.4.2.2 | C4 abiejų kojų lėtinė venų liga | 50 |
| 42.4.3 | C5–C6 kojų lėtinė venų liga, kai yra užgijusi arba atvira opa | |
| 42.4.3.1 | C5 vienos kojos | 45 |
| 42.4.3.2 | C5 abiejų kojų | 40 |
| 42.4.3.3 | C6 vienos kojos | 35 |
| 42.4.3.4 | C6 abiejų kojų | 30 |
| 42.5 | Limfedema, kai yra: | |
| 42.5.1 | I laipsnio galūnės edema, kuri atsiranda tik nenešiojant kompresinių kojinių | 90 |
| 42.5.2 | II–III laipsnio edema, išlieka ir nešiojant kompresines kojines, bet galūnės funkcija neribota | 70 |
| 42.5.3 | IV laipsnio galūnės edema, galūnės funkcija ribota | |
| 42.5.3.1 | vienoje kojoje | 55 |
| 42.5.3.2 | abiejose kojose | 50 |
|
Pastaba: Pagal Mikos klasifikaciją: I laipsnio galūnės edema – nuo 1 iki 2 cm storesnė galūnė; II laipsnio galūnės edema – nuo 2 iki 4 cm storesnė galūnė; III laipsnio galūnės edema – nuo 4 iki 6 cm storesnė galūnė; IV laipsnio galūnės edema – daugiau nei 6 cm storesnė galūnė | ||
| 42.6 | Ortostatinė hipotenzija | |
| 42.6.1 | kai yra lengvų negalavimų | 100 |
| 42.6.2 | kai yra didesnių negalavimų, polinkis į kolapsą | 80 |
7. Virškinimo sistemos ligos
| Nr. | Ligos pavadinimas | Proc. |
|---|---|---|
| 43 | Kramtymo ir rijimo pažeidimai: | |
| 43.1 | lengvas kramtymo ir (ar) nurijimo sutrikimas, gleivių susikaupimas ryklėje | 90 |
| 43.2 | vidutinis kramtymo ir (ar) nurijimo sutrikimas | 70 |
| 43.3 | sunkus rijimo sutrikimas, kai maistas lengvai patenka į kvėpavimo takus (reikalingas enterinis zondinis ir (ar) parenterinis maitinimas) | 20 |
| 43.4 | asmuo gali maitintis tik per enterostomą | 20 |
| 44 |
Rezekuoto skrandžio liga (Dumping sindromas, malabsorbcijos sindromas) – A; lėtinis pankreatitas – B; nespecifinis opinis kolitas, Krono liga – C; hepatitas – D; kepenų cirozė – E; kitos kepenų ligos – F, sukeliančios kepenų funkcijos sutrikimą (pvz.: židininiai kepenų pažeidimai, būklė po kepenų rezekcijos, medžiagų apykaitos sutrikimai ir kt.), – pagal išdėstytus funkcijų sutrikimo lygius (bazinės darbingumas priklauso nuo kepenų funkcijos sutrikimų ir portinės kraujo apytakos) | |
| 44.1 | lengvas funkcinis sutrikimas (A; B; C – 0,5 metų remisija; D – lėtinis hepatitas; E – kompensuotas; F) | 80 |
| 44.2 | vidutinis funkcinis sutrikimas: | |
| 44.2.1 |
A, B, C – paūmėjimai kelis kartus per metus (epizodinis viduriavimas, epizodiniai pakitimai tyrimuose); D – mažai aktyvus hepatitas, epizodiniai pakitimai tyrimuose; E – A funkcinė klasė (pagal Child-Pugh kriterijus), periodiniai portinės hipertenzijos požymiai; F – paūmėjimai kelis kartus per metus, I° KLN požymiai | 60 |
| 44.2.2 |
A, B, C – paūmėjimai kelis kartus per metus, epizodinis viduriavimas, epizodiniai ar pastovūs pakitimai tyrimuose), svorio mažėjimas; D – aktyvus hepatitas, I° KLN; E – B funkcinė klasė (pagal Child-Pugh kriterijus), I° portinės hipertenzijos požymiai; F – paūmėjimai kelis kartus per metus, I° KLN | 50 |
| 44.2.3 |
A, B, C – dažni paūmėjimai (viduriavimas, pasikartojantis svorio mažėjimas, hipovitaminozės požymiai); D – aktyvus hepatitas, II° KLN; E – B–C funkcinė klasė (pagal Child-Pugh kriterijus), II° portinės hipertenzijos požymiai ir (ar) I° hepatinė encefalopatija; F – dažni paūmėjimai, II° KLN | 40 |
| 44.3 | sunkus funkcinis sutrikimas: | |
| 44.3.1 |
A, B – skausminis sindromas, nuolatinė diarėja, II° mitybos sutrikimas (KMI 17,4–16); C – totalus žarnų pažeidimas, buvęs kraujavimas iš žarnyno, mažakraujystė; D – dažni paūmėjimai, III° KLN; E – C funkcinė klasė (pagal Child-Pugh kriterijus), II–III° portinė hipertenzija (buvę kraujavimai iš virškinamojo trakto, ascitas) ir (ar) I–II° hepatinė encefalopatija; F – III° KLN | 30 |
| 44.3.2 |
A, B, C – pastovus skausminis sindromas, nuolatinė diarėja ir III° mitybos sutrikimas (KMI < 16), ir (ar) kitų organų sistemų pakenkimas; D, E – dekompensuota | 20 |
| 45 | Skrandžio neturėjimas, pašalinimas: | |
| 45.1 | skrandžio rezekcija, gerai funkcionuojanti gastroanastomozė | 90 |
| 45.2 | visiškas skrandžio pašalinimas, esant negalavimų, kai nėra mitybos sutrikimo | 70 |
| 45.3 | visiškas skrandžio pašalinimas, kai yra mitybos sutrikimas: | |
| 45.3.1 | esant mitybos nepakankamumo požymiams (svorio mažėjimas) | 60 |
| 45.3.2 | esant I° mitybos nepakankamumui (KMI 18,4–17,4) | 50 |
| 45.3.3 | esant II° mitybos nepakankamumui (KMI 17,4–16) | 30 |
| 45.3.4 | esant III° mitybos nepakankamumui (KMI < 16) | 20 |
| 46 | Išmatų nelaikymas: | |
| 46.1 | lengvo pobūdžio (pasitaiko tik esant viduriavimui) | 70 |
| 46.2 | vidutinio sunkumo | 50 |
| 46.3 | visiškas (pastoviai naudojamos sauskelnės) | 40 |
| 47 | Plonosios žarnos fistulė arba storosios žarnos fistulė | 50 |
| 48 | Dirbtinė išangė | 40 |
| 49 | Trumpos žarnos sindromas (po žarnų rezekcijos): | |
| 49.1 | lengvas funkcinis sutrikimas (pasikartojantis viduriavimas) | 80 |
