Toksoplazminis chorioretinitas

Ligos aprašymas

Toksoplazminis chorioretinitas yra uždegiminė akių liga, kurią sukelia Toxoplasma gondii — vienaląstis parazitas. Chorioretinitas reiškia uždegimą, kuris veikia akies tinklainę (retiną) ir gyslainę (choroidą). Toksoplazminis chorioretinitas yra viena iš dažniausių infekcinio chorioretinito priežasčių pasaulyje. Liga gali pasireikšti tiek įgimtu, tiek įgytu būdu ir gali sukelti regos sutrikimus ar net aklumą, jei uždegimas pažeidžia centrinę tinklainės dalį (geltonąją dėmę).

Ligos priežastys

Toksoplazminį chorioretinitą sukelia Toxoplasma gondii parazitas, kuris gali patekti į žmogaus organizmą keliais būdais:

  • Pirminė infekcija: Užsikrėtimas gali įvykti valgant nepakankamai termiškai apdorotą mėsą, užterštą parazito cistomis, arba kontaktuojant su užterštu vandeniu, dirvožemiu ar kačių išmatomis.
  • Įgimta infekcija: Jei nėščia moteris pirmą kartą užsikrečia Toxoplasma gondii parazitu, infekcija gali būti perduota vaisiui per placentą, sukeldama įgimtą toksoplazmozę.
  • Imunosupresija: Asmenys, kurių imuninė sistema yra susilpnėjusi dėl ligų (pvz., AIDS) ar imunosupresinio gydymo (pvz., chemoterapijos, organų transplantacijos), yra labiau pažeidžiami aktyvios toksoplazmozės formos ir gali patirti chorioretinitą dėl reaktyvacijos.

Ligos simptomai

Toksoplazminio chorioretinito simptomai gali skirtis priklausomai nuo infekcijos sunkumo ir pažeidimo vietos akyje:

  • Skausmas akyje: Dažnai pasireiškia kaip bukas skausmas akyje ar aplink ją.
  • Regėjimo sutrikimai: Gali pasireikšti neryškus matymas, regėjimo lauko defektai, “plaukiojančios” dėmės (muscae volitantes), sumažėjusi regėjimo aštrumas ar net aklumas, jei pažeista centrinė tinklainės dalis.
  • Fotofobija: Padidėjęs jautrumas šviesai.
  • Paraudimas ir uždegimas: Akis gali atrodyti paraudusi dėl priekinės akies dalies uždegimo (iritis).
  • Galvos skausmas: Gali pasireikšti dėl akies uždegimo.

Ligos klasifikacijos

Toksoplazminis chorioretinitas gali būti klasifikuojamas pagal infekcijos būdą ir klinikinį pasireiškimą:

  1. Įgimtas toksoplazminis chorioretinitas: Infekcija atsiranda, kai vaisius yra užsikrėtęs per placentą nuo užsikrėtusios motinos. Įgimtas chorioretinitas gali pasireikšti kūdikiams ar jauniems vaikams ir dažnai būna dvišalis (paveikia abi akis).
  2. Įgytas toksoplazminis chorioretinitas: Infekcija atsiranda per užkrėsto maisto vartojimą ar kontaktą su užterštu dirvožemiu, dažniau būna vienpusis (paveikia vieną akį).
  3. Reaktyvuotas toksoplazminis chorioretinitas: Pasireiškia imunosupresiniams pacientams dėl anksčiau latentiniu būdu buvusios infekcijos reaktyvavimo. Tai dažniausiai būna sunkesnės formos su ryškesniais simptomais.

Ligos diagnostika

Toksoplazminio chorioretinito diagnostika apima kelis tyrimus:

  • Oftalmologinė apžiūra: Gydytojas atlieka išsamų akių tyrimą, naudojant oftalmoskopiją ar kitus vaizdinimo metodus, tokius kaip fluoresceino angiografija, siekiant vizualizuoti tinklainės ir gyslainės pažeidimus.
  • Serologiniai tyrimai: Kraujyje tiriami antikūnai prieš Toxoplasma gondii (IgM ir IgG), kurie padeda nustatyti infekcijos buvimą ir ar tai yra nauja infekcija, ar anksčiau buvusios infekcijos reaktyvacija.
  • Polimerazės grandininė reakcija (PCR): Gali būti atliekama akių skystyje ar kraujyje, siekiant tiesiogiai aptikti parazito DNR ir patvirtinti infekciją.
  • Vaizdiniai tyrimai: Retai naudojami, bet gali būti atliekami siekiant atmesti kitas patologijas ar įvertinti akių struktūrą.