| 49.2 | vidutinio sunkumo funkcinis sutrikimas (nuolatinis viduriavimas ir pradiniai bei vidutiniai malabsorbcijos požymiai): | |
| 49.2.1 | nesant mitybos nepakankamumui (KMI 18,5–24,9) | 60 |
| 49.2.2 | esant I° mitybos nepakankamumui (KMI 18,4–17,5) | 50 |
| 49.2.3 | esant II° mitybos nepakankamumui (KMI 17,4–16) | 30 |
| 49.3 | sunkus funkcinis sutrikimas (ryški malabsorbcija, ryškus mitybos nepakankamumas, KMI <16) | 20 |
| 50 | Žarnų malabsorbcija (celiakija ir kitos priežastys): | |
| 50.1 | lengvas funkcinis sutrikimas | 80 |
| 50.2 | vidutinis funkcinis sutrikimas: | |
| 50.2.1 | nesant mitybos nepakankamumui (KMI 18,5–24,9) | 60 |
| 50.2.2 | esant I° mitybos nepakankamumui (KMI 18,4–17,5) | 50 |
| 50.2.3 | esant II° mitybos nepakankamumui (KMI 17,4–16) | 30 |
| 50.3 | sunkus funkcinis sutrikimas (ryškus mitybos nepakankamumas, KMI < 16) | 20 |
| 51 | Rando išvarža (reikia dėvėti bandažą) | 90 |
| 52 | Transplantuotos kepenys/kasa: | |
| 52.1 | pirmieji metai po transplantacijos | 20 |
| 52.2 | daugiau kaip vienus metus po transplantacijos nepasireiškia transplantuoto organo funkcijos sutrikimas | 40 |
| 52.3 | transplantuotų kepenų/kasos funkcijos sutrikimas | 20 |
8. Urogenitalinės sistemos ligos
| Nr. | Ligos pavadinimas | Proc. |
|---|---|---|
| 53 | Inkstų ligos: | |
| 53.1 | Lėtinės inkstų funkcijos nepakankamumas. Pastaba: pagrindinis rodiklis – GFG (glomerulų filtracijos greitis) | |
| 53.1.1 | 0 laipsnio inkstų funkcijos sutrikimas, kai yra normalus ar padidintas GFG (120–90 ml/min/1,73m²), I stadija | 100 |
| 53.1.2 | I laipsnio inkstų funkcijos sutrikimas (lengvas), kai yra nestipriai sumažėjęs GFG (89–60 ml/min/1,73m²), II stadija | 80 |
| 53.1.3 | II laipsnio inkstų funkcijos sutrikimas (vidutinis), kai yra sumažėjęs GFG (59–30 ml/min/1,73m²), III stadija | 50 |
| 53.1.4 | III laipsnio inkstų funkcijos sutrikimas (sunkus), kai yra sumažėjęs GFG (29–15 ml/min/1,73m²), IV stadija | 30 |
| 53.1.5 | IV laipsnio inkstų funkcijos sutrikimas (galutinis), kai GFG mažiau kaip 15 ml/min/1,73m²), V stadija | 15 |
| 53.2 | Vieno inksto neturėjimas | 90 |
| 53.3 | Vienintelio inksto patologija: | |
| 53.3.1 | 0 laipsnio inkstų funkcijos sutrikimas, kai yra normalus ar padidintas GFG (120–90 ml/min/1,73m²), I stadija | 90 |
| 53.3.2 | I laipsnio inkstų funkcijos sutrikimas (lengvas), kai yra neryškiai sumažėjęs GFG (89–60 ml/min/1,73m²), II stadija | 80 |
| 53.3.3 | II laipsnio inkstų funkcijos sutrikimas (vidutinis), kai yra sumažėjęs GFG (59–30 ml/min/1,73m²), III stadija | 50 |
| 53.3.4 | III laipsnio inkstų funkcijos sutrikimas (sunkus), kai yra sumažėjęs GFG (29–15 ml/min/1,73m²), IV stadija | 30 |
| 53.3.5 | IV laipsnio inkstų funkcijos sutrikimas (galutinis), kai GFG mažiau kaip 15 ml/min/1,73m²), V stadija | 15 |
| 53.4 | Transplantuotas inkstas: | |
| 53.4.1 | I pirmieji metai po inksto transplantacijos | 15 |
| 53.4.2 | antrieji metai po inksto transplantacijos, esant normaliai transplantuoto organo funkcijai | 40 |
| 53.4.3 | transplantuoto inksto I laipsnio funkcijos sutrikimas (II stadija) | 35 |
| 53.4.4 | transplantuoto inksto II laipsnio funkcijos sutrikimas (III stadija) | 25 |
| 53.4.5 | transplantuoto inksto III laipsnio funkcijos sutrikimas (IV stadija) | 20 |
| 53.4.6 | transplantuoto inksto IV laipsnio funkcijos sutrikimas (V stadija) | 15 |
| 54 | Šlapimo pūslės neturėjimas, cistostomija, nefrostomija: | |
| 54.1 | Šlapimo pūslės neturėjimas (gimtas) | 90 |
| 54.2 | Cistostomija | 50 |
| 54.3 | Nefrostomija | 40 |
| 55 | Šlapimo nelaikymas (dokumentuota urologo išvada): | |
| 55.1 | Lengvo pobūdžio – jei keliamas svoris ar mažiau kaip 1 kartą per savaitę | 80 |
| 55.2 | Vidutinio sunkumo – 1 kartą per savaitę – 1 kartą per dieną | 90 |
| 55.3 | Sunkus – kasdieninis | 70 |
| 55.4 | Šlapimo takų fistulė (jei negalima korekcija) | 90 |
| 57 | Sando išvarža (reikia dėvėti bandažą) | 90 |
9. Endokrininės, mitybos ir medžiagų apykaitos ligos
| Nr. | Ligos pavadinimas | Proc. |
|---|---|---|
| 58 | Cukrinis diabetas (E10–E14): | |
| 58.1 | lengvas funkcijos sutrikimas Gydymui pakanka dietos, režimo ir medikamentų. Ligonių diabeto kontrolė pakankama, glikuotas hemoglobinas (HbA1c ≤ 6,5 %). Stebimi pradiniai organų pažeidimai: neproliferacinė diabetinė retinopatija ir (ar) nefropatija, ir (ar) neuropatija, ir (ar) angiopatija, netrukdantys kasdieninei veiklai | 90 |
| 58.2 | vidutinės funkcijos sutrikimas: | |
| 58.2.1 | gydymui būtini režimas, dieta ir medikamentai (politerapija). Ligonių diabeto kontrolė nepakankama, glikuotas hemoglobinas (HbA1c ≥ 7 %). Stebimi didesni organų pažeidimai: neproliferacinė diabetinė retinopatija ir diabetinė makulos edema ir (ar) nefropatija, esant I–II laipsnio inkstų nepakankamumui, ir (ar) neuropatija, nesant skausmo ir opų apatinėse galūnėse, ir (ar) I–II stadijos angiopatija | 70 |
| 58.2.2 | esant dviejų ar daugiau organų ir (ar) kitų organų sistemų pažeidimams | 55 |
| 58.3 | sunkus funkcijos sutrikimas: | |
| 58.3.1 | gydymui būtini režimas, dieta ir medikamentai, be kurių būklė staigiai pablogėja. Ligoniai sunkiai kontroliuoja ligą, glikuotas hemoglobinas (HbA1c ≥ 8 %). Stebimi sunkesni organų pažeidimai: proliferacinė diabetinė retinopatija ir (ar) diabetinė makulos edema, ir (ar) stiklakūnio kraujosruvos, ir (ar) nefropatija, esant III laipsnio inkstų nepakankamumui, ir (ar) neuropatija, diabetinė pėda, ir (ar) III–IV stadijos angiopatija (būklė po vieno ar keleto pirštų ar pėdos (bei) amputacijos) | 50 |
| 58.3.2 | esant dviejų ar daugiau organų ir (ar) kitų organų sistemų pažeidimams | 40 |
| 58.4 | ypač sunkus funkcijos sutrikimas Ligoniai negali kontroliuoti diabeto gydymo, glikuotas hemoglobinas (HbA1c ≥ 9 %). Stebimi negrįžtami organų pažeidimai: | |
| 58.4.1 | sunki proliferacinė diabetinė retinopatija ir diabetinė makulos edema, stiklakūnio kraujosruvos ir (ar) tinklainės atšokos, regėjimo pablogėjimas, kai galima skaityti tik rankų judesius | 30 |
| 58.4.2 | nefropatija, kai yra terminalinis inkstų nepakankamumas ir kai būtina pakeičianti inkstų terapija (nuolatinė ambulatorinė peritoninė dializė, hemodializė, inkstų transplantacija), ir (ar) angiopatija (išeikinė stadija) (būklė po apatinių galūnių vieno ar daugiau segmentų amputacijos, nesant galimybės protezuoti) | 25 |
| 58.4.3 | esant vieno organo ir (ar) kitos organų sistemos pažeidimams, sukeliantiems sunkų funkcijos sutrikimą | 20 |
| 58.4.4 | esant dviejų organų ir (ar) kitų organų sistemų pažeidimams, sukeliantiems sunkų funkcijos sutrikimą | 15 |
| 58.4.5 | esant trijų organų ir (ar) kitų organų sistemų pažeidimams, sukeliantiems sunkų funkcijos sutrikimą | 10 |
| 59 | Hipofizės skydliaukės funkcijos sutrikimai, antinksčių nepakankamumas, necukrinis diabetas, kiti vidinės sekrecijos liaukų funkcijos sutrikimai (E00-E07), (E20-E34) kiti gliukozės reguliavimo ir kasos vidaus sekrecijos funkcijos sutrikimai (E15-E16), vidaus sekrecijos liaukų funkcijų sutrikimai sergant ligomis, klasifikuojamomis kitur (E35), medžiagų apykaitos sutrikimai (E70-E80, E83-E90) po gydymo, pasiekus hormonų pusiausvyrą ir taikant pakaitinę terapiją. Bazinis darbingumas nustatomas pagal kitų organų funkcinius sutrikimus, atsiradusius dėl šių ligų: | |
| 59.1 | lengvas funkcijos sutrikimas (visiškai savarankiškas) | 100 |
| 59.2 | vidutinio sunkumo funkcijos sutrikimas (visiškai savarankiškas, kasdieninę veiklą atlieka lėčiau) | 70 |
| 59.3 | sunkus funkcijos sutrikimas (funkciniai sutrikimai trukdo kasdieninę veiklą ir jai atlikti reikalinga pagalba) | 50 |
| 59.4 | esant dviejų ar daugiau organų ir (ar) kitų organų sistemų pažeidimams | 40 |
| 59.5 | ypač sunkus funkcijos sutrikimas (ligoniui reikalinga didelė pagalba) | 30 |
| 59.5.1 | esant vieno organo ir (ar) kitos organų sistemos pažeidimams, sukeliantiems sunkų funkcijos sutrikimą | 25 |
| 59.5.2 | esant dviejų organų ir (ar) kitų organų sistemų pažeidimams, sukeliantiems sunkų funkcijos sutrikimą | 20 |
| 59.5.3 | esant trijų organų ir (ar) kitų organų sistemų pažeidimams, sukeliantiems sunkų funkcijos sutrikimą | 15 |
| 60 | Morbidinis nutukimas ir kitas maisto medžiagų perteklius bei maisto medžiagų pertekliaus padariniai (E65–E68), kai KMI>40 | 80 |
| 61 | Mitybos trūkumas (prasta mityba (E40–E46), kitų medžiagų trūkumas dėl prastos mitybos (E50–E64): | |
| 61.1 | nesant mitybos nepakankamumo (KMI 18,5–24,9) | 60 |
| 61.2 | esant I laipsnio mitybos nepakankamumui (KMI 18,4–17,5) | 50 |
| 61.3 | esant II laipsnio mitybos nepakankamumui (KMI 17,4–16) | 30 |
| 61.4 | ryškus mitybos nepakankamumas (KMI<16) | 20 |
10. Odos ir poodžio ligos
| Nr. | Ligos pavadinimas | Proc. |
|---|---|---|
| 62 | Nuolatinė odos ir (ar) poodžio pažeidimo (egzemos/dermatito ar kito susirgimo) rizika, kurios galima išvengti tik naudojant apsaugines priemones; lengvas funkcijos sutrikimas (asmeniui kasdien reikalinga odos priežiūra ir režimas, kad išvengtų ligą sukeliančių ir provokuojančių veiksnių) | 90 |
| 63 | Nuolatinis vidutinio sunkumo odos ir (ar) poodžio pažeidimas (egzema/dermatitas, žvynelinė, pūslinis bėrimas ar kitas susirgimas), kurio sunku išvengti, bet jis gali būti efektyviai gydomas; vidutinis funkcijos sutrikimas (asmeniui būtina ne tik kasdienė odos priežiūra ir režimas, bet ir vietinis bei sisteminis gydymas, nes būklė blogėja) | 70 |
| 64 | Nuolatinis vidutinio sunkumo odos ir (ar) poodžio pažeidimas (egzema/dermatitas, žvynelinė, pūslinis bėrimas ar kitas susirgimas), kurio gydymas neduoda efekto; vidutinis funkcijos sutrikimas (asmeniui būtina kasdienė odos priežiūra ir režimas, vietinis ir sisteminis gydymas, be kurio būklė blogėja, asmuo negali pakelti ilgalaikių fizinių krūvių, jam reikia papildomų poilsio pertraukų) | 50 |