Ligos gydymas ir vaistai

Toksoplazminio chorioretinito gydymas priklauso nuo infekcijos sunkumo ir paciento imuninės būklės:

  1. Antiparazitiniai vaistai:
    • Pirimetaminas: Naudojamas kaip pirmos eilės gydymas, dažnai derinamas su sulfadiazinu arba klindamicinu. Pirimetaminas veikia parazito folio rūgšties sintezę, slopindamas jo dauginimąsi.
    • Sulfadiazinas: Antibiotikas, vartojamas kartu su pirimetaminu, siekiant sustiprinti antiparazitinį poveikį.
    • Klindamicinas: Dažnai vartojamas pacientams, kurie yra alergiški sulfadiazinui.
    • Atovakvonas: Alternatyvus vaistas, naudojamas pacientams, kurie netoleruoja tradicinių gydymo būdų.
  2. Kortikosteroidai: Naudojami siekiant sumažinti uždegimą ir apsaugoti tinklainę nuo tolesnio pažeidimo. Jie vartojami kartu su antiparazitiniais vaistais, kad būtų išvengta parazito plitimo.
  3. Folio rūgštis: Gali būti skiriama kartu su pirimetaminu, siekiant išvengti šio vaisto sukeltos kaulų čiulpų supresijos.
  4. Intravitrealiniai vaistai: Kai kuriais atvejais gali būti skiriami vietiniai vaistai tiesiai į akį, siekiant gydyti lokalizuotus tinklainės pažeidimus.

Liaudiškos priemonės šiai ligai slopinti ir gydyti

Toksoplazminis chorioretinitas yra rimta akių infekcija, kurios gydymui reikalinga medicininė priežiūra ir specializuoti vaistai. Liaudiškos priemonės nėra veiksmingos kaip pagrindinis gydymo būdas ir gali atidėti tinkamą gydymą, padidindamos komplikacijų riziką. Visada būtina pasikonsultuoti su gydytoju prieš naudojant bet kokias natūralias priemones.

Prevencija

Prevencija yra labai svarbi siekiant išvengti toksoplazminio chorioretinito:

  • Saugus maisto ruošimas: Gerai apdorokite mėsą, ypač jautieną, avieną ir kiaulieną, kad būtų išvengta užsikrėtimo Toxoplasma gondii cistomis.
  • Higiena: Visada plaukite rankas po sąlyčio su dirvožemiu, neplautais vaisiais ir daržovėmis ar gyvūnų išmatomis.
  • Apsauga nėščioms moterims: Nėščios moterys turėtų vengti kontaktų su kačių išmatomis, naudoti pirštines sodininkaujant ir plauti rankas po sąlyčio su neplautais maisto produktais.
  • Imuninės sistemos palaikymas: Asmenims su susilpnėjusia imunine sistema svarbu laikytis sveiko gyvenimo būdo ir laikytis gydytojo rekomendacijų dėl prevencijos.

Šaltiniai

  1. https://www.sciencedirect.com/topics/medicine-and-dentistry/toxoplasmic-chorioretinitis#:~:text=Toxoplasmic%20chorioretinitis%2C%20caused%20by%20infection,retinitis%20with%20overlying%20vitreous%20inflammation.
  2. https://www.ncbi.nlm.nih.gov/books/NBK493182/
  3. https://www.aao.org/eyenet/article/ocular-toxoplasmosis-a-refresher