| 65 | Nuolatinis sunkios eigos odos ir (ar) poodžio pažeidimas (egzema/dermatitas, žvynelinė, pūslinis bėrimas ar kitas susirgimas) didelėje kūno dalyje (pažeista ne mažiau kaip 50 proc. kūno paviršiaus) arba padų ir (ar) delnų srityje, kuris sukelia bendrus sunkius funkcinius sutrikimus (asmuo gali atlikti tik lengvus, ribotus veiksmus, negali pakelti vidutinio sunkumo fizinio krūvio, vaikšto lėtai ir trumpai, jam reikalingas gydymas, siekiant išvengti progresavimo ir kitų organų komplikacijų) | 30 |
| 66 | Nuolatinis ypač sunkios eigos odos ir (ar) poodžio pažeidimas (žvynelinė, pūslinis bėrimas ar kitas susirgimas) didelėje kūno dalyje (pažeista ne mažiau kaip 50 proc. kūno paviršiaus), kuris sukelia bendrus labai sunkius funkcinius sutrikimus (asmuo pats sugeba patenkinti tik natūralius poreikius, kasdien visapusiškai priklauso nuo kitų asmenų) | 20 |
11. Kraujo ir kraujodaros organų ligos bei tam tikri sutrikimai, susiję su imuniniais mechanizmais
| Nr. | Ligos pavadinimas | Proc. |
|---|---|---|
| Pastaba: Turi būti pateiktas hematologo konsultacijos išrašas, kuriame būtų nurodyti funkcijos sutrikimai pagal atitinkamus kriterijus: | ||
| 67 |
Lengvas funkcinis sutrikimas Pastaba: Nustatant lengvą funkcinį sutrikimą, turi būti ne mažiau kaip 2 toliau išvardinti veiksniai: – asmuo negali pakelti ilgalaikių fizinių krūvių, jam reikia papildomų poilsio pertraukų reguliariai (kasdien per pastaruosius 12 mėnesių), turi vartoti vaistus; – blužnis yra pašalinta, bet dėl to neatsiranda kitų komplikacijų, kaip, pavyzdžiui, trombozės, recidyvinės infekcijos ir t. t.; – yra lengvas krešėjimo faktorių deficitas, dėl kurio neatsiranda spontaniškų kraujavimų | 70 |
| 68 |
Vidutinio sunkumo funkcinis sutrikimas Pastaba: Nustatant vidutinio sunkumo funkcinį sutrikimą, turi būti ne mažiau kaip 2 toliau išvardinti veiksniai: – asmuo netoleruoja vidutinio sunkumo krūvių, negali nuolat atlikti tikslumo ir dėmesio sukoncentravimo reikalaujančio darbo, dažnai reikia poilsio pertraukėlių, papildomų poilsio dienų. Negalavimas sukelia ligos stovėjimas ar vaikščiojimas; – vaistų nevartojimas vieną parą sukelia sunkius funkcinius sutrikimus; – gydymo koregavimo tikslais konsultuojamas hematologo mažiausiai 6 kartus per metus; – padidėjęs imlumas oportunistinėms (tarp jų grybelinėms) infekcijoms; – lengvas ar vidutinio sunkumo krešėjimo faktorių deficitas, kai kraujavimų pasitaiko keletą kartų per metus | 50 |
| 69 |
Sunkus funkcinis sutrikimas Pastaba: Nustatant sunkų funkcinį sutrikimą, turi būti ne mažiau kaip 2 toliau išvardinti veiksniai: – asmuo sugeba atlikti tik lengvus ir apribotus veiksmus, kasdienėje veikloje stipriai yra priklausomas nuo kitų asmenų pagalbos, turi reguliariai ir dažnai vartoti nuskausminamuosius vaistus; – taikomas nuolatinis gydymas kraujo komponentais ir kitais medikamentais, gydymo nesilaikant ar nereguliariai vartojant vaistus, blogėja bendra sveikatos būklė; – yra polinkis į spontaniškus kraujavimus ir trombozes; – dėl laboratoriniais tyrimais nustatytų imuninės sistemos sutrikimų dažnai pasikartoja ir recidyvuoja infekcijos; – dėl ligos atsirado III stadijos inkstų nepakankamumas; – yra blužnies padidėjimas, padidėjusi kepenų masė ar kitų organų veiklos sutrikimus; – yra dažni spontaniški kraujavimai dėl sunkesnės ar vidutinio sunkumo krešėjimo deficito | 35 |
| 70 |
Ypač sunkus funkcinis sutrikimas, esant šiems veiksniams: – kasdienėms veikloms asmuo yra labai priklausomas nuo kitų asmenų pagalbos; – savarankiškai sugeba patenkinti tik kasdienius natūralius poreikius | 25 |
12. Infekcinės ligos
| Nr. | Ligos pavadinimas | Proc. | ||||||||||||||||
|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|
|
Pastaba: • Funkciniai sveikatos sutrikimai pagal šios dalies 71 punktą vertinami tik tuo atveju, jei yra pateikta gydytojo specialisto išvada; • Bazinis darbingumas po persirgtos įvairių lokalizacijų tuberkuliozės nustatomas atsižvelgiant į atitinkamos organų sistemos funkcijos sutrikimo laipsnį | ||||||||||||||||||
| 71. | Tuberkuliozė, patvirtinta bakteriologiniais ar morfologiniais tyrimais, kai paciento gydymo trukmė viršija 6 mėn., nors pacientas neabejotinai laikosi gydymo režimo | 40 | ||||||||||||||||
| 72. | ZIV infekuotas, sergantis AIDS | |||||||||||||||||
| 72.1. | A3, B1, B2, B3 | 50 | ||||||||||||||||
| 72.2. | C1, C2, C3 | 40 | ||||||||||||||||
| 72.3. | C2, C3 | 25 | ||||||||||||||||
Klinikinės kategorijos
| ||||||||||||||||||
| 73. | Laimo liga (neuroboreliozė) A69.2 | |||||||||||||||||
| 74. | Echinokokozė B67 | |||||||||||||||||
| 75. | Erkinis encefalitas A84 | |||||||||||||||||
|
Pastaba: Esant 73, 74, 75 punktuose numatytiems susirgimams, bazinis darbingumas nustatomas atsižvelgiant į atitinkamos organų sistemos funkcijos sutrikimo laipsnį, kai yra pateikta gydytojo specialisto išvada. | ||||||||||||||||||
13. Jungiamojo audinio ir judamojo atramos aparato ligos
| Nr. | Ligos pavadinimas | Proc. |
|---|---|---|
| 76. | Dviejų ir daugiau sąnarių artrozės: kelio, klubo, stuburo ir kitų sąnarių artrozė, ne mažiau kaip dviejų sąnarių (darbingumo lygio procentai priklauso nuo funkcinio nepakankamumo klasės ir rentgenologinės stadijos): | |
| 76.1 | I funkcinio nepakankamumo klasė (gali atlikti įprastus kasdienius judesius) | |
| 76.1.1 | I rentgenologinė stadija: minimalūs osteofitai, nedidelis sąnario plyšio susiaurėjimas | 100 |
| 76.1.2 | II rentgenologinė stadija: aiškūs osteofitai, nedidelis sąnario plyšio susiaurėjimas | 90 |
| 76.2 | II funkcinio nepakankamumo klasė (gali apsitarnauti ir atlikti įprastą profesinę veiklą, bet ribota aktyvi fizinė veikla): | |
| 76.2.1 | I rentgenologinė stadija: minimalūs osteofitai, nedidelis sąnario plyšio susiaurėjimas | 80 |
| 76.2.2 | II rentgenologinė stadija: aiškūs osteofitai, nedidelis sąnario plyšio susiaurėjimas | 60 |
| 76.2.3 | III rentgenologinė stadija: vidutinis sąnario plyšio susiaurėjimas, nedidelė pokremzlinė osteosklerozė, daug vidutinio dydžio osteofitų | 55 |
| 76.2.4 | IV rentgenologinė stadija: ryškus sąnario plyšio susiaurėjimas, pokremzlinio kaulo sklerozė, dideli osteofitai | 40 |
| 76.3 | III funkcinio nepakankamumo klasė (gali apsitarnauti, bet ribota profesinė ir aktyvi fizinė veikla): | |
| 76.3.1 | II rentgenologinė stadija: aiškūs osteofitai, nedidelis sąnario plyšio susiaurėjimas | 50 |
| 76.3.2 | III rentgenologinė stadija: vidutinis sąnario plyšio susiaurėjimas, nedidelė pokremzlinė osteosklerozė, daug vidutinio dydžio osteofitų | 45 |
| 76.3.3 | IV rentgenologinė stadija: ryškus sąnario plyšio susiaurėjimas, pokremzlinio kaulo sklerozė, dideli osteofitai | 30 |
| 76.4 | IV funkcinio nepakankamumo klasė (ribota apsitarnautimo, profesinė ir aktyvi fizinė veikla): | |
| 76.4.1 | III rentgenologinė stadija: vidutinis sąnario plyšio susiaurėjimas, nedidelė pokremzlinė osteosklerozė, daug vidutinio dydžio osteofitų | 40 |
| 76.4.2 | IV rentgenologinė stadija: ryškus sąnario plyšio susiaurėjimas, pokremzlinio kaulo sklerozė, dideli osteofitai | 30 |
| 77. | Artritai ir sisteminės jungiamojo audinio ligos (procente lemia ligos, uždegimo proceso aktyvumas gydant vaistais pagal patvirtintas gydymo metodikas ir reabilitacines priemones): | |
| 77.1 | Lengvas judamojo atramos aparato ir (ar) vidaus organų funkcinis sutrikimas | 80 |
| 77.2 | Vidutinio sunkumo judamojo atramos aparato ir (ar) vienos vidaus organų sistemos vidutinio laipsnio sutrikimas | 60 |
| 77.2.1 | vidutinio sunkumo aparato ir (ar) vienos vidaus organų sistemos lengvo funkcinio sutrikimo derinys | 50 |
| 77.2.2 | vidutinio sunkumo aparato ir (ar) vienos vidaus organų sistemos lengvo funkcinio sutrikimo derinys, taikomas gydymas baziniais vaistais (citostatikais) | 40 |
| 77.3 | Sunkus aparato ir (ar) organų sistemų sutrikimas, dviejų ar daugiau sistemų vidutinio sunkumo | 30 |
| 77.4 | Ypač sunkus aparato ir (ar) vidaus organų sistemų sutrikimas, kai asmuo pats negali savarankiškai tenkinti savo poreikių | 10 |
14. Ligos, traumos ir kiti išorinių priežasčių padariniai
| 78. | Funkcijos sutrikimas dėl minkštųjų audinių sužalojimų: | |
| 78.1. | Veido ir kaklo priekinio ar šoninių paviršių randai po nudegimo, nušalimo ar sužalojimo: dideli (ryškūs), trikdantys mimiką | 50 |
| 78.2. | Liemens ir galūnių odos randai (hipertrofiniai, keloidiniai, deformuojantys minkštuosius audinius, trikdantys funkciją), kurie užima daugiau kaip 10% ploto | 65 |
| Pastaba: delnas atitinka 1% kūno paviršiaus ploto | ||
| 79. | Griaučių neuromotorinės ir su judesiais susijusios funkcijos: | |
| 79.1. | Stuburo funkcijos sutrikimas: | |
| 79.1.1. | Nedidelis judesių apribojimas, nedideli pakitimai, nestiprus lokalus skausmo sindromas iki 3 balų pagal VAS skalę | 85 |
| 79.1.2. | Vidutinis judesių apribojimas, vidutiniai pakitimai ir lokalus skausmo sindromas iki 5 balų pagal VAS skalę | 70 |
| 79.1.3. | Didelis judesių apribojimas, labai riboti judesiai, dideli pakitimai ir lokalus skausmo sindromas >5 balų pagal VAS skalę | 50 |
| Pastaba: Stuburo judesių amplitudė (neutralus nulio metodas): T/0/L Nedidelis apribojimas – 20/0/50° Vidutinis apribojimas – 10/0/30° Didelis apribojimas – 0/0/15° | ||
| 79.2. | Peties sąnarys: | |
| 79.2.1. | Peties sąnario ankilozė (sustingimas) funkciškai nepatogioje padėtyje (už didelės kontraktūros judesių amplitudės ribų) | 50 |
| 79.2.2. | Peties sąnario kontraktūra: | |
| 79.2.2.1. | Nedidelė T/0/L SI/0/SV A/0/P 0/0/130° 0/0/70° 130/0/0° | 80 |
| 79.2.2.2. | Vidutinė T/0/L SI/0/SV A/0/P 0/0/80° 0/0/40° 90/0/0° | 70 |
| 79.2.2.3. | Didelė T/0/L SI/0/SV A/0/P 0/0/20° 0/0/20° 40/0/0° | 60 |
| Pastaba: Normali peties sąnario judesių amplitudė (neutralus nulio metodas): T/0/L SI/0/SV A/0/P 40/0/170° 50/0/95° 180/0/40° | ||
| 79.3. | Rankos ir mentės (ar jos dalies) netekimas | 40 |