Gydytojai

Pagal abėcėlę

A
Abetalipoproteinemija Achalazija Achlorhidrija Adaptacijos sutrikimas Adisono liga Afrikinė triposonomozė Aftinis stomatitas Agranulocitozė Akiduobės flegmona Akromegalija Aktininė keratozė Albinizmas Alerginis kontaktinis dermatitas Alerginis rinokonjuktyvitas Alfa-1 antitripsino deficitas Alkoholinis hepatitas Alkoholinis kepenų suriebėjimas Alkoholio abstinencijos sindromas Alkoholizmas Alveolinė proteinozė Alzheimerio liga Ambliopija Amebiazė Amfetamino perdozavimas Amiloidozė Anafilaksija Analgetinė nefropatija Androgeninis nuplikimas Angliakasių pneumokoniozė Ankilozinis spondilitas Ankstyvasis sifilis Anorektalinė fistulė Antifosfolipidinis sindromas (AFS) Antinksčių žievės funkcijos nepakankamumas Antrinė amiloidozė Antro tipo cukrinis diabetas (II tipo CD) Aortos atsisluoksniavimas Aortos koarktacija Aortos lanko sindromas (Takajasu) Aortos vožtuvo nesandarumas Aortos vožtuvo stenozė Apalpimas ir kolapsas Aplastinė anemija Apsinuodijimas anaboliniais steroidais Apsinuodijimas anglies monoksidu Apsinuodijimas benzodiazepinais Apsinuodijimas salicilatais Apyvarpės perteklius, fimozė ir parafimozė Aristolochinės rūgšties nefropatija Arterinė hipertenzija Ašarojanti akis Ascitas Askaridozė Askorbo rūgšties trūkumas Aspiracinė pneumonija Asteninis sindromas Astigmatizmas Astma Astminė būklė Aterosklerozė Atopinis dermatitas (atopinė egzema, neurodermitas) Atrioventrikulinė blokada Atsikosėjimas krauju Atviras arterinis latakas Atviro kampo glaukoma Aukštikalnių liga Ausies būgnelio perforacija Ausies trimito uždegimas Autizmas Autoimuninis hepatitas
P
Pakinklio srities sinovinė cista (Beikerio cista) Paprastoji pūslelinė Paraproktitas Parkinsono liga Parvovirusinė infekcija Pasiutligė Paveldima hemochromatozė Pedikuliozė ir ftiriazė Pedžeto (Paget) liga Pelagra Perikarditas, skystis perikardo ertmėje Peritonitas Peties rezginio ligos Peyronie liga Pigmentinis retinitas Piktybinė odos melanoma Piktybinė pleuros mezotelioma Pilvaplėvės sąaugos Pilvinės aortos aneurizma Pilvo aortos aneurizma Pirminė (šeiminė) hemofagocitinė limfohistiocitozė (ŠHLM) Pirminė amiloidozė Pirminė biliarinė kepenų cirozė Pirminė ilgalaikė nemiga Pirminis kepenų vėžys Pirminis sklerozuojantis cholangitas Pirmo tipo cukrinis diabetas (I tipo CD) Piruvatkinazės stoka Plasmodium falciparum maliarija Plaučių aktinomikozė Plaučių arterijos stenozė Plaučių arterijos tromboembolija Plaučių aspergiliozė Plaučių atelektazė Plaučių fibrozė Plaučių ir tarpuplaučio abscesas Plaučių limfangiolejomiomatozė Plaučių mikobakterinė infekcija Plaučių sarkoidozė Plaučių tuberkuliozė Plaučių uždegimas Plaukuotųjų ląstelių leukemija Plautinė hipertenzija Plokščioji kerpligė (Lichen planus) Plonosios žarnos atrezija Pneumocistozė Pneumonija, sukelta pneumonijos streptokoko Podagra Polimiozitas Potrauminio streso sutrikimas Poūmis tiroiditas (virusinis, De Kerveno) Povirusinis nuovargio sindromas Praeinantis klubo sinovitas Pragulų opos Premenstruacinis sindromas (PMS) Priapizmas Priekinio kryžminio raiščio patempimas Prieširdžių plazdėjimas ir virpėjimas Priešlaikinis placentos atsidalijimas (placentos atšoka) Prievarčio atrezija Prievarčio spazmas Prievarčio stenozė Prionų sukeltos centrinės nervų sistemos ligos Prolaktinoma Prostatos vėžys Protinis atsilikimas Pseudohipoparatirozė Pseudomembraninis kolitas Psoriazė Psoriazinis artritas Pūlingas vidurinės ausies uždegimas Pūslinis pemfigoidas
S
Sąauginis peties sąnario kapsulitas Salmonelinis enteritas Sausos odos dermatitas arba sausos odos egzema Sausų akių sindromas (sausasis keratokonjuktyvitas) Scheuermanno kifozė Schprengelio liga Seborėjinė keratozė Seborėjinis dermatitas Sėklidės piktybinis navikas Sėklidės užsisukimas Senatvinė katarakta Sepsis Seropozityvus reumatoidinis artritas Serozinis vidurinis otitas Sieros kamštis Sindaktilija Sinusinė histiocitozė Siringomielija Sisteminė raudonoji vilkligė Sisteminė sklerozė Sisteminis jaunatvinis idiopatinis artritas (SJIA) Sjogreno sindromas Skarlatina Skausmas susijės su mėnesinių ciklu Skilvelių pertvaros defektas Skleritas Skleroderma Skrandžio divertikulas Skrandžio opa Skrandžio piktybiniai navikai Skrandžio polipai Skydliaukės piktybinis navikas Skystis pleuros ertmėje, neklasifikuojamas kitur Smegenų sukrėtimas Somatizacinis sutrikimas Somatoforminė autonominė disfunkcija (vegetodistonija) Somnambulizmas (lunatizmas) Specifiniai asmenybės sutrikimai Spontaninis pneumotoraksas Sporotrichozė Spuogai (acne) Stabilioji krūtinės angina Stabligė Stemplės atrezija Stemplės divertikulas Stemplės opa Stemplės perforacija Stemplės piktybiniai navikai Stemplės spazmas Stemplės striktūra Stemplės venų mazgai Stiklakūnio atšokimas Storosios žarnos (gaubtinės žarnos) piktybiniai navikai Storosios žarnos angiodisplazija Streptokokinis tonzilitas Stuburgalio skausmas Suaugusių aktyvumo – dėmesio sutrikimas (ADS) Suaugusiųjų osteomaliacija: Suaugusiųjų respiracinis sindromas Sunkus kombinuotas imunodeficitas Svetimkūnis virškinimo trakte Sydenhamo chorėja (reumatinė chorėja)