| 79.4. | Rankos netektis nuo peties po peties sąnario egzatirkuliacijos | 40 |
| 79.5. | Rankos netektis žasto srityje | 45 |
| 79.6. | Vienintelės rankos netektis | 10 |
| 79.7. | Nesaugęs žastikaulio lūžis (netikras sąnarys) – operaciniu būdu nekoreguojama | 50 |
| 79.8. | Alkūnė: | |
| 79.8.1. | Tabaluojantis alkūnės sąnarys po alkūnės sąnario rezekcijos – operaciniu būdu nekoreguojama | 50 |
| 79.8.2. | Alkūnės sąnario ankilozė (nejudrumas) nepatogioje padėtyje | 50 |
| 79.8.3. | Alkūnės sąnario kontraktūra: | |
| 79.8.3.1. | Nedidelė T/0/L N/0/A 0/0/130° 0/0/70° | 90 |
| 79.8.3.2. | Vidutinė T/0/L N/0/A 0/0/100° 0/0/40° | 75 |
| 79.8.3.3. | Didelė T/0/L N/0/A 0/0/60° 0/0/20° | 65 |
| Pastaba: normali alkūnės sąnario judesių amplitudė: 10/0/150° 85/0/85° | ||
| 79.9. | Rankos netektis nuo alkūnės sąnario (po alkūnės sąnario egzatirkuliacijos) | 50 |
| 79.10. | Dilbio bėgė bet kurioje dalyje | 50 |
| 79.11. | Nesaugęs dilbio kaulų lūžis | |
| 79.11.1. | Vieno dilbio kaulo | 70 |
| 79.11.2. | Abiejų dilbio kaulų | 55 |
| 79.12. | Riešas: | |
| 79.12.1. | Riešo sąnario ankilozė nepatogioje padėtyje | 60 |
| 79.12.2. | Riešo sąnario kontraktūra: | |
| 79.12.2.1. | Nedidelė T/0/L 20/0/40° | 90 |
| 79.12.2.2. | Vidutinė T/0/L 10/0/20° | 85 |
| 79.12.2.3. | Didelė T/0/L 0/0/10° | 75 |
| Pastaba: normali riešo sąnario amplitudė: 50/0/50° | ||
| 79.13. | Plaštakos netektis nuo riešo arba delnakaulių | 50 |
| 79.14. | Nesaugę riešo ar delnakaulių lūžiai | 85 |
| 79.15. | Plaštaka: | |
| 79.15.1. | Pirmasis pirštas (nykštys): | |
| 79.15.1.1. | Nagų falangos minkštųjų audinių defektai | 95 |
| 79.15.1.2. | IP sąnario ankilozė | 85 |
| 79.15.1.3. | Proksimalinio falangos lygio defektai | 80 |
| 79.15.1.4. | MP sąnario defektai | 75 |
| 79.15.1.5. | Nykščio netektis su delnakauliu | 70 |
| 79.15.2. | Kitų pirštų nejudrumas: | |
| 79.15.2.1. | Lenkimo ankilozė | 90 |
| 79.15.2.2. | Tiesimo ankilozė | 85 |
| 79.15.3. | Vieno piršto nejudrumas: | |
| 79.15.3.1. | Lenkimo ankilozė | 85 |
| 79.15.3.2. | Tiesimo ankilozė | 80 |
| 79.15.4. | MP + PIP + DIP sąnarių ankilozė | 75 |
| 79.15.4.1. | Lenkimo ankilozė | 80 |
| 79.15.4.2. | Tiesimo ankilozė | 75 |
| 79.15.5. | Pirštų judesių sutrikimas: | |
| 79.15.5.1. | Nedidelis | 90 |
| 79.15.5.2. | Vidutinis (pusiau lenkimo) | 85 |
| 79.15.5.3. | Didelis (tiesimo arba pilnai lenkimo) | 80 |
| 79.15.6. | Antrasis pirštas (rodomasis): | |
| 79.15.6.1. | Nagų falangos minkštųjų audinių defektai | 95 |
| 79.15.6.2. | Proksimalinio falangos lygio defektai | 90 |
| 79.15.6.3. | Vidurinio falangos lygio defektai | 85 |
| 79.15.6.4. | Pamatinio falangos lygio defektai | 80 |
| 79.15.6.5. | Piršto netektis | 70 |
| 79.15.6.6. | Netektis su delnakauliu ar jo dalimi | 60 |
| 79.15.6.7. | Vidutinė kontraktūra arba distalinis sąnarys | 90 |
| 79.15.6.8. | Didelė kontraktūra arba PIP arba MP sąnarių ankilozė | 90 |
| 79.15.6.9. | Visiška lenkimo ar tiesimo kontraktūra ar DIP, PIP, MP sąnarių ankilozė | 85 |
| 79.15.7. | Trečiasis, ketvirtasis arba penktasis pirštas: | |
| 79.15.7.1. | Galinio piršto falangos lygio defektai | 95 |
| 79.15.7.2. | DIP arba PIP sąnarių lygio defektai | 90 |
| 79.15.7.3. | Netektis su delnakauliu ar jo dalimi | 85 |
| 79.15.7.4. | Kontraktūra arba ankilozė PIP sąnaryje | 85 |
| 79.15.7.5. | Didelė lenkimo kontraktūra arba MP/PIP ankilozė | 90 |
| 79.15.7.6. | Visiška lenkimo ar tiesimo kontraktūra arba DIP, PIP, MP sąnarių ankilozė | 85 |
| 79.15.8. | Dviejų vienos rankos pirštų netektis: | |
| 79.15.8.1. | 1+2, 1+3, 1+4, 1+5 | 65 |
| 79.15.8.2. | 2+3, 2+4, 2+5 | 75 |
| 79.15.8.3. | 3+4, 3+5 | 80 |
| 79.15.9. | Trijų vienos rankos pirštų netektis: | |
| 79.15.9.1. | 1+2+3, 1+2+4, 1+2+5, 1+3+4, 1+3+5 | 85 |
| 79.15.9.2. | 2+3+4, 2+3+5 | 75 |
| 79.15.9.3. | 3+4+5 | 70 |
| 79.15.10. | Keturių vienos rankos pirštų netektis: | 60 |
| 79.15.11. | Visų vienos plaštakos pirštų netektis: | 55 |
| 79.15.12. | Vienos plaštakos visų pirštų kontraktūros: | |
| 79.15.12.1. | Nedidelės | 65 |
| 79.15.12.2. | Vidutinės – pusiau lenkimo | 60 |
| 79.15.12.3. | Didelės – tiesimo ar ankilozės | 55 |
| 79.15.13. | Vienos plaštakos keturių pirštų kontraktūros: | |
| 79.15.13.1. | Nedidelės | 65 |
| 79.15.13.2. | Vidutinės | 60 |
| 79.15.13.3. | Didelės | 55 |
| 79.16. | Dubens funkcijos sutrikimas: | |
| 79.16.1. | Nedidelis statikos sutrikimas | 80 |
| 79.16.2. | Vidutinio sunkumo sutrikimas (šlubavimas, 1-5 cm skirtumas) | 50 |
| 79.16.3. | Didelis statikos sutrikimas (>5 cm) | 40 |
| 79.17. | Klubo sąnarys: | |
| 79.17.1. | Klubo sąnario ankilozė ar tiesimo ankilozė | 55 |
| 79.17.2. | lenkimo ankilozė funkciškai nepatogioje padėtyje – operaciniu būdu nekoreguojama | 40 |
| 79.17.3. | klubo sąnario kontraktūra: | |
| 79.17.3.1. | nedidelė T/0/L SI/0/SV A/0/P 0/0/30° 0/0/30° 15/0/10 | 75 |
| 79.17.3.2. | vidutinė T/0/L SI/0/SV A/0/P 0/0/20° 15/0/10° 10/0/5 | 65 |
| 79.17.3.3. | didelė T/0/L SI/0/SV A/0/P 0/0/10° 10/5° 5/0/0° | 50 |
| Pastaba: Normali klubo sąnario judesių amplitudė (neutralus nulio metodas): T/0/L SI/0/SV A/0/P 10/0/130° 45/0/35 50/0/25 | ||
| 79.17.4. | kojos netektis nuo klubo sąnario dėl klubo sąnario egzartikuliacijos | 30 |
| 79.17.5. | kojos netektis, kai iki traumos koja buvo vienintelė | 20 |
| 79.17.6. | šlaunies bėgė | 40 |
| 79.17.7. | šlaunikaulio netikras sąnarys – operaciniu būdu nekoreguojamas | 50 |
| 79.17.8. | kojos funkcijos sutrikimas dėl šlaunies traumos (pagal klubų ir kelio sąnarių vertinimo punktus neutralus nulio metodui): | |
| 79.17.8.1. | nedideli klubų arba kelio sąnarių pakitimai | 75 |
| 79.17.8.2. | vidutiniai pakitimai, vidutinės klubo ir kelio sąnarių kontraktūros | 65 |
| 79.17.8.3. | dideli pakitimai, didelės klubo ir kelio sąnarių kontraktūros | 50 |
| 79.18. | Kelis | |
| 79.18.1. | daugia kryptis nestabilus kelio sąnarys (dėl raiščių plyšimo) | 65 |
| 79.18.2. | kelio sąnario ankilozė: | |
| 79.18.2.1. | tiesimo | 70 |
| 79.18.2.2. | lenkimo (funkciškai nepatogioje padėtyje) | 50 |
| 79.18.3. | kelio sąnario kontraktūra: | |
| 79.18.3.1. | nedidelė T/0/L 0/0/30° | 80 |
| 79.18.3.2. | vidutinė T/0/L 0/0/20° | 70 |
| 79.18.3.3. | didelė T/0/L 0/0/10° | 60 |
| Pastaba: Normali kelio sąnario judesių amplitudė (neutralus nulio metodas): T/0/L 5/0/150° | ||
| 79.18.4. | kojos netektis nuo kelio sąnario (dėl kelio sąnario egzartikuliacijos) | 50 |
| 79.18.5. | vienintelės kojos netektis nuo blauzdos | 20 |
| 79.18.6. | blauzdos bėgė | 50 |
| 79.18.7. | nesaugęs blauzdos kaulų lūžis (netikras sąnarys): | |
| 79.18.7.1. | vieno blauzdos kaulo | 70 |
| 79.18.7.2. | abiejų blauzdos kaulų | 55 |
| 79.18.7.3. | blauzdikaulio | 60 |
| 79.19. | Čiurnos sąnarys ir pėda: | |
| 79.19.1. | nestabilus čiurnos sąnarys | 60 |
| 79.19.2. | čiurnos sąnario ankilozė funkciškai nepatogioje padėtyje | 60 |
| 79.19.3. | pėdos netektis nuo čiurnos dėl čiurnos sąnario egzartikuliacijos arba pėdos amputacija ties čiurnos kaulais (per Šoparo sąnarį) | 80 |
| 79.19.4. | pėdos distalinių dalių netektis dėl amputacijos padikaulių lygyje | 70 |
| 79.19.5. | visų pėdos pirštų netekimas dėl padikaulių – pirštų sąnarių egzartikuliacijos arba amputacijos pamatinių pirštakaulių lygyje | 75 |
| 79.19.6. | pirmojo piršto netekimas kartu su padikauliu arba jo dalimi | 80 |
| 79.20. | Pūlinės ligos (osteomielitas, kiti pūlingi procesai, fistulės): | |
| 79.20.1. | nedidelės (remisija > 1 metus) | 70 |
| 79.20.2. | vidutinės (fistulės atsiveria 1–2 kartus per metus) | 55 |
| 79.20.3. | didelės – fistulinis osteomielitas (nepasiduodantis gydymui, fistulės funkcionuoja nuolat) | 50 |
| 80. | Kaukolės defektai (lūžiai): | |
| 80.1. | be komplikacijų sugiję kaukolės lūžiai | 100 |
| 80.2. | mažesni nepadengti kaukolės (ir didesni padengti) defektai | 90 |
| 80.3. | kaukolės pažeidimai, kai yra žymūs kaulų defektai (įkaitant ir deformuojančius), bet nėra funkcinių sutrikimų (priskiriami visi didesni dėl traumų atsiradę kaukolės defektai, kai pažeista ir vidinė kaulų plokštė) | 65 |
15. Kitų organų ligos ir pažeidimai
| 81. | Nenurodytų somatinių ligų ir pažeidimų atveju (pooperacinės būsenos ir kt.) bazinis darbingumas nustatomas įvertinus bendrą funkcinį sutrikimą: | |
| 81.1. | nežymus funkcinis sutrikimas (asmens veikla nesutrūkusi) | 100 |
| 81.2. | lengvas funkcinis sutrikimas (asmuo negali pakelti sunkių fizinių krūvių, reikia papildomų poilsio pertraukėlių, pirštų funkcijos pablogėjusios, bet gali rašyti; reikalinga dieta, turi reguliariai vartoti vaistus) | 80 |
| 81.3. | vidutinio sunkumo funkcinis sutrikimas (asmuo negali pakelti vidutinio sunkumo fizinių krūvių, atlikti veiklos, kuriai reikia nuolatinio susikoncentravimo ir tikslumo, reikia dažnų poilsio pertraukėlių, papildomų poilsio dienų, ilgalaikis vaikščiojimas ar stovėjimas sukelia negalavimą, vaistų nevartojimas vieną parą gali sukelti funkcinį sutrikimą, pablogėjimą) | 55 |
| 81.4. | sunkus funkcinis sutrikimas (asmuo gali atlikti tik lengvus, labai ribotus veiksmus, kasdieniname gyvenime yra labai priklausomas nuo kitų žmonių pagalbos) | 40 |
| 81.5. | ypač sunkus pobūdžio funkcinis sutrikimas (asmuo savarankiškai sugeba patenkinti tik savo natūralius poreikius, kasdieniname gyvenime yra visiškai priklausomas nuo kitų žmonių pagalbos) | 20 |
SVARBU: Gydyk.lt puslapyje pateikta informacija yra skirta tik bendram informavimui. Ji negali būti laikoma gydytojo ar vaistininko konsultacijos pakaitalu. Straipsniuose pateikiami patarimai, aprašymai apie ligas, gydymo metodus, vaistus, maisto papildus ar sveikatos būklės vertinimus yra tik rekomendacinio pobūdžio. Prieš priimdami bet kokius sprendimus dėl sveikatos, vaistų vartojimo ar gydymo, visada pasitarkite su kvalifikuotu sveikatos priežiūros specialistu.
Kiti straipsniai
Kitas
2024 26 rugsėjo
Ligų sąrašas dėl kurių Atleidžiama nuo kariuomenės 2025
Ankstesnis
2024 24 rugsėjo
Akių Ligos: Išsamus Sąrašas, Simptomai ir Gydymas
Kaip issivistiti pas save sizofrenia?
Sveiki,
Jeigu tikrai rimtai svarstote, kaip „išsivystyti šizofreniją“ – sustokite.
Tokie komentarai ne tik nesuprantami, bet ir visiškai nepriimtini. Psichikos ligos nėra juokų reikalas, o jų simuliavimas ar romantizavimas rodo visišką sąmoningumo stoką.
Jeigu turite realių sunkumų – kreipkitės pagalbos į psichikos sveikatos specialistus. Savidiagnozė ar provokacijos internetu niekuo nepadės.
O jei tai buvo pokštas – jis nejuokingas.
Ar galiu tikėtis gauti invalidumą jei stuburo pažeidimas 3 laipsnio oklubo taip pat3 laipsnio pazeidimai
Taip, esant stuburo ir klubo III laipsnio pažeidimams, galite tikėtis neįgalumo nustatymo. Sprendimą priima NDNT pagal funkcinių sutrikimų sunkumą – jei judėjimas stipriai ribotas, dažniausiai skiriamas vidutinis arba sunkus neįgalumo lygis. Būtina kreiptis su gydytojo siuntimu ir pateikti medicininius dokumentus.
Ruošiuosi neįgalumo dokumentų tvarkymui ir noriu paklausti ar man pratęs toliau nes jau gaudavau neįgalumą 7metus,turiu judėjimo sutrikimų,lėtinis skausmas, stuburo juosmens judesiai riboti,kelių sąnarių gonaartrozė skauda kojos,atvažiuoja į namus kinezatarapeutė, ir stipri depresija jau 6 metai.Ačiū
Sveiki, remiantis jūsų aprašyta sveikatos būkle – ilgalaikiais judėjimo sutrikimais, lėtiniu skausmu, kelių sąnarių artroze, stuburo problemomis ir depresija – yra tikimybė, kad neįgalumo terminas gali būti pratęstas. Sprendimą dėl pratęsimo priima Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnyba, įvertinusi gydytojų pateiktus dokumentus. Rekomenduojame kreiptis į savo šeimos gydytoją, kad pradėtų dokumentų parengimą tolimesniam vertinimui. Jei sveikatos būklė nėra pagerėjusi ar net blogėjusi, dažniausiai neįgalumas pratęsiamas.
Ar gausiu neigaluma su deagnoze F33.1pasikartojantis depresijos sutrikimas vidutinio sunkumo depresijos epizodas?
Sveiki, diagnozė F33.1 (pasikartojantis depresijos sutrikimas, vidutinio sunkumo epizodas) gali būti pagrindas neįgalumui nustatyti, tačiau sprendimą priima Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnyba, atsižvelgdama į tai, kiek sutrikimas riboja jūsų darbingumą kasdienėje veikloje. Svarbu pateikti išsamius gydytojų duomenis apie ligos trukmę, gydymą, būklės eigą ir jos poveikį jūsų gebėjimui dirbti ar funkcionuoti. Jei liga tęsiasi ilgai ir daro ryškią įtaką, tikimybė gauti neįgalumą – yra.
Ar turint hipofizę ( adenomą) priklausytų neįgalumas?
Sveiki, esant hipofizės adenomai neįgalumas gali būti nustatytas, jei liga sukelia reikšmingų sveikatos sutrikimų ar hormoninių pokyčių, turinčių įtakos kasdieniam gyvenimui. Viskas priklauso nuo adenomos dydžio, jos aktyvumo ir pasekmių, todėl vertinimas atliekamas individualiai NDNT, remiantis gydytojų pateiktais duomenimis.
Sveiki,ar yra kokia galimybė gauti neįgalumą turint šias ligas:
D18,08 E11.2 I11.9 I50.1 E78.2 M43.17 M48.06 M51.1 M70.6 M72.2 M77.3
Dėkui
Sveiki, galimybė gauti neįgalumą yra, tačiau sprendimas priimamas individualiai, įvertinus ne tik diagnozes, bet ir ligų sukeltus funkcinius sutrikimus, jų trukmę bei poveikį kasdieniam gyvenimui. Rekomenduočiau kreiptis į šeimos gydytoją ar gydytoją specialistą, kad įvertintų būklę ir, jei yra pagrindas, nukreiptų Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybai (NDNT).
o jeigu šeimos gydytoja vilkina procesą du metus? kur kreiptis?
Sveiki, jei šeimos gydytoja vilkina siuntimą į NDNT jau du metus, yra keletas veiksmų, kuriuos galite atlikti:
Svarbiausia – jūsų būklė turi būti įvertinta ne tik pagal diagnozes, bet ir pagal tai, kaip liga veikia kasdienį gyvenimą. Būtent tai NDNT vertina nustatydama darbingumo ar neįgalumo lygį.
Sveiki ar yra galimybe gaut neigaluma jei nustatytas kelio srityje navikas?
Ne, pati diagnozė dar nereiškia, kad automatiškai suteikiamas neįgalumas. Lietuvos teisės aktuose, o konkrečiai – pagal Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybos (NDNT) tvarką – vertinama ne tik liga ar diagnozė, bet:
Sveiki, noriu paklausti ar nustačius Parkinsono ligą, ją gydant, turint širdies ritmo sitrikimo problemų ir geriant daug vaistų galima gauti invalidumą? Žmogus dar dirba ir nera dar pensininkas.
Ačiū
Taip, esant Parkinsono ligai, širdies ritmo sutrikimams ir vartojant daug vaistų, galima kreiptis dėl darbingumo lygio nustatymo (invalidumo). Tai nepriklauso nuo pensijos ar darbo fakto – svarbiausia sveikatos būklės įvertinimas. Rekomenduojame kreiptis į šeimos gydytoją, kad pradėtų siuntimo procesą į NDNT.
Laba diena, norėjau paklausti ar turint diastematomieliją 1tipo( Th10-Th12), spina bifida priklauso neįgalumas?
Turiu neįgalumą iki rudens ar galiu kreiptis anksčiau pavz.vasaros gale ,nes nustatė ketvirtos stadijos artrozę sunkiai bepavaikštau,skauda labai.O buvo trečia st buvo dar pakenčiama.Be to dar yra ir M51.3,M54.17,M42.17.ir H17.1 irZ96.1 degnozės.
Taip, galite kreiptis anksčiau – jei sveikatos būklė pablogėjo, turite teisę teikti prašymą NDNT dėl pakartotinio vertinimo nelaukiant dabartinio termino pabaigos. Kreipkitės į šeimos gydytoją, kad paruoštų reikalingus dokumentus.